Gražus egzempliorius, kurį iš sietuvos pavyko išvilioti pasitelkus būtent dugninę su riedančiu svareliu

Balandį kuojas, plakius, karšius, karosus, ešerius, raudes, meknes, šapalus paranku gaudyti dugnine, o šių žuvų žūklė dabar sėkmingiausia jų migracijos keliuose. Tai – tekantys vandens telkiniai. Upės ir kanalai. Balandį minėtos žuvys būriais traukia prieš srovę, tarpais stabteldamos pailsėti patogiose užuolankose, o paskui leidžiasi pasroviui, lygiai taip pat kurį laiką praleisdamos tose pačiose užuolankose. Todėl nereikia stebėtis, kad, pavykus rasti vietelę, kur puikiai kimba, ešeriai, po kelių dienų joje nesugausi nė vieno dryžuotašonio. Tiesiog žuvys nukeliavo aukštyn prieš srovę arba pasroviui. Todėl reikia arba jas pasivyti, arba palaukti porą savaičių, kol ešeriai ims leistis po neršto pasroviui ir jų pulkelis vėl susitelks jums žinomoje užuolankoje. Žodžiu, balandį žūklę reikia organizuoti taip, kad pavyktų užčiuopti žuvų migracijų grafiką. Bent jau kas porą dienų būtina apsilankyti reikiamoje vietoje ir užmesti masalą. Tokių patikrų gali būti ir 10-15, kol pagaliau sulauksite tos auksinės valandos, kai kibs be paliovos.

Tiksli trajektorija

RFR (Rolling Feeder Rig) sistema – idealus instrumentas apgaudyti didelį vandens telkinio plotą

Tokiose upės vagos vietelėse, kur aptinkamos kylančios prieš tėkmę arba besiritančios pasroviui žuvys, meškerioti nėra paprasta. Migruojančios žuvys neplaukia kaip pakliuvo, o laikosi tam tikrų maršrutų. Tie žuvitakiai nekinta dešimtis metų, jei radikaliai nepasikeičia upės dugno reljefas. Keliaujančios žuvys paprastai susigundo tik tuo masalu, kuris atsiduria žuvitakio zonoje. Kaip išspręsti uždavinuką, kad masalas atsidurtų būtent ten, kur praplaukia ar trumpam poilsiui stabteli žuvys? Gal ir galima būtų taikliai užmesti jį į reikiamą tašką, tačiau kastingo treniruotėse įgyti įgūdžiai čia menkas pagalbininkas, nes iš pradžių reikia rasti kibimo taškus.

Minėtose vietose meškeriojimą plūdine meškere apsunkina balandį vis dar aukštas vandens lygis ir stipri tėkmė, kuri pernelyg greitai plukdo plūdę, o toji masalą velka tokiu greičiu, jog žuvys nespėja jį pastverti. Žinoma, galima naudoti ilgesnius pavadėlius ir didesnės masės svarelius, tačiau tada keleriopai dažniau „sugaunami“ kliuviniai. Tad iškart geriausia rinktis dugninę su montažu, kurio pagrindinis elementas – riedantis svarelis. Tai nenaujas dalykas, tad neabejoju, kad daugelis meškeriotojų tokį montažą yra matę, tik gal ne visi atkreipė į jį deramą dėmesį. Nūnai šis montažas primirštas, nors būtent balandį ir gegužėse pirmoje pusėje, kol galima sėkmingai meškerioti be šėryklių, montažas su riedančiu svareliu tiesiog idealiai tinka „nutransliuoti“ masalą į žuvitakio zoną arba į tašką, kur užuolankose nusėda tėkmės atnešamas maistas. Kaip tas montažas veikia?

Buferinis karoliukas „suminkština“ pakirtimą ir apsaugo sistemą nuo ankstyvo susidėvėjimo

Meškeriojimo naudojant riedantį svarelį principą suvokti nesunku, tad nebus sudėtinga jau pirmoje žūklėje išmokti jį tinkamai panaudoti. Pasirinktoje žūklės vietoje meškeriotojas užima tokią poziciją, kad galėtų dugninę užmesti į bet kurią vagos vietą, o paskui meškerykotį paguldyti ant atramos taip, jog tas „žiūrėtų“ į vandenį maždaug 45 laipsnių kampu. Masalas paprastai užmetamas skersai tėkmės. Nors, naudojant riedantį svarelį, nereikia labai kruopščiai taikytis į kokį nors vagos tašką, tačiau svarbu, kad nuo ritės būgnelio nusivyniotų visada tokio pat ilgio valo atkarpa. Ilgis žūklės eigoje nustatomas eksperimento būdu. Iš pradžių, tarkim, užmetame masalą 20 m, guldome dugninę ant atramos taip, kad maždaug trečdalis meškerykočio išsišautų į priekį nuo atramos taško. Kitas atramos taškas – jūsų delnas, laikantis dugninės rankeną, kad bet kuriuo momentu būtume pasirengę sureaguoti, jei dugninės viršūnėlė linktels. Kai masalas užmetamas, tėkmė įtempia valą ir svarelis ima slinkti dugnu, kol kažkurioje vietoje stabteli, įriedėjęs į duburėlį ar srovės dugne išgraužtą griovelį. Tada reikia būti ypač įdėmiam, nes būtent duburėliuose – puikios užuoglaudos žuvims, o išgraužomis dažnai eina žuvitakiai. Jei 5-6 minutes nekimba, ilgiau laukti neverta. Tada nestipriu trūktelėjimu svarelis atplėšiamas nuo dugno, o tėkmė ima jį ridenti toliau. Va, taip, palaipsniui ilginant masalo užmetimo distanciją, „skenuojama“ žūklavietės akvatorija, kol užčiuopiama kibimo zona. Tada valas fiksuojamas ant ritės būgnelio esančiame segtuke, kad kas syk užmetant dugninę svarelis kristų reikiamu atstumu nuo meškeriotojo. Tada jis dugnu riedės reikiama trajektorija, kuri „nuves“ į kibimo tašką.

