Kol kas galvakablis – vis dar masiškiausias guminukų plukdymo įnagis, tačiau jam ant kulnų mina kiti būdai, užtikrinantys ypač išraiškingą masalo žaismą

Nuo tos dienos, kai imta gaudyti žuvis spiningu, šio žūklės būdo šalininkai svajoja apie masalą, prilygstantį natūraliam. Pastaraisiais metais vykstanti sparti guminukų evoliucija, perša mintį, jog sena spiningininkų svajonė gali tapti realybe, jei tik jų plukdymo būdai ištobulės tiek, kad leis minkštiesiems spiningo suteikti žaismą, neatskiriamą nuo gyvos žuvelės judesių. Kas naujo šiame žūklės bare?

Paprasčiausias būdas

Guminukai jau naudojami meškeriojant dugnine ir plūdine, gaudant karpius, viliojant stambias jūrines žuvis, tačiau tikrą perversmą jie padarė spiningo masalų srityje – jų kiekvieną sezoną sunaudojama kelis kart daugiau nei blizgių, voblerių ir sukrių kartu paėmus Tokį guminukų populiarumą nulėmė ne vien nūnai pasiektas išskirtinis tikroviškumas, bet ir tai, kad šiuos masalus lengva valdyti, jie sąlyginai nebrangūs. Guminukas – naujų technologijų produktas, atsiradęs tada, kai ištobulėjo elastingų, praktiškai drebučius primenančių plastikų gamyba. Gana greitai pastebėta, jog iš tokių plastikų galima pagaminti plėšriųjų žuvų grobio imitacijas. Pirmieji guminukai imitavo kirmėles, o tik vėliau atsirado masalinių žuvelių imitacijos.

Kartu su pirmaisiais guminukais atsirado ir klasikinis tokių masalų plukdymo įnagėlis – galvakablis. Tiesiog ant kabliuko, pririšto prie valo, užvertas guminukas plaukia chaotiškai – sukasi kaip vilkelis aplink savo ašį, gula ant šono, o jo uodegėlė viksnoja tik protarpiais, be to, kad ji imtų vibruoti, masalą reikia plukdyti labai greitai, o skuodžiantis taip, kad akyse mirga, masalas tampa nepatrauklus ne tik lydekai, bet ir ešeriui, mėgstančiam vaikytis žvitrų grobį.

Galvakablio su trumpakočiu kabliuku ir pavadėlio su trišakiu derinys, leidžia nepalyginamai raiškiau atstiskleisti guminuko žaismui ir užtikrina plastiškus masalo judesius

Kad guminuką galima būtų plukdyti normaliu tempu, o svarbiausia, jog atsiskleistų minkštojo spiningo masalo žaismas, sumanyta gramzduką ir kabliuką sujungti į vieną konstrukciją. Taip gimė galvakablis, per trumpą laiką nugramzdinantis guminuką į gelmę ir užtikrinantis, kad masalas plauks tinkamai – ne aukštyn galva, ne šonu, ne skersas, o stačias ir viksės uodegėle, jau nerdamas jau pirmuosius centimetrus.

Kas stimuliuoja kibimą?

Ilgą laiką galvakablio pakaitalų niekas neieškojo, nes guminuką užmesti ir plukdyti, naudojant „švino galvą“, paprasta ir patogu. Be to, pirmieji guminukai, buvę daugiausiai vienspalviais, puikiausiai viliojo žuvis, kurios kibo puikiausiai, ir niekas nesuko galvos dėl šių masalų veiksmingumo galvos, kol plėšriosios žuvys ėmė prasčiau reaguoti į pirmos kartos minkštuosius spiningo masalus. Šis efektas,, tyrinėtojų žodžiais tariant, reiškia, jog lydekos, ešeriai ir sterkai netruko įgyti gebėjimą atpažinti apgaulę.

