Pirmasis užkibęs sterkas pasirinko salotinį žele primenantį guminuką

Sezono topas – guminukai su UV (ultravioletas) efektu plėšriųjų žuvų žūklei. Pas mus dar nedaug apie juos girdėta, todėl ir gauti jų Lietuvoje galima vos dviejose vietose – „Meškeriokim kartu“ parduotuvėse Klaipėdoje ir Ukmergėje. Tai vokiečių kompanijos „Jenzy“ serija – „Corigator“. Vienas modelių – „Vladimir-Twister“ (9 ir 12 cm) jau vien iš pažiūros sutvertas būtent sterkų žūklei, o tai, kad vandenyje atitinkamai nuo apšvietimo įgauna tokią spalvą absoliučiai sutampančią su sterkų grobio išvaizda – neginčytinas argumentas išbandyti tokį masalą praktiškai. Tad pasirenkame po kelias „vladimiro“ spalvines versijas ir po vidurnakčio leidžiamės link Atmatos. Kodėl taip anksti? Skaitykite toliau…

Sezono atradimas – ypač agresyviu žaismu pasižymintis guminukas sterkų žūklei „Vladimir-Twister Corigator“

Anksti kelsi – rasi vietą

Apie trečią nakties panemunių pievomis nusidriekė migla – tenka įdėmiai žvelgti priekin, kad nepražiopsotum netikėtai iš miglos išnirusio automobilio ir neaplamdytum jam paskuigalio. Visos nors kiek tinkamos „kišenės“ palei Atmatą vingiuojančio žvyrkelio šalikelėse prikimštos automobilių, o vietomis jie nenutrūkstančia virtine stovi tiesiog važiuojamoje dalyje. Gali pamanyti, kad visa Lietuva suvažiavo į sterkų sezono atidarymą. Šių transporto priemonių ekipažai atvyko prie vandens sekmadienio išvakarėse, kad nepramigtų valandos X, kai reiks užsiimti meškeriojimo vietą. Viena jų dalis ant kranto įsikūrė dar iš vakaro ir užmetė dugnines, nes tikisi sugauti karšių, tad gali ramiai pasnausti, o antrajai atvykėlių pusei tenka snūduriuoti atmerkus vieną akį – vos ims brėkšti, jie čiups spiningus ir skubės užsiimti vietas prie duburių, kur dabar telkiasi sterkai, o tuo vietų – ribotas skaičius.

Kad pavyktų užtikrinčiau pakirsti, patartina prie galvakablio segti pavadėlį su papildomu trišakiu arba vienšakiu

Su kitais dviem kolegomis, kuriems pasirodė pastraukli idėja pradėti sterkų žūklės sezoną būtent Atmatoje, taipogi pasirinkome žūklę nuo kranto, o tiksliau – įsibridus. Kad sterkavimas iš valties Nemuno žemupyje sezono pradžioje vis labiau netenka prasmės, eilinį kartą įsitikinau, kai upės vagos kontūrai lyg ryškinamoje nuotraukoje darėsi vis labiau apčiuopiami. Farvateriu tokiu tankumu ėmė kursuoti pro miglą vos įžiūrimi kateriai, kad galėjai pamanyti, jog esi sostinės Konstitucijos prospekte piko laiku, o, kai visiškai išaušo pasirodė, jog Atmata per visą plotį tiek kimšte prikimšta laivelių, kad primena silkes statinėje.

Kai tik nustojo kibti ešeriai, į „Corigator Fire Tail Shad“ guminukus ėmė reaguoti ešeriai

Kai tokia plaukiojimo priemonių koncentracija, manevro laisvė taip apribota, kad keisti stovėjimo vietą beveik neturi šansų, antra, masalą užmesti tarpais gali tik po valtimi, todėl tenka gaišti laiką, laukiant, kol iš tavo sektoriaus pasišalins svetimas guminukas. Spininguodamas nuo kranto arba pasibridęs kelis metrus ten, kur tai įmanoma, įgyji žymiai didesnę manevro laisvę. Be to, gali laisvai spininguoti priekrantės duburiuose, kurie „valtininkams“ nepasiekiami. Trečia… Na, apie tai pakalbėsim aptardami žūklę, o štai vienas minusas – esminis: masalai dažniau įsisega į kliuvinius, o jei įsisega, tai dažniausiai su juo atsisveikini, nes galimybės priplaukti taip, kad atsidurtum tiesiai virš keplėšos, spininguodamas nuo kranto, neturi.

Tinkama vieta

Ties duburiu, kurį pasirinkome, o, tiksliau kalbant, kurį atradau prieš porą dešimtmečių, po vandeniu plyti seklumėlė – kažkada čia supilto apsauginio pylimo, kuris vietos papratimu vadinamas damba., liekanos. Jos plotis – maždaug trys metrai, ilgis – apie dešimt metrų. Tokio ploto visiškai pakanka trims spiningininkams užimti patogias žūklės pozicijas. įsibridom į vandnenį ir seklumėlėje išsidėstėm taip, kad tarp mūsų būtų maždaug pusantro metro tarpai. Tuo metu jau pakankamai praaušo – tai rodė ir upės paviršių nusėję žuvų sukeliami ratilai. Kairėje, ties vagos viduriu pasigirdo stiprus pūkštelėjimas, lyg kas būtų į vandenį metęs akmenį. Salatis atakavo pirmą auką. Vadinasi, ir sterkai jau ims kilti iš slėptuvių į atviresnį vandenį ir vaikytis grobį. Pirmas metimas – visada lemtingas. Ir neatsitiktinai – dažnai būtent jis tampa tos dienos kibimo indikatoriumi. Parinkau pirmam metimui aktyviai uodega viksnojančią sezono naujovę – vokišką guminuką su UV efektu „Vladimir-Twister“, papildžiusį „Coregator“ serijos gamą. Guminukas idealiai tinka, mano galva, sterkų žūklei mūsų vandenyse. Pirmiausia – upėse. Užvertas ant galvakablio (32 g) su „barbarian“ vienšakiu, užtikrintai perveriančiu kietus sterkų žabtus, minėtas 12 cm guminukas labai užtikrinati jaučiasi stiprokoje Atmatos tėkmėje.