 Tokios upių išlajos, kur dugnas tinka žūklei RFR (Runing Feeder Rig) sistema, idealios žūklavietės

Kur meškerioti?

Neabejotinai kiekvienas meškeriotojas žino nors vieną upės atkarpėlę, tinkamą žūklei dugnine su riedančiu svareliu. Jei kas tuo abejoja, tai vietą meškerioti susiras jau per pirmą išvyką. Ką galima patarti tiems, kurie imsis tokios paieškos? Pirma, šiai žūklei tinkamiausios vidutinės ir didelės upės, o mažąsias kuriam laikui patartina pamiršti. Antra, iškart atmeskite tas upių atkarpas, kurios teka suspaustos skardžių ar aukštų krantų, tačiau ne todėl, kad šiose vietose kebliau nusileisti prie vandens. Tiesiog čia upių tėkmė sustiprėja, užuoglaudų žuvims mažiau, maisto taipogi, todėl jų tuntai per tokias atkarpas paprastai plaukia nestoviniuodami. Geriausios žūklės vietos ten, kur upės išsilieja plačiau. Paprastai tai būna atkarpos ties intakų žiotimis, žemiau skardžiakrančių ruožų, lygumose, kur driekiasi užliejamos lankos. Čia visada aptiksite žemiau sraunumų ar slenksčių plačių sietuvų, žemupiuose, tiesa, jų nėra, tačiau tada puikiai tinka vietos, kur už seklumų dugnas leidžiasi į duburius. Taip pat žuvų mėgstamos tokios vagos atkarpos, kuriose palei vieną krantą driekiasi sekluma, o palei kitą plūsta gilesniu „ravu“ pagrindinė tėkmė, ties kuria žuvys ir būriuojasi. Jei žūklei renkatės naują vietą, atsiradę prie vandens, neskubėkite iškart ant kabliuko verti masalą. Iš pradžių apsižvalgykite, pabandykite „paskaityti“ tėkmę, apžiūrėkite kelias vagos atkarpas ir išsirinkite iš jų tinkamiausią. Ir visada kliaukitės intuicija, nes ji retai nuvilia.

Meškeriojimas dugnine su riedančiu svareliu patrauklus dar ir tuo, kad nebūtina kaip nešuliniam kupranugariui apsikrauti įrankiais, nes naudojamas tik vienas meškerykotis. Jokiu būdu nedarykite klaidos ir neužmeskite kelių dugninių, nes vis tiek tinkamai negalėsite jų kontroliuoti ir stebėti kibimą, o dugninių montažai gali susipainioti. Vien laiką sugaišite. Nepamirškite pasiimti meškerykočio atramą, be kurios žūklė bus kebloka, bei lengvą kėdutę, o atsarginiai svareliai ar verpstė su paruoštais montažais, pavadėlinė ir masalinės tilps į permestą per petį krepšį. Toks bagažas supakuojamas per kelias minutes, todėl nesunkiai persikelsite į kitą vietelę, jei pirmojoje nekibs, tačiau retai būna, kad tenka taip radikaliai keisti žūklės eigą.

Pabaigai – naudingas patarimas. Dugninės su riedančiu svareliu montažui nenaudojami ne tik kampuoti, plokšti, piramidės ar šaukšto formos, bet ir apvalūs svareliai. Visų minėtų geometrinių formų svareliai arba prastai slenka dugnu arba jų judėjimo trajektorija nenuspėjama. Tinkamiausi kiaušinuko formos svareliai, kurie ne tik lengvai rieda dugnu, bet ir juda puslankio trajektorija, nenukrypdami į šalį, todėl visada žinosite, kad masalas atsidurs numatytoje vietoje.

Viktoras Armalis

Žūklės ekspertas

 Kai rinksitės svarelius, patikrinkite, ar kiaurymės eina tiksliai per jų centrą

DĖMESIO!

Rankų darbo RFR dugninių sistemas, sumontuotas Lietuvoje, galite įsigyti “Romados” parduotuvėje adresu – Naujoji uosto 18, Klaipėda. 

RFR sistemų asortimentas:

• Svarelis – ¾ uncijos, kabliukas Owner 50240 Nr.7, ilgis – 50 cm;
• Svarelis – 1 uncija, kabliukas Owner 50240 Nr.5, ilgis – 50 cm;
• Svarelis – 1,5 uncijos, kabliukas Owner 50240 Nr.5, ilgis – 50 cm;
• Svarelis – 2 uncijos, kabliukas Owner 50240 Nr.3, ilgis – 50 cm;
• Svarelis – 3 uncijos, kabliukas Owner 50240 Nr.2, ilgis 50 cm;

 Perkant 3 ir daugiau taikoma nuolaida. Skambinti tel. 8682-41616