Tada imta tobulinti guminukų išvaizdą – formą ir spalvinimą, kol galiausiai masalines žuveles imituojančius guminukus tapo sunku atskirti nuo tikrų ešerių, raudelių ir gružlių, o spalvinė „kirmėlių“ įvairovė ėmė pranokti net pačią lakiausią fantaziją. Tačiau žuvys ir toliau „brokavo“ vieną po kitos atsirandančias guminukų kartas. Ne viename Europos vandens telkinyje susiklostė tokia situacija, jog guminukus, sėkmingai viliojusius lydekas, ešerius ar sterkus, po sezono galima būdavo iškart atidėti į šalį, nes kitą pavasarį plėšrūnai į juos nebereaguodavo. Siekiant neutralizuoti šį fenomeną, imti gaminti guminukai turintys skonį ir kvapą, iš pradžių demonstravę neapsakomą veiksmingumą, tačiau galiausiai taip pat praradę patrauklumą plėšriųjų žuvų akyse. Štai tada ir prisiminta tai, kas ligi tol būdavo išleidžiama iš akių: ne tik guminukų išvaizda, skonis ir kvapas turi būti tikroviški, bet ir žaismas.

Užtikrintas žaismas – didesnė kibimo tikimybė

Suprantama, kad tada iškart imtasi tirti klasikinio galvakablio galimybės suteikti guminukai reikiamą žaismą. Masalas, plukdomas tokiu įnagiu, užveriamas ant kabliuko, įlieto į švininį rutulio, kulkos, pasagos, žuvies galvos ar kitokios formos gramzdą. Kabliukas kaip iešmas perveria žymią dalį elastingo masalo – dažniausiai ne mažiau kaip pusę. Suprantama, jog „armatūra“, atsidurianti guminuko korpuse, varžo masalo judesius, o tai reiškia, kad neatsiskleidžia visas galimas jo žaismas. Pirmas žingsnis – nuo klasikinio galvakablio, sumanymas tarp kabliuko ir gramzdo įterpti lanksčią jungtį. Dabar šis guminukų plukdymo būdas vadinamas, populiaraus animacinio personažo „Čeburaškos“ vardu. Taip šmaikščiai pavadintas jis todėl, kad į svarelį, naudojamą masalui gramzdinti įliejamos dvi vielinės kilpelės, primenančios „Čeburaškos“ ausis – viena valui prisegti, kita kabliukui pritvirtinti.

Guminukas, plukdomas be svarelio vadinamuoju „Rėmu“, susidedančiu iš vielinės konstrukcijos, jungiančios trišakius ir „kamščiatraukį“, įsukamą korpusą, generuoja judesius, kurie praktiškai nesiskiria nuo gyvos masalinės žuvelės judesių

Guminukai plukdomi „čeburaškomis“ juda žymiai išraiškingiau, galima naudoti trumpakočius kabliukus, mažiau varžančius elastingo masalo judesius, o svarbiausia, jog lanksti svarelio ir kabliuko jungtis leidžia panaudoti labai veiksmingą metodą – svarelis, kuriam laikui paliekamas tiesiog gulėti ant dugno, per kurį plūdrus guminukas (dar viena to periodo naujovė, dabar jau tapusi kasdiene spiningavimo praktika), atsiduria vertikalioje padėtyje, imituodamas besimaitinančią žuvytę. Toks grobis ypač patrauklus visoms plėšriosioms žuvims.

Visai be „varžtų“…

Vis tik „čeburaškos“ metodas nepašalino esminio minkštųjų spiningo masalų plukdymo trūkumo – masalo korpusas ir šiuo atveju perveriamas kabliuku, pastebimai varžančiu guminuko judesius. Manoma, jog šis būdas leidžia paireikšti 50-60 proc. užprogramuoto guminuko žaismo. Siekiant toliau laisvinti guminuką iš „varžtų“, sumanytas tarpinis variantas, ypač pasiteisinantis, plukdant stambius – 10-20 cm guminukus. Šio būdo esmė į galvakablį įlietas trumpakotis kabliukas, kuriuo, tvirtinant guminuką, perveriama tik masalo galva, sudaranti ne daugiau kaip 20 proc. kūno, o kad galima būtų veiksmingai pakirsti kimbančią žuvį į uodegėlės kamieną įsegamas trišakis, plieniniu pavadėliu sujungtas su galvakabliu. Šis guminuko plukdymo būdas leidžia žymiai raiškiau atsiskleisti guminuko žaismui. Kai kurių spiningo ekspertų nuomone, iki 80 proc. Vadinasi, nieko daugiau ir nebereikia – galvakablio su trumpu kabliuko ir trišakio su pavadėliu derinys užtikrina plastiškus guminuko judesius, praktiškai niekuo nebesiskiriančius nuo gyvos žuvelės judesių.

