Pernai dar kovo pabaigoje drąsiai galima buvo meškerioti ant ledo, o šiemet jau kovo pirmąją geriau buvo pagalvoti apie kitokius meškeriojimo būdus. Tarkim pasiimti dugninę ir, susiradus patogų duburį, užmesti masalą, nes sąlygos gaudyti žuvis šiuo įrankiu dabar tokios pat, kaip iki sausio vidurio, todėl sėkmingai galima meškerioti karšius, plakius ir kuojas, kurios vis dar būriuojasi žiemavietėse.

Mingės kaimo apylinkės – žuvų žiemavietė, todėl čia anktyviausiai prasideda jų kibimas

Tinkamiausia žūklavietė – Mingės krantinė

Pirmos saulėtos dienos, kurios pamaryje stojo nuo vasario vidurio iškat ėmė tirpdyti ledą, tačiau polaidis šiemet palyginti menkas ir, pavyzdžiui, Minijoje vanduo iškart ėmė palaipsniui slūgti. Na, o tokia hidrologinė situacija – puikiausias metas pradėti atviro vandens sezoną. Suprantama, kad tinkamesnę vietą išbandyti meškeriojimą dugnine ir plūdine už Miniją ties Mingės kaimu, sunku rasti, todėl galvos laužyti dėl žūklavietės pasirinkimo nereikėjo ir „Žvejo žinių“ filmavimo grupė su meškeriojimo nuotykių klubo „Meškeriokime Kartu“ entuziastais ankstyvą rytą atvyko čia ir ėmė ruoštis žūklei. Apie jos eigą, masalus ir meškeriojimo ypatumus galite pasižiūrėti siužetą paskutinėje „Žvejo žinių“ laidoje, o čia pateikiame tam tikras išvadas ir apibendrinimus, atskleidžiančius meškeriojimo ankstyvą pavasarį ypatumus.

Maitinasi toliau nuo kranto

Žuvų susitelkimo vietos priklauso ne tik nuo metų laiko, bet ir nuo vandens lygio, temperatūros bei maisto gausos. Jei vanduo atvėsęs, upėse žuvys laikosi toliau nuo kranto, giliose vietose, todėl masalą reikia užmesti žymiai toliau nei šiltuoju metu. Toliau nuo kranto stipresnė tėkmė, todėl tenka naudoti sunkesnes šėryklės – ne lengvesnes nei 50-60 g. Meškeriojimui sunkiomis šėryklėmis reikalingas toliašaudis „feeder“ meškerykotis, kuriuo sunkus montažas su šėrykle lengvai nusviedžiamas 60-80 m.

http://romadaplius.lt/prekes/meskere-mote-feeder-method-36m-iki-60g/

Kad masalo užmetimas būtų ypač sklandus, geriausia naudoti 0,12-0,15 mm skersmens pintą valą, prie kurio tvirtinamas 5-8 m ilgio 0,25-0,30 mm skersmens vienagyslio valo pasaitėlis. Pastarasis montažo elementas atlieka dvi funkcijas – vienagysliai valai rečiau apsiveja aplink dugninės meškerykočio galinį valo žiedelį. Be to vienagyslis valas nebijo aštrių kliuvinių. Tad, naudodami pasaitėlį, galėsite drąsiai meškerioti ten, kur dugnas nusėtas akmenimis ar aštriabriaunėmis moliuskų kriauklėmis ir neprarasite dugninių montažų, kuriuos iš naujo padaryti per kelias minutes nepavyks.

http://romadaplius.lt/prekes/meskere-javel-feeder-390m-iki-120g/

Kaip išvengti susimazgymų?

Vanduo dar nelabai susidrumstė, todėl žuvys geriau mato dugninės montažo elementus. Storą valą jos pastebi iš karto ir prie masalo nesiartina, jei pavadėlis, prie kurio pririštas kabliukas, labai išsiskiria dugno fone. Kad kibimas būtų geresnis, rudenį būtinai reikia naudoti plonus pavadėlius – 0,12-0,14 mm skersmens, tačiau čia slypi pavojus – toks plonas valas susimazgo nuo vėjelio pūstelėjimo, o tolimo skrydžio virš vandens metu gali kelioliką kartų apsivyti aplink pagrindinį valą.

Trikampės arba ovalo formos šėryklės stabiliau laikosi ant dugno, kai tėkmė stiproka

Storesnius pavadėlius žuvys gana gerai įžiūri, todėl prie masalo nesiartina arba tai daro retai. Situaciją apsunkina tai, kad į montažą įeina šėryklė, kuria užmetamas jaukas. Šėryklės aerodinami taip pat nėra ideali, o ant kabliuko užvertas masalas dar labiau įsuka pavadėlį. Kaip išvengti valo ir pavadėlio susipynimo rizikos, kad paskui, laukiant kibimo, nereikėtų spėlioti, ar pavadėliai nesusimazgė su valu?

