Masalų „galiojimas“

Ruduo – puikus metas gaudyti ešerius, tokiose vietose, kur gelmė siekia 2 – 5 m, o dugnas apžėlęs vietomis kilimą primenančia, o vietomis – gana aukšta vandens augalija. Esu aptikęs tokių vietelių ne viename ežere, kai kuriose upėse, o taip pat Kuršmarėse. Dar prieš kelerius metus tose vietelėse rytais ir vakarais medžioti kuojų mailiaus susiburiančius ešerius labai veiksmingai pavykdavo sugundyti 3,5-5 cm žuvelės formos guminukais, paskui veiksmingiausiais tapo montažai su arkliagalviais galvakabliais, kurių apatinėje dalyje įmontuotas sukutis su sukrės lapeliu. Kitą sezoną ešeriai tokį kombinuotą masalą atakuodavo jau kur kas prasčiau, tačiau jie ėmė puikiai kibti, kai žuvelės tipo arba klasikinį guminuką verdavau ant mini spinerbait masalo vienšakio. Matyt, genetiškai ar kokiu nors kitu būdu viena ešerių karta perduodavo savo patirtį kitiems, todėl šis masalas taip pat tapo po poros sezonų ne ypač veiksmingas. Tada nutariau pasitelkti drop-shot montažus, kurie pasirodė pakankamai patrauklūs dryžatuošoniams ir neįkyrėjo jiems per du sezonus. Tačiau iš pradžių ne viskas klojosi sėkmingai, nes cilindro formos drop-shot montažo svarelis, kurį tada naudojau, prasmegdavo į tarpelius vandenžolių kilime, dengiančiame dugną, ir jį tekdavo iš ten „lupti“ stipriu trūktelėjimu, po kurio masalas atsidurdavo už ešerių susitelkimo zonos ribų. Kartais svarelis taip įstrigdavo, kad neatlaikydavo valas. Iš pradžių pabandžiau klasikinį drop-shot svarelį pakeisti vadinamąja „slide“. Strigimai tapo retesni, tačiau visiškai atsikratyti šio nemalonaus trukdžio nepavyko. Tada prisiminiau pamario meškeriotojų patirtį ir vietoj svarelio prisegiau galvakablį su guminuku, o montažą ėmiau plukdyti be pauzių ir „stotelių“ taip, kad galvakablis, atstojantis svarelį, plauktų kelis centimetrus aukščiau vandenžolių.

Twister tipo mikroguminukai (2,5-4 cm) – puiki versija kinkiniams, plukdomiems aktyviuoju būdu

Tokio plukdymo metu montažas riešo judesiu retkarčiais kilstelimas virš vandenžolių 0,5-1 m, o paskui tolygiai nusklendžia į pirmykštę poziciją. Ir ešeriai ėmė kibti gana noriai. Virš galvakablio tokiame montaže – 2-3 guminukai, kuriuos prie valo galima tvirtinti dvejopai – įvairaus ilgio pavadėliais arba verti nat tiesiogiai pririštų kabliukų. Kadangi jokio juntamo skirtumo neįžvelgiau – kibimų plukdant masalus tiek pirmu montažu (su pavadėliais), tiek antruoju (be pavadėlių) buvo maždaug vienodai, tad patarčiau tokiais atvejais pasirinkti montažą be pavadėlių, nes jis visiškai nesipainioja. Beje, mūsų spiningininkai dažniau naudoja montažus su 2-3 cm pavadėliais. Šie konstrukcijos ypatumai – esminis skirtumas tarp nacionalinio „dropšoto“ komponuotės, kurią sugalvojo pamario meškeriotojai, ir jo klasikinės versijos. Antras, skirtumas – galvakablio panaudojimas vietoj svarelio, jei pastarasis neatitinka vietos sąlygų ir ima strigti amerikietiškuose „kalneliuose“.

Spiningininkas aktyviuoju būdu plukdantis guminukų kinkinį, gali pakirsti tiek ešerių, kiek montaže – guminukų

Masalų kalibras

Klasikinis ir nacionalinis „dropšotai“ skiriasi taip pat ir kabliukų skaičiumi: klasikiniuose dažniausiai naudojamas 1 kabliukas, o nacionaliniuose – 2-3, kartais net 4-5, jei spininguojama didelėje gelmėje. Priešingai nei kas mano, kabliukų konstrukcija esminės reikšmės neturi. Tiesiog, jei naudojate specialius kabliukus, užtikrinate didesnį meškeriojimo komfortą, geresnį žuvies pakirtimą ir savaiminį jos pasikirtimą. Reikšmę turi masalo dydis – mūsų nacionaliniuose kinkiniuose kol kas vis tik dažniausiai naudojami mikroguminukai, o štai klasikiniuose 5 cm masalas laikomas mažoku. Ešerių gaudymui juose naudojami 6-10 cm, sterkų – 10-15 cm, o lydekų masalai gali siekti 18-20 cm. Kodėl toks skirtumas? Viskas priklauso nuo masalo plukdymo būdo, o jis savo ruožtu priklauso nuo keleto faktorių, tarp kurių – spiningavimo pobūdis.

