Šį sezoną vanduo sušilo greitai ir žuvys Nemuno žemupyje ėmė jau gegužės viduryje gyventi pagal vasaros grafiką – kibti brėkštant, dieną snūduriuoti ir trumpai maitintis vakare, beveik prieš saulės laidą. Ypač tai pastebima ešerių elgsenoje – dieną jie kimba labai nenoriai, o stambieji išvis ignoruoja masalus. Be to, jei dieną kas ir sugundo ešerius praverti žabtus, tai tik mikromasalai, tačiau sunku tikėtis jais sugundyti ką nors padoraus.
Šiemet dėl darbo grafiko taip susiklosto, kad į žūklę galiu išvykti tik šeštadienį po pietų, o karštomis dienomis tas metas – ne pats geriausias. Bet, kaip sakoma, žūklės laiko nepasirinksi – vyksti žvejoti tada, kai gali. Tad praėjusį šeštadienį kaip paprastai išvažiavom su draugu paspininguoti ir aišku atsidūrėm prieš klausimą – kur tai daryti? Galiausiai nutarėm vykti į Rusnės salą ir gaudyti Pakalnės upėje, nes jos kairysis krantas po pietų atsiduria šešėlyje, todėl tikėtinas nors koks nors ešerių kibimas. Deja, net sprindinukai ešeriai, jei ir atsivydavo masalą, tai tik iš smalsumo. Tad po poros valandų tapo aišku, kad ko nors padoresnio tikėtis beviltiška – per tą laiką sugavau tik du ešeriokus.
Todėl pirmiausiai atidėjau į šalį guminukus, kuriais beveik visada Pakalnėje pavykdavo ešerius išjudinti iš snaudulio, o antra, nutariau toliau gaudyti stambiu guminuku (10 cm), tačiau ne bet kokiu, o su UV efektu. Kadangi šie masalai kol kas reti ir juos gauti galima tik Klaipėdoje „Meškeriokim kartu“ parduotuvėje, jais ir gaudau – tai vokiečių kompanijos „Jenzi“ guminukai „Corigator‘, o tą dieną` konkrečiai nutariau pratestuoti „Fire Tail Shad“ modelį.
Raudonuodegis guminukas „dirba“ labai aktyviai, tad jį galima priskirti prie agresyvaus žaismo masalų, o tokie patinka ne tik ešeriams, bet ir sterkams. Trumpai tariant, ne iškart, o maždaug po pusvalandžio sugavau pirmąjį ešerį, kurį matote nuotraukoje. Pabandžiau tada gaudyti panašiu guminuku, bet be UV efekto, tačiau kibimo per kitą pusvalandį nesulaukiau. Tada vėl ėmiau gaudyti minėtu „Fire Tail Shad“ modeliu – spalva pusiau skaidrus perlamutras su sidabriniais grūdeliais – ir kibimas atsinaujino. Rezultatas – 6 normalaus dydžio ešeriai. Vakare kibti nustojo.
Bandžiau ryškesnių spalvų to paties guminuko modeliais gaudyti, bet. Matyt, neturėjau tos spalvos, kuri buvo reikalinga. Tačiau svarbiausia, jog eilinį kartą įsitikinau, kad UV efektas „dirba“.
Marius Urnikis