Orai

Orai, orų prognozė Vilniuje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Kaune - Orai24.lt Orai, orų prognozė Klaipėdoje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Šiauliuose - Orai24.lt

Partneriai

Prisijungti

El. pašto adresas:

Slaptažodis:

Pamirštas slaptažodis
Kurti naują vartotoją

Naujiena

Nauja ROMADA Akcija!

 

Žvejo konspektai

ŠEŠĖLIŲ ŽAISMAS IR MASALŲ MARGINIMAS

Rudenį dažnai pučia vėjai, šiaušiantys ežerus ir keliantys didokas bangas, kurios įnirtingai skalauja krantus, tačiau jos ne tik paplauna medžių šaknis, sudrumsčia priekrantėje didžiulius plotus akvatorijos, suplaka debesis putų, tačiau sukelia ir optinius efektus, dėl kurių tokiu oru gaudant lydekas, ešerius ar sterkus tampa labai sunku parinkti reikiamą masalą.

Publikuota: 2011 Spalis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Raibuliuojantis paviršius

Kai banga gena bangą, o jų keteras padabina puta, iš gelmės vandens paviršius atrodo kaip verdančiame katile burbuliuojatis vanduo. Todėl reikia aiškiai įsivaizduoti, ką žuvys regi virš savęs. Vandens paviršius joms yra tas pats, kas mums – dangus. Jei dangumi plaukia debesys, mes nematome saulės, o aplinka tampa pilka. Žuvis raibuliuojantis vandens paviršius trikdo, nes jų akys lėtai prisitaiko prie besikeičiančio apšvietimo. Lydeka ar ešerys, tokiomis sąlygomis masalą stveria tuo momentu, kai akys trumpam apsipranta ir vėl skiria judančius objektus. Tačiau tie momentai iš tiesų – labai trumpi. Todėl vėjuotu oru sėkmingesnė žūklė būna, kai dangus apsiniaukęs. Vandens paviršius tada mažiau blizga, o aplinką nudažo švininės spalvos. Deja, oro nepasirinksi, tačiau galima sėkmingai prisitaikyti prie aplinkybių. Tokia galimybė – tinkamas masalas.

Clive Logsdon’s 2,3 Kg. Ešerys

 

Margi raštai

Vėjuotomis dienomis plėšriosios žuvys spaudžiasi prie dugno ir retai pasirodo ežerų pakraščiuose, nes smulkmė taip pat ieško prieglobsčio ten, kur nereikia grumtis su vandens srautais. Paprastai geriausia žvejoti ten, kur gelmė siekia 4-5 metrus. Suprantama, kad joje palei dugną tvyro prieblanda, kurioje natūralios žuvelių spalvos prastai įžiūrimos. Tad plėšrūnai žvalgosi, ar nepamatys neatsargiai susivarčiusios no šono ant šono žuvelės žvynų atspindžio. Kadangi tokie atvejai reti, lydekos ir ešeriai žaibiškai reaguoja, jei pamato tokį efektą. Kartais net strimgalviais puola artyn ir persekioja auką. Šią aplinkybę galima puikiai išnaudoti.