Pasiilgusių pirmojo kibimo meškeriotojų Mingėje susirenka nemažai

Apsisaugoti nuo nemalonių staigmenų galima naudojant montažą, kuris vadinasi „helicopter“. Šio gana nesudėtingo montažo šerdis – sukutis, kuris užveriamas ant pasaitėlio. Tarp šėryklės, kuri tvirtinama montažo gale prie segtuko su sukučiu, „apauto“ silikoniniu vamzdeliu, paliekamas 20 cm atstumas. Čia tvirtinamas dar vienas segtukas su sukučiu, taip pat „apautas“ silikoniniu vamzdeliu. Virš jo užveriamas karoliukas – amortizatorius, į kurį remiasi sukutis, o už 15 cm ant valo tvirtinamas švininis šratelis, ribojantis sukučio slydimą valu. Belieka tik prie sukučio pririšti 40-60 cm ilgio pavadėlį su kabliuku ir galima užmesti masalą. Toks montažas užtikrina svarbiausią dalyką – pavadėlis, užmetant masalą, sukasi aplink pasaitėlį, o ne apsiveja aplink jį.

Patikimas mazgas

Kad masalą be dvejonių būtų galima užmesti stipriu meškerykočio mostu, vienagyslis pasaitėlis su pagrindiniu pintu valu turi būti sujungtas patikimu mazgu, kuris lengvai slysta pro valo žiedelius. Užsitikrinę ir šį dalyką, galime sutelkti dėmesį vien tik metimų tikslumui, nuo kurių priklauso meškeriojimo sėkmė.

Jei šėryklė kris kaskart į kitą tašką, jaukas išsidrabstys dideliame plote ir žuvys juo gardžiuosis toli nuo masalo, tad ir tikimybė, kad pastebės jį, sumažės. Na, o tikslūs metimai į vieną tašką suformuoja ant dugno kompaktišką, gausiai nužertą jauku plotelį, kuriame žuvys ima rankioti masalą. Iš to plotelio tėkmė neša jauko daleles pasroviui ir privilioja į reikiamą vietą atokiau esančias žuvis.

Pavasarį reikia bandyti įvairius masalus, nes nežinia kuri versija bus tinkamiausia

Labai svarbu pasidaryti tinkamą jauko mišinį, kuris neturi būti labai lipnus. Kitaip vanduo neišplaus jauko iš šėryklės. Į jauką reikia įmaišyti 10 proc. musės lervų ar kapotų sliekų. Šis priedas bus puikiu masalu. Be to toks „tvirtas“ masalas nenusmunka nuo kabliuko stipriu mostu užmetant montažą. Taigi nereikės dvejoti, kad masalas netinkamai užvertas ant kabliuko.

Įtemptas valas

Pintas valas idealiai perteikia kibimo niuansus, tačiau jis turi būti tinkamai įtemptas. Todėl, užmetus masalą, meškerykočio viršūnėlė panardinama į vandenį ir valas nestipriu trūktelėjimu priskandinamas. Paskui meškerykotis guldomas ant laikiklio, o valas įtempiamas tiek, kad liauna dugninės viršūnėlė šiek tiek užsiriestų. Nepamirškite, kad, naudojant pintą valą, nepageidautina stipriai pakirsti kimbančią žuvį – užtenka pakelti dugninės viršūnėlę ir pajusite, kad meškerykotis linksta.

Pirmasis pavasario laimikis

Tada patartina stiproku mostu atplėšti žuvį nuo dugno ir, greitai sukant ritės rankenėlę, nuplukdyti ją į šoną nuo jauko, kilimėlio, ties kuriuo sukinėjasi jos gentainės.Nepageidautina, kad žuvis blaškytųsi ten, baidydama kitas. Tuo labiau, kad ichtiologai įrodė, jog streso ar rimto pavojaus akivaizdoje žuvų oda išskiria vadinamąjį baimės feromoną, kuris signalizuoja kitoms žuvims, kad kilo kažkokia grėsmė. Na, o kai užkibusi žuvis atsidurs prie kranto, reikia ją iškelti iš vandens graibštu. Kad, meškeriojant upėje, tėkmė nenuneštų į šalį nuo vietos, kur dugnas nužertas jauku, naudojamos ne tik sunkios, bet ir trikampės arba ovalo formos šėryklės – jos aptakesnės ir geriau priglunda prie dugno.

Viktoras Armalis