Praėjęs savaitgalis, lyginant su ankstesniais orais, pasitaikė prastokas – protarpiais purškianti dulksna, vėsa, stiprus vėjas, gūsiuose siekęs daugiau kaip 15 m/s, bet svarbiausia pūtęs iš šiaurės, o po pietų iš šiaurės vakarų, kibimo anaiptol nestimuliavo, todėl, kai atvažiavom prie Klaipėdos kanalo, pora sutiktų meškeriotojų laimikiais pasigirti negalėjo. Tačiau, kaip žinoma, oro nepasirinksi – koks pasitaiko savaitgalis, tokiu ir turi tenkintis. Tad pernelyg nesisielodami, nes svarbiausia žūklėje – atsidurti prie vandens, susiradom maksimalią užuovėją ir pasistatėm į patogias pozicijas meškeriojimo kėdes. Ne, o tada pasiruošėm jauką iš dviejų kilogramų STIL karšiams skirto mišinio, kilogramo virtų kukurūzų ir džiuvesėlių mišinio, į kurį įterpėm braškių skonio sirupo, ištirpdyto jaukui išbrinkinti reikalingo vandens kiekyje, o taip pat kelis valgomuosius šaukštus melasos.

Sudėtis:

Kol jaukas „noko“, negaišdami laiko parengėm žūklei po lengvą pikerį ir pasimatavom distancijas iki pasirinktų žūklės taškų. Jaukui išbrinkus, įmaišėm į jį vieną skardinę konservuotų saldžių kukurūzų ir braškių skonio 6 mm skersmens granuliuoto jauko puskilogramį. Galima buvo pradėti žūklę.

Užmetėm po kelias transportines šėrykles jauko palei priešingą krantą taip, kad jis ant povandeninio šlaitelio suformuotų po gardžią „dėmę“, o tada prisegėm pavadėlius su kabliukais ir užmetėm masalus. Kad greičiau pavyktų išsiaiškinti, kas geriau vilioja žuvis, sutarėm, kad vienas iš dviejų ant kabliuko veria kukurūzų grūdų ir musės lervų vėrinuką, o kitas – tokį pat, tik užfiksuotą ant geluonies pasmeigtu mėšlinio slieko gabaliuku. Beveik iškarto po masalo užmetimo vienos dugninės viršūnėlė „užgrojo“ – pakirtimas ir gana stambi kuoja atsidūrė graibšte, tad atrodė, jog kibimas užtikrintas, tačiau po to stojo pauzė, kurią per pusantros valandos nutraukė dar keturių nė sprindžio nesiekiančių kuojų kibimai.

Nenorėdami taip lengvai pasiduoti, bandėm įvairias masalų kombinacijas, kol galiausiam pasiryžom absoliučiam eksperimentui – iki žūklės pabaigos naudoti tik granuliuotą 6 mm skersmens masalą. Prie kabliuko jis prisegamas silikonine gumyte, kuriai užverti ant cilindro formos masalo porcijukės, reikalingas specialus įnagėlis – žnypliukės su keturiais snapeliais. Tą įnagėlį matote nuotraukoje kartu su silikoniniu vamzdeliu, nuo kurio atkerpamos gumytės ir pačiomis braškinėmis granuliuoto jauko porcijomis. Būtent jos buvo įmaišytos į jauką. Per pusvalandį sulaukėm kelių energingų kibimų, tačiau pakirsti nepavyko nieko, nes žuvys ragavusios masalą, dėl kažkokių priežasčių iškart išspjaudavo masalą. Tai rodė, kad žuvys domisi masalu, todėl reikėjo keisti žūklės taktiką.

Pasitarėm ir nutarėm, jog dėl oro sąlygų kibimas labai vangus, todėl žuvys pasiryžta ragauti masalą tik išskirtinai dėl jo viliojančio skonio. Deja, dugninės komponuotės „running rig“ galimybės neleidžia užtikrinti to, kad žuvys reikiamą laiką neįsidurtų į kabliuko geluonį. Tai neišvengiamai atsitinka , nes žuvis, susigundžiusi masalu ima vilkti jį į šalį, tačiau 0,5 m ilgio laisvos eigos nepakanka – galinis karoliukas įsiremia į šėryklės jungtį ir žuvis pajunta pajunta šėryklės masę. Po tokios išvados nutarėm kardinaliai keisti žūklės taktiką – suvyniojom dugnines ir paruošėm plūdines, nors jomis tokiu vėjuotu oru meškerioti buvo gana neparanku – gelbėjo tik vėjui „atsparios“ „windbeater“ tipo plūdės.

Nustatę, kur arčiau mūsojo kranto eina šlaitelio riba, nugramzdinom ant jos 8 stambius jauko rutulius. Tada sureguliavom plūdines taip, kad pagrindinė 5,5 g svarelių masė, laikanti plūdę vertikalioje padėtyje, būtų maždaug per 1,5 m nuo dugno, o masalą iki dugno nugramzdintų vos du 0,2 ir 0,3 g šrateliai. Po valandos, kai jauką aptiko žuvys, užkibo pirmoji ir vienintelė kuoja. Po jos pradėjo kibti karšiai – pusė jų viršijo kilogramo masę. Karšiai, aptikę granuliuotą masalą, praktiškai nuo jau nebesitraukdavo ir „dirbdavo“ tol, kol įsiurbdavo gardumyną ir plūdė imdavo važiuoti į šoną, signalizuodama, jog laikas pakirsti. Iš viso sulaukėm apie dvidešimties kibimų ir daugumą realizavom. Viena žuvis, kurios deja, nepamatėm, realiai buvo labai stambi ir nutraukė 0,12 mm fluorokarboninį pavadėlį. Beje, laimikį galit pamatyti nuotraukoje, o taip pat ir didžiausią iš sugautų karšių, kurio masė – 1,6 kg. Ką sudomins, kokiu granuliuotu masalu (pellets) gaudyta, užsukite į parduotuvę „Meškeriokim kartu“ (Klaipėda, Naujoji uosto 18), parodysim ir pasiūlysim pavadėlį tokiai žūklei.

Marius Urnikis/“Meškeriuokim kartu“, „Romada Plius”