Nors tai prieštarauja logikai, tačiau ir per patį vidudienį „dirbo“ apelsininiai

guminukai su UV efektu

Kiekviena šeimininkė paliudys, kad savi puodai verda vienaip, o svetimi – kitaip, iškart nepriprasi. Tad suprantama, jog lydekų elgseną ponerštiniu laikotarpiu įtakoja kiekvieno vandens telkinio ypatumai – vidutinė gelmė, nerštaviečių kiekis, intakų skaičius, grobio gausa, meteorologinė situacija… Jei nepatingėsit, galit iš interneto išsipešti vidutines šio pavasario oro ir vandens temperatūras, ir pamatysit, jog, nepaisant dažnai dangumi ridinėjančios saulės, kovą, o ir balandžio pusę oras žymiai nešildavo. Vanduo, regis, turėjo kaupti saulės energiją ir šilti sparčiau, tačiau naktimis šarmojusios šalnos jį vėl atvėsindavo. Žodžiu, meteorologinė ir hidrologinė situacija balansavo ant ribos, ties kuria laukiama pavasario įsibėgėjimo.

Nors lydekos neršia, kai vandens temperatūra siekia apie 6 laipsnius, tačiau sunku spėti, kada jos šį pavasarį išneršė? Be to, nerštas nerštu, o, kad prasidėtų margašonių kibimas, po neršto turi praeiti reabilitacijos laikotarpis, kad joms nebesopėtų pilvukų. Ar, naktimis mus lankant gana stiprioms šalnoms, tas laikotarpis jau praėjo? Galima tik spėlioti. Be to, kiekviename vandens telkinyje jo terminai, matyt, skirtingi. Antradienį (04.21) EKETĖS tvenkinyje lydekų aktyvumas po neršto buvo dar menkas. Jei vandens telkinys būtų nepažįstamas ir pasirinktas atsitiktinai, galvotume pirmiausia, jog lydekų čia nedaug, tačiau puikiai žinojome, kad šiame tvenkinyje jų apstu.

Kai blizgės ir vobleriai, kuriais paprastai domisi Eketės lydekos buvo jau išbandytos, pasirinkau ultravioletiniu efektu pasižymintį ryškų „Jenzi“ guminuką, imituojantį devyniacentimetrinę žuvelę. Nepasakiau, jog mes prieš kurį laiką sąmoningai atplaukėme į užuovėją, nors toje vietoje lydekų žūklė paprastai sėkmingesnė geru mėnesiu vėliau. Tiesiog užsimanėm pasilepinti atokaitoje, nes nuolat ūžaujantis ausyse vidutiniokas vakaris spėjo gerokai įgrįsti. Tvenkinio krantas čia status, o senoji upelio vaga rangosi visai šalia jo. Gelmė ten – per 5 metrus. Tik pačia pakrante 1,5-2,5 m gelmėje plyti kelių metrų pločio pakopa, kurios sekliausioje dalyje želia meldų juostelė. Būtent joje staiga pūkštelėjo stambi žuvis, išbaidžiusi mailių.

Guminukas nugrimzdo tiesiai į ratilų epicentrą. Nelaukdamas, kol galvakablis stuktels į dugną, vos vos kilstelėjau spiningo viršūnėlę ir tuoj pat atleidau valą, kad guminukas imtų sklęsti. Po kelių sekundžių spiningo viršūnėlė staiga lyg ir linktelėjo, o spiningo strypas perteikė delnu aiškiai juntamą vadinamąjį „krepštelėjimą“. Žinoma, ne faktas, kad kažkas atakavo masalą…

Gal guminukas kažkaip ypatingai stuktelėjo į kokį gelmėje slypintį kliuvinį? Bet netrukus „krepštelėjimas“ pasikartojo. Nejaugi iš tikrųjų lydeka domisi masalu? Kodėl ne? Jai nereikia dėti pernelyg dideles pastangas persekiojant lėtaeigį masalą. Kai guminukas, atsidūręs už kelių metrų nuo valties, ėmė pamažu kilti link paviršiaus, pajutau energingą smūgį. Spiningas sulinko. Vadinasi, ne jauniklis užkibo. Nespėjau apie tai pagalvoti, o vanduo suputojo ir virš vandens lyg torpeda išlėkė lydekos siluetas. Ranka automatiškai smeigė į vandenį spiningą, kad valas įsitemptų. Deja, gudrybė nepavyko ir lydeka atsikabino…

Tolesnė žūklės eiga parodė, kad mūsų noras pasišildyti saulės atokaitoje sutapo su lydekų prioritetais, o tie savo ruožtu sutapo su baltos žuvies prioritetais. Echolotas parodė, kad atokaitoje, o ypač ties užuovėjoje atsidūrusiais seklesniais plotais, kuriais tapo apsemtos lėkštosios buvusio upelio pakrantės, telkiasi gausybė baltos žuvies, nes čia, matyt, greičiau įšyla vanduo, gausiau maisto, ima želti vandens augalija… Suprantama, jog lydekos, kurioms baigėsi „reabilitacijos“ laikotarpis, sureagavo į tai ir susitelkė arčiau saulės atokaitoje besišildančio grobio, nes ir pačios saulės šiluma linkusios pasimėgauti.

Tad akivaizdu, jog iškart reikėjo rinktis būtent tokias vietas, kur gelmė nedidelė, vanduo šiltesnis. Keista tai, jog tą dieną lydekos, plieskiant saulei, rinkosi tik 7-9 cm guminukus, bet tik ryškius – oranžinius arba absoliučiai baltus – ir būtinai pasižyminčius UV efektu. Atrodė, jog kitų masalų jos nemato. Štai tokios pirmosios šį sezoną lydekų žūklės pamokos.

Viktoras Armalis

Žūklės ekspertas

DĖMESIO!

Tikriausiai plačiausias guminukų su UV efektu pasirinkimas Lietuvoje – Romadoje, adresu Naujoji uosto 18, (Klaipėda)

Tel. pasiteirauti – +370682-41616.

Apsilankykite – rasite ką išsirinkti.

„Jenzi“ UV guminukai praktiškai tapo kibimo garantija.