Pavadėlinė konstrukcija su trišakiais, plonomis smeigėmis, prisegama prie guminuko papilvės, ir sujungta su „čeburaškos“ tipo svareliu – praktiškai nevaržo masalo judesių ir idealiai tinka plukdyti masalus žymioje gelmėje

Žingsnis į šalį

Ganą ilgą laiką minėtas galvakablio ir pabadėlio su trišakiu derinukas tenkino spiningininkus, tačiau tobulumui ribų, kaip žinia, nėr. ilgainiui imta siekti dar išraiškingesnių guminukų plukdymo būdų, kurie leistų masalus plukdyti absoliučiai nesuvaržytus. Tokį poreikį sąlygojo tai, kad imta naudoti vis masyvesnius guminukus, skirtus trofėjinių žuvų žūklei. Šie 15-20 cm masalai pasižymi mase, kuri leidžia juos užmesti nenaudojant papildomo gramzdo, tačiau kaip tokiu atveju užtikrinti, kad jie plauktų vertiakalioje padėtyje, kaip tikros žuvelės? Pasirodė, jog tai padaryti daug paprasčiau nei galima buvo pamanyti – pakanka į masalo pilvuko apačią įsmeigti švininę, o jei jos nėra po ranka, paprasčiausią geležinę vinį ir ghuminuko lygsvara ir teisinga laikysena – užtikrinti. Be to, netrukus sukurti guminukai, kuriu aerodinamika kuo puikiausiai savaime užtikrina masalo vertikalią laikyseną.

Pačia lanksčiausia pavadėline komponuote, visiškai nevaržančia guminuko judesių, šiandien pripažįstamas pavadėlis, nupintas „Kumishimo“ būdu iš pinto valo su pritvirtintais prie jo dvišakiais, kurių trumpasis geluonis smeigiamas į masalo nugarėlę

Tiems, kas tiesiog psichologiškai negali atsisakyti svarelių, sukonstruoti gramzdukai, į kuriuos vietoj kabliukų įlieti „kamščiatraukiai“ įsriegiami į guminuko korpusą. Einant šiuo keliu, tai yra, atsisakant tradicinio galvakalbio, beliko tik sugalvoti, kaip nesuvaržyti masalo judesių kabliukais? Tai pasirodė kiek sudėtingiau nei rasti pakaitalą klasikiniam gramzdui, tačiau išeitis buvo rasta – ir ne viena, o iškart kelios. Pirma versija – rėminė komponuotė, pagaminama iš stangrokos vielos. Komponuotės „rėmas“, reikalui esant, išlenkiamas pagal masalo korpuso kontūrą. Prie „rėmo“ pritvirtintas vienas arba du trišakiai, kurie laisvai kabo guminuko papilvėje. „Rėmas“ sukučiu sujungiamas su „kamščiatraukiu“, įsriegiamu į masalo korpusą. Prie „kamščiatraukio“ auselės segamas valas arba metalinbis pavadėlis, jei gaudomos lydekos. „Rėmas“ prie guminuko tvirtinamas ne tik „kamščiatraukiu“, bet ir dviem smeigėmis. Vadinamoji pavadėlinė komponuotė konstruojama labai panašiu principu tik vietoj vielinio rėmėlio naudojamas pavadėlinis troselis. Komponuotė susideda iš 2-3 segmentų, sujungtų kilputėmis, į kurias įvertos trišaskių kabliukų (2-4 vnt.) auselės. Elastingiausioji komponuotė skiriasi nuo pirmųjų dviejų tuo, kad dvišakiai kabliukai, kurių vienas geluonis kelis kartus mažesnis už kito, būtent tuo mažesniuoju geluonimi tvirtinami prie guminuko nugarėlės. Kabliukai pritvirtinti prie nuvytos“ iš pintuko virvelės, kuri savo ruožtu jungiama prie smeigės arba „kamščiatraukio“ kilpelės. Ši komponuotė ne tik nevaržo masalo judesių, bet ir tinka jį plukdyti tokiose vietose, kur daug kliuvinių, bei ypač sekliose vietose, kur vandens storymė vos – 20-30 cm.

Viktoras Armalis

VISAS MINĖTAS NAUJO TIPO GUMINUKŲ PLUKDYMO SISTEMOS PRISTATYTOS PARDUOTUVĖJE „MEŠKERIOKIM KARTU“ (Klaipėda, Naujoji uosto 18). JAS TAIP PAT GALIMA ĮSIGYTI INTERNETU – ROMADAPLIUS.LT