Klasikiniu drop-shot montažu gramzdinamas guminukas, imituoja agonizuojantį mailių, todėl ešerys jį beatodairiškai atakuoja

Grimzdimo fazė

Spininguoti drop-shot metodu galima iš valties ir nuo kranto. Nuo kranto, jei masalai užmetami tolokai, juos valdyti sunkiau, todėl racionaliau guminukus plukdyti taip, kad, pasireikštų maksimali jų žaismo ekspresija. Tad vis tik lengviausias yra sistemingas ir nepertrūkstantis masalų plukdymas pro potencialias plėšrūnų slėptuves ar jų susitelkimo zonas. Tokį spiningavimą neperdedant galima vadinti aktyvia drop-shot versija, kuri susideda iš masalų kinkinio plukdymo įvairiu tempu, svareliu beveik neliečiant dugno, tačiau tarpais spiningo viršūnėle pašokdinant guminukų kinkinį, leidžiant masalams kelioms sekundėms pakibti nesvarumo būsenoje. Visa tai galima atlikti ir su klasikiniu montažu, tačiau jo „šokdinimo“ technika, leidžianti geriausiai pasireikšti masalų savybėms, yra kitokia. Ją geriausiai apibūdina terminas – „šaudymas į tašką“.

Jenzi guminukai UV efektu, imituojantys lervą , veiksmingiausias ešerių masalas

Teigiama, kad klasikinis drop-shot metodas atsirado praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje ir buvo naudojamas vilioti plėšriąsias žuvis iš keblių vietų – „langų“ vandens augalijoje, tarp kerplėšų, išvartų, po vandeniu esančių riedulių, žodžiu, ten, kur plukdyti masalą įprastu būdu praktiškai neįmanoma, tačiau ten jį galima užmesti ir leisti jam nugrimzti. Šiuo aspektu drop-shot metodas primena wacky būdą, kai masalui leidžiama laisvai grimzti, tačiau po kiekvieno metimo ištraukti masalą ir vėl jį užmesti gana keblu. Racionaliau į reikiamą tašką nugramzdinti svarelį, tempiantį paskui save valą, prie kurio pritvirtintas masalas. Kai svarelis pasiekia dugną, valas iš pradžių įtempiamas tačiau nestipriai, o tada masalas paleidžiamas grimzti. Link dugno jis sklendžia tik nuosavos ir kabliuko masių sumos dėka. Suprantama, jog tai gelmėje vyksta labai vaizdingai – guminuko uodega plaikstosi, korpusas vibruoja, masalas ima sukti ratą aplink valą.

Žuvelės formos Jenzi UV guminukai tinka klasikiniams drop-shot montažams arba veriami ant galvakablių, naudojamų vietoj svarelių

Toks žaismas ešerį provokuoja lįsti iš saugios slėptuvės tarp vandenžolių ar šaknų raizgalynės ir persekioti grobį-guminuką. Turbūt nereikia aiškinti, kad labiausiai viliojančiu žaismu pasižymi ypač elastingi, laiboki ir ilgi masalai. Todėl klasikiniuose drop-shot montažuose naudojami tik dideli masalai, nes lengvučiai guminukai paprasčiausiai pernelyg ilgai grimztų iki dugno, o trumpų guminukų žaismas dėl jų aerodinamikos ypatybių net nepasireikštų. Grimzdimo fazė – klasikinio drop-shot masalų kinkinio plukdyme – svarbiausia. Kai masalas stukteli į dugną, vos pastebimu riešo judesiu spiningininkas vėl „užveda“ klasikinį montažą: guminukas kaip paukštelis nuo šakos purpteli į viršų kiek leidžia valas (svarelis būtinai turi gulėti ant dugno), o tada įtemptas valas vėl atleidžiamas ir guminukas iš naujo pradeda savo šokį, kuris trunka, kol masalas paliečia dugną, arba, kol jį pastveria ešerys. Toks spiningavimas parankiausias iš valties.

Skaitykite tęsinį.

Viktoras Armalis

Autoriaus nuotr.

Anonsas

 skaitykite:

• Drop-shot masalų ypatumai

• Kaip pasidaryti tinkamą drop-shot montažą

• Koks parankiausias drop-shot spiningas – ilgas ar trumpas?