Vienas iš praėjusį šeštadienį užkibusių karšių, sugautų, naudojant „Sraigtasparnį“

 

Į „Meškeriokim kartu“ parduotuvę Klaipėdoje užsuko du iš sostinės atvykę meškeriotojai, kurie paprašė konsultacijos. Jiedu papasakojo, kad niekada nesileidžia į atostoginę kelionę be įrankių,, kurie telpa į kelionkrepšį ir neužkliūva budriam antrųjų pusių žvilgsniui. Tad, kai brangiosios tų meškeriotojų susirengė į moterišką pliažą, jiems atsirado laisvo laiko, kuriuo abudu netruko pasinaudoti. Jiedu kaip mat susikrovė į krepšelį duginukes ir masalus, o tada nukako nužiūrėton vieton, kur vakar Kuršmarių pakrantėje matė meškeriojant vietinius, tačiau čia jų laukė šaltas dušas. Pro šalį krantine žingsniuojantys vietiniai meškeriotojas tik pasišaipė, girdi, dabar iki šeštos vakaro – štilis. Žuvys ilsisi…

Vietinio meškeriotojo žodžiai pasitvirtino – iki šešių jokio kibimo. Bet liūdniausia, jog ir po šešių nekibo, o štai netoliese meškerioję vietiniai tų dviejų akyse ištraukė gražių karšių. Kadangi vietiniai patirtimi dalintis nepanoro, paaiškinę, kad paprasčiausiai reikia verti ant kabliuko sliekus ir laukti kibimo, kitą rytą, nuvežę brangiausias į prekybcentrį apsipirkti, vyrukai užsuko pas mus ir, parodę lankstinuką „Meškeriokim kartu“, kuriame be kita ko sakoma, jog klubo ekspertai teikia konsultacijas meškeriojimo klausimais, paklausė, ką daryti, kad kibtų? Kitaip tariant, jie paprašė atskleisti, ką daro kitaip nei reikėtų?

Atsakyti negalėjom jau vien iš kolegiškumo ir pasiūlėm atnešti įrankius apžiūrai. Jiedviem pasisekė, nes tą dieną kaip tik konsultacijas teikė vienas labiausiai patyrusių mūsų šalies meškeriotojų-ekspertų Viktoras Armalis. Pasirodė, kad dugnines konsultacijos paprašę meškeriotojai paruošė žūklei taip, kaip nusižiūrėjo pas vietinius praėjusį sezoną: prie pagrindinio valo segtuku prisegė penkiasdešimtgraminius svarelius, o aukščiau jų į sumegztas iš to paties pagrindinio valo kilputes įverti po du pavadėlius su kabliukais. Dugninių savininkams buvo paaiškinta, kad tokia dugninių sąranga geriau tinka ne vasaros laikui, o pavasariui ir rudeniui. Dabar gi reiktų sustyguoti dugnines kiek kitaip, o tiksliau lygiai taip, kaip tai padarė pats mūsų ekspertas išvakarėse meškeriojęs mariose ir ištraukęs per keturias valandas 9 karšius. Meškeriotojams buvo įteikta po porą vadinamųjų „Sraigtasparnių“ (angliškai tokios duginių komponuotės vadinamos „Helicopter Rig“), parodyta, kaip jas tvirtinti prie pagrindinio valo, o taip pat paaiškinta, kokios taktikos laikytis meškeriojant.

Dauguma meškeriotojų dugninių meškerykočius nukreipia į vandens pusę maždaug trisdešimties laipsnių kampu. Pageidautina juos įtvirtinti vertikaliai, kad dugininės komponuotė kartu su masalus visu ilgiu negultų ant dugno. Atvirkščiai, kad masalas (naudojamas 20 cm pavadėlis) tik šiek liestų dugną, o menkiausias tėkmės gūsis kilsteltų jį nuo dugno. Antra, masalą reikia užmesti kaip įmanoma toliau, juoba, kad „Malūnsparnis“ skirtas tolimiems metimams ir leidžia tai padaryti. Ten gelmė dvigubai didesnė, o tėkmė stiprėlesnė. Naudoti reikia pin tą valą, nes pintukas puikiai perteikia žuvų atakas ir užtikrina idealų pakirtimą. Na, o masalas – 3-4 sliekų puokštelė.