Kas geriausiai matosi gelmėje vėjuotomis rudens dienomis, kai ežero paviršius virte verda? Be jokios abejonės, atsakyti į šį klausimą gali tik tie, kurie žino atsakymą, nes atspėti jį beveik neįmanoma. Pasirodo, ichtiologiniai tyrimai ir spiningavimo praktikos statistika patvirtina, kad tinkamiausias masalas tokiomis dienomis – dryžuoti masalai. Kitaip tariant, guminukai, vobleriai arba blizgės kurių korpusai – sidabraspalviai, balti arba nuspalvinti ryškia spalva, kurios fone puikiai išsikiria ant masalo šonų išmargnti tamsūs ruožai ar jų ornamentas. Toks raštas primena dryžuotą ešerio šoną, ant kurio matomos tamsios juostos.Tikriausiai plėšrūnams tokie masalai primena tarp vandenžolių besislepiančią žuvelę. Šviesios masalo korpuso spalvos atrodo pridengtos ne tamsių juostelių, o vandenžolių stiebelių. Versijų nemažai, tačiau faktas, kad priekrantėje šiuo metu vienas veiksmingiausių masalų – elastingas vobleris „Cora-Z Aktyvator Perch“, imituojantis ešerį, gilesnėse vietose lydekos neblogai reaguoja į ryškiai žalią džerką vobleris "EG-048 Buster Jerk Strike Pro“, išmargintą juodų linijų ornamentu, o velkiauti gelmėje labai neblogas modelis – „minnow“ tipo vobleris „Zebco Biedron Tri Burner floating“, geltona papilve, žalsva nugara arba  raudonais šonais, dekoruotais „skumbrės“ odos raštu. Nemažai dryžuotų masalų „Cormoran“ voblerių gamoje. Beje, ateinančią savaitę skyrelyje „Eksperto skiltis“ bus publikuojamas išsami studija, paremta praktiniais stebėjimais, apie naujos kartos „Cormoran“ voblerius ir jų panaudojimą.    

Tamsūs raštai ant masalų gali būti ir šešėlių žaismas, kuris matomas gelmėje esant stiprokam bangavimui. Na, o šėšėlių žaismo imitacija veiksmingai žadina plėšrūnų instinktus. Alkio pojūtis nustelbia viską. Paprastai plėšrūno atakos ilgai laukti nereikia, kai dryžuotas masalas plukdomas jo panosėje.

 

Žymeklis kišenėje

Jei po ranka nėra tinkamo masalo, kurio šonai dryžuoti, jį nesunkiai galima pasidaryti vietoje iš bet kurios sidabrinės vartiklės, balto, geltono ar pilko guminuko, melsvo voblerio. Liemenės kišenėje tokiems atvejams reikia turėti žymeklį, kurio rašalas atsparus vandeniui.

Masalo šonus galima išmarginti per pora minučių. Geriausiai tam tinka  „Cormoran“ arba „Profiblinker“ guminukai, nes jie pagaminti iš gana korėto plastiko ir specialus rašalas lengvai įsigeria į jų šonus. Nesunku juodais ornamaentais išmarginti „Dorado“ voblerių šonus, nes jie padengti ne skaidriu, o matiniu laku. Geriausia marginti didesniu masalus – 8-14 cm ilgio, nes stambios juostos geriau imituoja šešėlių žaismą. Bet reikia atminti, kad ir ši gudrybė gali nepadėti, jei išsiruošėte gaudyti plėšriųjų žuvų kai pučia žvarbus šiaurys arba kalstingas rytys. Nepalankus spiniguoti ir šiaurės rytų vėjas.

 

Autorius: Viktoras Armalis / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

BALTIJA, LAŠIŠOS IR SPININGAS (2)

LAŠIŠOS-IR-SPININGAS_2_7

Blizgė blyksteli kaip durklo ašmenys saulės spinduliuose ir įsminga į netikėtai pašiaušusią jos kelyje didelę kuprą bangą. Šį rytą bangavimas silpnas, tačiau retkarčiais pasišiaušia viena kita putota ketera, lyg kastuvu išmetanti į paviršių masalą. Kai tai atsitinka pačiame toliausiame masalo užmetimo taške, ypatingai apmaudu, nes blizgė dingsta iš lašišažuvių akiračio, o kai vėl paneria į reikiamą gelmę ji būna atsidūrusi pernelyg arti kranto. Tačiau būtent iš tokių situacijų susideda visa pliažo spiningininko diena ir tai, kad šį kartą blizgė įsmigo gilyn į bangą, o ne pasirodė paviršiuje, pakelia nuotaiką. Labai dažnai kartu su tokia banga link kranto pasuka lašišų pulkelis, tikėdamasis verdančiame „katile“ pastverti vieną kitą tobį ar bretlingį, o kad smulkių žuvelių tuntas šį rytą migruoja priekrante aiškiai rodo kirų pikiruotės – paukščiai lyg prisukti tai kyla nuo bangos keteros, tai sklendžia žemyn.

