Stintmetis prasideda. Kokios stintų meškeriojimo subtilybės, buvusios inovatyviomis praėjusį sezoną, prigijo praktikoje ir ką naujo stintų gaudymo fanai sumanė šiemet?

Geležinė taisyklė – nori sugauti ne kelias, o keliasdešimt stintų, pirmiausia pasidomėk, kas naujo atsirado šioje srityje? Tikriausiai atsiras ne vienas manantis, kad po to, kai visuotinaistintas imta vilioti dar prieš penkerius metus buvusiomis inovacijų viršūne fluorescencinėmis avižėlėmis, kurių viena pusė –blizgi arba spalvota, o kita padengta švytinčia medžiaga, nieko daugiau išradinėti ir nereikia, tačiau praktika rodo visai kitas tendencijas. Pasirodė, jog agurkėliais kvepiančios žuvelės tampa vis įnoringesnės ir užtikrinti veiksmingo kibimo nebepakanka švytinčių avižėlių, kurias įkrauna žibinto šviesa.

Jau nepirmą sezoną pastebima, jog stintas ne visada veiksmingiausiai vilioja klasikinis masalas – stintienos gabaliukas. Tarp uostamiesčio meškeriotojų, kurie, žinoma, greičiausiai, „įsisavina“ visas naujoves vienu metu geriausiu masalu buvo laikoma šviežutėlė strimėlė, paskui silpnai sūdyta silkė, o dabar – Danės upėje sumeškeriotos kuojos žuviena, tačiau vien tuo nesitenkinama, nes stintų įnoriai tampa nenusakomi –„agurkinukės“ tarpais stvarsto krevečių gabaliukus, kartais –lašišieną ar žiobrio kąsnelį, o pasitaiko, kad kimba tik tada,kai ant kabliuko užvertas karšto rūkymo šoninės kubelis. Žodžiu, stintų žūklė ne tokia nuspėjama kaip prieš porą dešimtmečių,tad meškeriotojas turi būti pasirengęs įvairiausioms staigmenoms.

Mano galva, stintos tobulėja kartu su jų meškeriojimo metodais ir greičiausiai genetiniame lygyje įgyja tam tikrų „žinių“,padedančių aplenkti įtarimą keliančius dalykus, tai yra, mūsų su jumis joms siūlomus masalus. Be to, tarp pačių meškeriotojų konkurencija nuolat auga – kiekvienas įvairiausiais būdais stengiasi prisivilioti kuo daugiau žuvų ir taip užsitikrinti kibimą, o tuo pačiu šios pastangos atitraukia stintas nuokonkuruojančios „firmos“ avižėlių. Trečia, naujovės akimirksniu nužiūrimos ir žaibiškai pasklinda tarp visų meškeriotojų, o kai jos naudojamos visuotinai, tai jų veiksmingumas mažėja.

Kita vertus, savo žodį taria ir klimato kaita. Mūsų žiemos tampa švelnesnės, atviro vandens sezonas kasmet ilgėja, todėl stintos šiais laikais meškeriojamos ne vien nuo ledo kaip anksčiau, bet ir nuo krantinių (čia naudojamos keliametrinės meškerės susprindiniais sargeliais arba kibimo signalizatorius atstojančiomis liaunomis viršūnėlėmis, o taip pat ir dugninėmis, jei stintos laikosi toli nuo kranto. Pavasariop tokiose upėse kaip Atmata,Skirvytė, Minija, Šyša, Pakalnė stintos gaudomos plūdinėmis meškerėmis. Tad stintų žūklės diapazonas dabar – labai išsiplėtęs, o šio proceso galo nematyti. Žodžiu, žūklės sąlygų kitimas bei konkurencija tarp meškeriotojų skatina inovacijų plėtrą.