Meškeriotojai po konsultacijos išvyko į žūklę ir jokios žinios iš jų neturėjome iki kitos dienos popietės. Užuota paskambinę, kaip tarėmės, jie atvyko į vietą, papasakojo, jog sugavo po keturis karšius, todėl apsirūpino masalais ir atsarginėmis komponuotėmis „Sraigtasparnis“. Kitą dieną jie atrašė, jog ir kita žūklė buvo sėkminga.

Marius Urnikis

 Meškeriojant „sraigtasparniais“ meškerykočius patartina įtvirtinti vertikaliai

„Meškeriokim kartu“ žinynas

Kas tas „Sraigtasparnis“?

Masalą užmesti toli skirti galingi „feeder“ tipo meškerykočiai, kurie komponuotę su šėrykle ar svareliu nusviedžia 60-80 m ar net visą šimtmetrį, jei naudojamas 0,12-0,15 mm skersmens pintas valas, prie kurio tvirtinamas 5-8 m ilgio 0,25-0,30 mm skersmens vienagyslio valo pasaitėlis. Pastarasis komponuotės elementas atlieka dvi funkcijas – vienagysliai valai retai apsiveja aplink viršūnėlės valo žiedelį, o tai labai svarbu pradinėje masalo užmetimo fazėje, antra, iki minimumo sumažina tikimybę patirti traumą. Plonytis pintas valas, stipriu mostu užmetant masalą, gali įsirėžti į pirštą.

Jokia meškeriojimui dugnine skirta komponuotė (kabliukas su pavadėliu plius svarelis/šėryklė) nėra tiek tobula, kad absoliučiai pašalintų pavadėlio apsivijimo aplink pagrindinį valą tikimybę. Ypač, jei naudojami ploni pavadėliai – 0,12-0,14 mm skersmens. Toks valas tolimo skrydžio virš vandens metu gali kelioliką kartų apsivyti aplink pagrindinį valą. Situaciją apsunkina tai, kad ant kabliuko užvertas masalas dar labiau padidina „propelerines“ pavadėlio savybes. Kaip išvengti valo ir pavadėlio susipynimo rizikos?

Galingu mostu užmetus dugnine masalą, net ir pučiant lengvam vėjeliui, apninka dvejonės: ar viskas gerai? Tai labai apkartina meškeriojimą, nes, pavadėliui apsivijus aplink pagrindinį valą arba aplink šėryklę, metimas – sugadintas. Gali valandų valandas laukti kibimo. Bet yra patikima komponuotės versija, vadinama angliškai „Helicopter Rig“, kas lietuviškai reiškia „Sraigtasparnis“. Šio gana nesudėtingo montažo šerdis – sukutis, kuris užveriamas ant pasaitėlio. Tarp šėryklės, kuri tvirtinama montažo gale prie segtuko su sukučiu, „apauto“ silikoniniu vamzdeliu, paliekamas 20 cm atstumas. Čia tvirtinamas dar vienas segtukas su sukučiu, taip pat „apautas“ silikoniniu vamzdeliu. Virš jo užveriamas karoliukas amortizatorius, į kurį remiasi sukutis, o už 15 cm ant valo tvirtinamas švininis šratelis, ribojantis valo slydimą pro sukučio kiaurymę. Belieka tik prie sukučio pririšti reikiamo ilgio pavadėlį su kabliuku ir galima užmesti masalą. Toks montažas užtikrina svarbiausią dalyką – pavadėlis sukasi aplink pasaitėlį, o ne apsiveja aplink jį.

„Sraigtasparnio“ šerdis – prie sukučio pritvirtintas pavadėlis, kuris lyg sraigtasparnio mentė sukasi aplink pasaitėlį.