Skaityti toliau >
 

BALTIJA, SPININGAS IR LAŠIŠOS (1)

SPININGAS-IR-LAŠIŠOS_1

Kai nuo kranto žvelgi į jūrą, apima beviltiška nuojauta, kad šansai sugauti šiuose milžiniškuose plotuose, kur nėra beveik jokių apčiuopiamų orientyrų žuvį, o tuo labiau lašišą – tokie menki, kad apie juos neverta kalbėti, tačiau reali situacija – visai kitokia. Mūsų krašto vakarinę pakrantę skalaujančioje Baltijoje, kaip ir bet kuriame kitame vandens telkinyje nuo seno žinomi karšti taškai, kuriuose grobį persekioja lašišos ir greiti kaip žaibas šlakiai.

Skaityti toliau >
 

KOKIA DUGNINE GAUDOMOS SKORPENOS?

SKORPENOS_1

Pirmomis gegužės dienomis nėra kur ant Palangos tilto koją pastatyti – kas gyvas išsirengė meškerioti Baltijos priekrantėje iki šiol neregėtų žuvų: vieni meškeriotojai sako, kad tai jūrų pūgžliai, praminti skorpenomis, antri teigia, kad tai jūros drakoniukai, kurių antplūdis pernai buvo užfiksuotas Danijos pakrantėse, o treti mano, kad tai populiariausia Juodosios ir Azovo jūrų žuvis – „byčiokas“, kurį mūsiškai reikia vadinti grundalu. Tačiau svarbiausia, kad šių žuvų daug ir jos noriai kimba.

Skaityti toliau >
 

NETRADICINIS VOBLERIS – ŠIRŠĖ, PROVOKUOJANTI ŠAPALUS

yo_zuri_romada_bug

Kuo vilioti šapalus? Šis klausimas visada tampa aktualus spiningininkams balandžio viduryje, kai storasprandžiai upių korsarai ima būriuotis sietuvose palei smėlėtus duburius. Daugelis spiningininkų taip įprato šapalus meškerioti tradiciniais „burbuliukais“, t.y., „crank“ tipo vobleriais, kurių išvaizda primena trynio maišelio neatsikračiusį mailių, kad pamiršo jog šapalai eina iš proto dėl stambių vabalų, pakliūvančių per lengvabūdiškumą tėkmėn. Čia iš karto galvon topteli mintis apie karkvabalius, tačiau šapalai smaguriauja ne tik jais.

Skaityti toliau >
 

KOKĮ VOBLERĮ RINKTIS PIRMAI IŠVYKAI?

Daiwa Classic Shad_romada_11

Ar visada į pirmąją sezono išvyką pasiimate naujus spiningo masalus? Antra, ar tinkamai juos išbandote? Juk dažnai pasitaiko, kad naują voblerį užmetame vos kelis kartus, o praėjusio sezono favoritais šukuojame lydekų ganyklas pusdienį, tikėdamiesi, kad jie parodys, ką gali, o žuvys kažkodėl įjuos reaguoja vangiai. Kartais žinoma, ne pasitikėjimo „naujokais“ stoka, o pernelyg didelė voblerių atsarga masalinėje tampa inertiško pasirinkimo priežastimi. Štai tokie dalykai aiškėja iš spiningininkų apklausų, todėl ne vienas gamintojas ima laikytis naujos koncepcijos, kurios kertiniu akmeniu tampa postulatas, jog masalinėje reikia turėti po vieną masalo, atitinkančio tam tikras žūklės sąlygas, modelį, o ne visą gamą kurios nors rūšies ar tipo masalų.

Skaityti toliau >
 
  Grįžti į viršų