Švieosefektai

Stintų meškeriojimas naktį ne visada buvo populiarus ir jį praktikavo tik dalis meškeriotojų. Beje, absoliučiai nebūtina buvo naktį leisti prie eketės ar ant krantinės, nes stintų kiekvienas gana lengvai prisigaudydavo į valias dieną. Kai stintų meškeriojimas tapomasinis, o šių žuvų ištekliai – mažesni, meškeriotojai pirmiausiai atrado, kad „agurkinukes“ kur kas efektyviau gaudyti būtent tamsiuoju paros metu. Stintos iš tikrųjų naktį –aktyvesnės, be to, kaip priimta sakyti pamaryje, gausiausi jų tuntai traukia į Kuršmares iš jūros būtent naktį. Neseniai įplaukusios iš sūraus vandens į gėlą stintos – plėšresnės,aktyvesnės, kimba noriau.

Tad pastaraisiais metais ant ledo tose vietose, kur stintos telkiasi,naktimis išdygsta palapinių miesteliai, kuriuose įsikuriama su„puodais ir keptuvėmis“, o Klaipėdos uosto krantines naktimis lipte aplimpa stintų gerbėjai. Kadangi meškeriotojų dažnai nešimtai, o tūkstančiai, pasireiškia jau minėtoji konkurencija.Kiekvienam svarbu prisivilioti stintas prie savo ekečių ar prie to sektoriaus ties krantine, kur užmesti masalai. Seniai žinoma, jog stintas vilioja šviesa, tad sumanesni meškeriotojai įžiebdavo prie savo ekečių žibalines, kurias gana greitai pakeitė galingi žibintai su talpiais energijos šaltiniais. Žibintai buvo pritaikyti ir žūklei nuo krantinių bei prieplaukų. Tad visos žūklavietės ilgainiui tapo iliuminuotomis, o kai viskas apšviesta,tai ir stintos vienoje vietoje nebesitelkia, o kuo ramiausiai pasklinda po apšviestus plotus. Žinoma, sakyti, jog prožektorių šviesa, nukreipta į vandenį, stintų visiškai nebevilioja,negalima. Paprasčiausiai iliuminacijos privilioja stintas priekrantinių, na, o tada sėkmė lydi tą, kuris sumanesnis, tai yra,apsiginklavęs pranašesniu masalu, o dar tiksliau inovatyvesnėmis masalų komponuotėmis, visuotinai vadinamomis „stintinėmis girliandomis“.

Fosforescencijos ypatumai

Kuo pasižymi pranašesnis stintų masalas? Gebėjimu būti matomu ir juntamu. Pirmasis veiksnys – svarbiausias, nes jis veikia iš toli.Tiek dieną, tiek naktį geriau matomi tokie stintų masalai, kurie švyti. Šia savybe pasižymi kelių rūšių masalai, iš kurių seniausiai naudojamos vadinamosios stintinės avižėlės, kuriųviena pusė ar kažkuri dalis padengta medžiaga, kurios sudėtyje įterptas fosforas. Tai fosforescuojantys masalai. Jų sukurta daugybė, bet visų jų konstrukcija iš esmės panaši – vienaavižėlės pusė padengta švytinčia žalsva medžiaga, o kita –blizgi arba spalvinta. Tam naudojami metalai, iš kurių labiausiaivertinamas sidabras, bižuteriniai „brangakmeniai“, netgi„Svarowsky“ kristalai. Kas tokiomis avižėlėmis viliojostintas pirmas, tas tą laiką prisimena su malonumu. Tiesa,prisimena ir šiokius tokius keblumus, iš kurių svarbiausias –būtinumas laikas nuo laiko apšviesti fosforescuojančias avižėlesprožektoriumi arba palaikyti kelias minutes dienos šviesoje, kadjos „įsikrautų“, nes fosforescuojančių masalų švytėjimas –trumpalaikis ir gana greitai prigęsta. Šį nepatogumą atperka tai,jog fosforescencija – ryški ir matoma iš toli. Toks švytėjimasstintas vilioja, nes, matyt, primena kažkokį maisto šaltinį.

Bus daugiau