Konkurencija stintų žūklėje siekia tokį lygį, kad kiekvienas meškeriotojas nori nenori priverstas domėtis, kaip meškerioja tie, kuriems sekasi geriausiai, o jei subtilybių neįžiūri, priverstas pats galvoti,kaip stintautojų būryje „neištirpti“ iš agurkinukių akiračioir prasimanyti pranašumą užtikrinančių inovacijų.

Pirmoje dalyje kalbėjom apie fosforescuojančių stintų žūklės avižėlių ypatumus, tačiau būtent jų priblankimo galimybė liko už temosribų. Tokia galimybė iš tikrųjų reali, nes avižėlė avižėlei nelygu, o tiksliau – nelygu kiek veikliosios fosforescuojančios medžiagos įterpta į plastiką ar dažus, panaudotus avižėlės gamybai. Žinoma, pora sezonų pernelyg trumpas laikas, kad išblanktųnet ir kinų meistrų mikroniniu švytinčios medžiagos sluoksniupadengtų avižėlių gebėjimas fosforescuoti. Be to, fosforescencija ir liuminescencija iš esmės reiškia tą patį, tik pirmoji – ilgos trukmės, o antroji – ne tokia ilgalaikė. Šuopakastas kitur – nesvarbu, jog avižėlės priblanks, nes galibūti, jog tam tikrose situacijose priblankusios silpnai švytinčios avižėlės labiau vilios stintas, o tikroji avižėlių(ne)veiksmingumo priežastis kita – ji slypi konkretaus modelio ypatumuose.

Fosforescuojančių avižėlių panaudojimas stintų žūklėje visada susijęs su tamtikrais sąlyginumais. Fosforescuojančios avižėlės veiksmingos ligi šiol, tačiau jos neužtikrina pranašumo prieš kitus meškeriotojus, nes šiuos masalus naudoja visi, tai yra, masiškai. Ką vandenyje regi palei krantinę arba po ledu, ant kurio meškerioja šimtai laimikio ištroškusių vyrukų, plaukiančios stintos? Pabandykite įsivaizduoti iš tūkstančių avižėlių suformuotas masalų virtines, kurių tiek daug, kad atrodo, jog į gelmę išpanardinta visa metinė kinų fabrikėlio, gaminančio eglučių girliandas, produkcija. Kai jūsų vaizduotė nupieš šį vaizdą, suvoksite, kad masalų virtinės tampa įprasta stintoms aplinka, otos nedidelės erdvės, kur jų nėra – saugia priebėga, todėlvis dažniau pasitaiko, jog paprasta plūdinukė ( jomis buvo meškeriojama 5-6 praėjusio amžiaus dešimtmetyje) su trimis kabliukais, ant kurių užverti masalai, būna veiksmingesnė nei „prabangus“ žieminis spiningėlis su eglutės iliuminaciją primenančia masalų virtine. Tik apie tai šį įrankį slapta laikantys žūkladėžės kamputyje ir jį išsitraukiantys gūdžią naktį, kai net šalia meškeriojantys kaimynai nelabai įžiūri, kąveiki prie savo ekečių, nelinkę kalbėti…

Žinoma, nurašyti fosforescuojančias avižėles nereikia. Statistiškai žvelgiant į jų veiksmingumo „reitingą“ orientuokitės į tokį rezultatą – maždaug 5-6 kartus iš dešimties žūklėje jomis nenusivilsite, tačiau nenustebkite, jei kažkas šalia meškerios sėkmingiau. Į ką patartina atsižvelgti, naudojant iš fosforescuojančių avižėlių susidedančias masalų virtines (pamaryje, jos vadinamos girliandomis)? Spalvingos fosforescuojančios avižėlės, tai yra tokios, kurių viena pusė ar dalis nudažyta viena ar keliomis spalvomis kelis sezonus veiksmingumu lenkė vienspalves , tačiau pastaruoju metu šis „atsilikimas“ beveikišsilygino. Antra, dažniausiai spalvingesnės avižėlės veiksmingiausios dieną, o naktį – vienspalvės. Be to, „pakrauti“ tokias avižėles patartina ne tik tamsiuoju paros metu, bet ir dieną, ypač, jei toji apniukusi. Tad po ranka turėkite žibintuvėlį.

Ankstesnės kartos fosforescuojančių stintų žūklės avižėliųveiksmingumas priklauso ne tik nuo „patrauklumo“, bet ir grynai techninio dalyko – kabliukų aštrumo. Prieš žūklę kabliukus patartina visada tikrinti ir atšipusius

pagaląsti. Antra, visada be gailesčio iš masalų virtinių reikia šalinti avižėles, kurių kabliukai prarado pirmykštę formą, o taip pat tuos kabliukus, ant kurių kotelių avižėlių dekoracinė dalis ima suktis, kaip ritės rankenėlės antgalis. Galima, žinoma, pabandyti vadinamaisiais momentiniais klijais priklijuoti jas prie kabliukų,tačiau toks remontas gelbės neilgai. Kodėl patartina minėtų rekomendacijų laikytis? Tiek praradę formą kabliukai, tiek išklerusios avižėlės prastai pakerta kimbančias stintas. Ypač tada, kai jos kimba su buldogišku įniršiu, tačiau žaibiškai kaip piranjos tiesiog nesuprantama būdu atsiplėšdamos dalį masalo ar nuverdamos jį nuo kabliuko visą. Be to, nuo praradusių formą kabliukų stintos dažniau išsilaisvina traukiamos į paviršių ir dažniau sugeba išspjauti išklerusių avižėlių kabliukus.

Meškeriodami būryje būtinai išgirsite diskusiją apie tai, kokie kabliukai pranašesni – mažesni ar stambesni? Manau, kad dvi šiostendencijos – kraštutinumai. Geriausias – aukso vidurys, o tai –12-10 numerio kabliukai. Kitas dalykas, kabliukų forma. Į ją dažniausiai kreipiamas mažiausias dėmesys. Tinkamiausi stintų žūklei, mano galva, vadinamieji „limerick“ tipo kabliukai, kurie jau senokai tampo gana reti, o avižėlių su tokiais kabliukais išvis pastaruosius dešimt metų neteko matyti. Tik Klaipėdoje, parduotuvėje „Meškeriokim kartu“, šį sezoną galima rasti senojo stiliaus avižėlių būtent su tokiais kabliukais. Kažkodėl dabar avižėlių gamintojai mano, jog geriausi „round“ formos kabliukai, kurių išlenktoji dalis su„kakta“, jungianti kotelį su geluonimi, apvali. Minėto tipo kabliukų „kakta“ nežymiai nusklembta, tačiau išlaiko apvalumą. Tokiu kabliuku, kaip rodo mano patirtis, stintą lengviausia pakirsti, o antra, taip išlenktas kabliukas puikiai „laiko“ užkibusią žuvį. Panašią formą turi taip pat retais tapę „kirby“ tipo kabliukai, tačiau toji jų dalis, kuri jungia „kaktą“ ir geluonį išlenkta, nors ir nežymiai statesniu kampu. Panašią formą turi ir gana plačiai dabar naudojami „crystal“ tipo kabliukai, bet minėtoji jų dalis išlenkta dar statesniu kampu.

Na,o ypač svarbi, jei ne svarbiausioji kabliuko dalis – ilgesnis nei vidutinis kotelis. Praktika parodė, jog kabliukais su ilgesniu koteliu parankesni pagaminti senojo tipo stintų žūklės avižėles, bet svarbiausia, jog ant jų užvertą masalą stintos nugvelbia rečiau, o kimbančią stintą ilgakočiu pakirsti lengviau.

Bus daugiau

.