„Corigator Fire Tail Shad“ guminukai su UV efektu, vienodai viliojantys strekus ir ešerius

Sulaukęs, kol galvakablis stuktels į dugną, nedideliu spiningo viršūnėlės judesiu aukštyn kilstelėjau masalą į reikiamą horizontą – maždaug 10-20 cm nuo grunto – ėmiau sukti ritės rankenėlę. Netrukus masalas atplaukė iki kritinio taško, nuo kurio duburio dugnas gana staigiai kyla. Šioje fazėje masalui pasukus link paviršiaus sterkai dažnai pasiryžta atakai, ypač vangaus kibimo dienomis, matyt, instinktyviai spėdami, kad grobis sprunka. Šį kart nieko panašaus neatsitiko – guminukas pakilo beveik iki vandens paviršiaus, kai spiningą sulenkė smūgis, tačiau meškerykotis tuojau pat atsilenkė, o valas pakibo ore, kaip atsirišęs batraištis. Suvyniojau jį ir pamačiau apgailėtinai stirksantį išpleišojusį pintuko galą. Abejonės išsisklaidė – masalą atakavo patruliavusi palei seklumėlės šlaitelį lydeka.

Man apžiūrinėjant valą, apmaudžiai keiktelėjo kolega iš dešinės – stipriai išlinkęs spiningas rodė, kad jo plukdytas guminukas užtikrintai įsisegė į kliuvinį. Nespėjau perspėti, kad kolega nedarytų staigių judesių, išgirdau tokį pat keiktelėjimą ir iš kairės pusės. Antrojo kolegos plukdytas masalas taipogi įsisegė į kliuvinį. Tokiems atvejams pasiimu įnagį, kurį galima vadinti masalų gelbėjimo ratu ir kuris susideda iš stamboko segtuko, šimtgraminiam šrato formos svareliui prisegti, ir poros dešimčių metrų kaproninės virvelės. Segtukas užsegamas ant spiningo valo ir „šratas“ paleidžiamas sluogti valu, kol trintels į masalą. Jei pirmuoju smūgiu „šratas“: neišjudina įstrigusio kerplėšoje masalo, tai trūkčiojant virvelę, kad gramzdas stukteltų per masalą, paprastai jį pavyksta išjudinti iš mirties taško ir išlaisvinti. Deja, šįsyk įnagis pasirodė bejėgis. Teks būti atidesniems – matyt, per potvynį vandenys atnešė į duburį naujų išvartų ir kitokių kliuvinių.

Kai tik nustojo kibti ešeriai, į „Corigator Fire Tail Shad“ guminukus ėmė reaguoti ešeriai

Pataikymas į dešimtuką

Atvirai kalbant su nauja kerplėša, klastingai tykančia masalų, apsipratome me iškart – per pusvalandį praradom dar tuziną masalų, kol pagaliau „įsikalėm“ į galvas trajektoriją, kuria masalai turi kilti iš gelmės. Tai iškart davė savo vaisių – energingai pasukusį link paviršiaus manąjį guminuką pagaliau atakavo pirmasis sterkas. Kai iškeliau jį iš vandens, iš sterko nasrų kyšojo pusiau įryto žuvelės formos guminuko „Vladimir-Twister“ uodegėlė. Gaila, bet laimikis pasirodė esąs tik… 43 cm ilgio, tad iškeliavo atgal į savo duburį, tačiau svarbiausia, jog paaiškėjo, kad sterkai griebia guminuką, primenantį iš salotinę želė, į kurią įterpta auksinių grūdelių. Kolegos tuoj pat prisigė tokius pat masalus. Netrukus ir vienas jų taip pat ištraukė salotiniu guminuku susigundžiusiu sterką. Paskui – kitas. Po jo – aš, tačiau visi sterkai lyg sukirpti pagal pirmąjį. Tuo metu patekėjo saulė ir ėmė keistis apšvietimas. Iškart į pokytį neatkreipėm dėmėsio, tačiau po tuščio pusvalandžio, tapo akivaizdu, jog reikia keisti masalą. Tiksliau vėl „ieškoti spalvos“. Netrukus ji buvo atrasta – pasirodė, jog sterkai ėmė rinktis rožinės spalvos guminukus. Vėl pasipylė kibimų serija, bet taip ir nepavyko sugauti nors vieną imamą egzempliorių. Atrodė, jog tik tokio dydžio sterkai ir beliko Nemuno žemupyje. kitos. Tuo metu ir taip vangiai kibę sterkai pasitraukė į slėptuves, o masalus ėmė stvarstyti ešeriai. Laikrodžiai rodė pusę devynių ryto – pusryčių metą.

Viktoras Armalis