Orai

Orai, orų prognozė Vilniuje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Kaune - Orai24.lt Orai, orų prognozė Klaipėdoje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Šiauliuose - Orai24.lt

Partneriai

Prisijungti

El. pašto adresas:

Slaptažodis:

Pamirštas slaptažodis
Kurti naują vartotoją

Naujiena

Nauja ROMADA Akcija!

 

Žvejo konspektai

PRIE LIEPTŲ BŪRIUOJASI ŽUVYS

Vasarą priekrantėje, o ypač ties vandenžolių riba reguliariai lankosi visų rūšių žuvys. Ypač šiltomis naktimis. Meldų prižėlusiose seklumose dabar gausu maisto ir žuvys čia būriuosis, kol prasidės šalnų sezonas. Todėl ankstyvais rytais ir prieš sutemas zona aplink lieptus – ideali žūklavietė.

Publikuota: 2011 Liepa Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Ankstyvas rytas

Kai išaušta, kuojų, karšių, lynų, karosų būreliai palieka meldų atvašynus, tačiau toli nekeliauja – susiranda patogius duburiukus kelių metrų gelmėje ir laukia vakaro vėsos. Todėl sėkmingai pažvejoti galima priekrantės zonoje – nebūtina plaukti valtimi į plotus, kur stambios taikiosios žuvys ims būriuotis rudeniop.

Priekrantėje meškerioti galima dvejopai – įsibridus iki tos vietos, kur baigiasi meldų atvašynai ir dugnas staigiai nyra į gelmę, arba nuo liepto. Pasak Ignalinos krašto meškeriotojo Antano Strimaičio, kuris pirmąjį savo lieptą susikalė prieš tris dešimtis metų, geri abu variantai, tačiau lieptas – geriau. Čia žuvis galima nuolat jaukinti. Tinka viskas – į košę įtrėkšta bulvė, likusi nuo pietų stalo, sauja žirnių, duonos trupiniai. Tačiau svarbiausia tai daryti reguliariai, geriausiai – kiekvieną vakarą. Maždaug tuo pačiu laiku.  Žuvys savo biologiniame laikrodyje netrunka pasižymėti reikiamą laiką ir pradeda reguliariai lankytis prie liepto.

Minėtas meškeriotojas žuvims jaukinti, žinoma, taip pat naudoja tai, kas atlieka nuo pietų ir vakarienės stalo, tačiau likučius jis pagardina. Tam reikalui naudoja klasikinį jauką „ STIL Universalna“, kurį išbrinkina, o paskui įmaišo truputį virtų kukurūzų. Iš mišinio nulipdo mažus rutuliukus ir sumeta juos maždaug į tą pačią vietą. Kodėl? Pasirodo, tai sena gudrybė: žuvys ne šiaip pratinamos užkandžiauti palei lieptą, bet formuojamas kibimo taškas.

Meškeriojimo laikas

Žinoma, nebūtina kiekvieną vakarą būtinai kartu su jauku užmesti ir masalą. Geriau jaukinti kelias dienas, o tada ankstyvą rytą įmerkti meškerę. Vadovaujantis tokia jaukinimo schema, galima suvilioti solidų trofėjų, pzvyzdžiui, poros kilogramų karšį ar lyną. Kai po kelių apsilankymų prie gardumynais nukrauto stalo didieji egzemplioriai, kurie visada būna labai įtarūs, įsitikina, kad niekas šioje vietoje žuvų ramybės netrikdo, o tada joms nepasirodys įtartinas ir gardus sliekas, nugramzdintas ant dugno.   

Kada geriausia pradėti žūklę? Tai metas tarp ketvirtos ir penktos valandos ryto, kai ima brėkšti. Tada yra laiko neskubant išsidėlioti reikiamus įrankius, patogiai pasistatyti kėdę ir kruopščiai užverti ant kabliuko masalą. Užmesti reikia kiek galima tyliau ir apsišarvuoti kantrybe. Dažniausiai stambieji egzemplioriai atplaukia prie jauko vėliau nei smulkmė. Pasak A.Strimaičio, pirmieji ima masalus ragauti smulkūs plakiai, kurių kiekviename ežere apstu, paskui juos nustumia į šoną stambios kuojos, o kai tos nustoja kibti, gali tikėtis stambaus karšio pasirodymo. Todėl kiekvieną žuvį reikia traukti atsargiai, kelti kuo mažiau triukšmo, ir visada turėti po ranka graibštą.

 

Tinkama vieta

Pasak A.Strimaičio, vieni lieptai paprastai statomi prie pirčių, tačiau nuo jų žvejoja tik berniūkščiai, nes tie  lieptai skirti vandeniui semti ir vandenin įšokti.Meškeriojimo  lieptai statomi kruopščiai parinktoje vietoje. Dažniausiai jie nutiesiami per meldų atvašyną iki atviro vandens, kur netoli kranto duburiai. Meškeriojimo lieptai statomi ties užutekių žiotimis, priešais sėklius, palei upelių žiotis. Lieptai statomi ten, kur dažniausiai būna užuovėja, tad nuo jų galima patogiai žvejoti net stipriam vėjui pučiant.

Lieptą patartina gerai įsirengti. Pirmiausia visos lentutės turi būti patikimai ir gerai prikaltos, kad nebilsnotų. Prieš meškeriojant ant liepto dėl tų pačių priežasčių patartina pasitiesti šlapią rankšluostį, tada statomo meškerykočio drūtgalis jei ir bilstels tai labai dusliai, o toks garsas žuvų nebaido. Dažnai ant lieptų sukalami suoleliai, bet geriau naudoti sudedamas kėdes, pvz., labai patogių sulankstomų „Cormoran“ ar „Zebco“ firmos kėdžių galima įsigyti visai nebrangiai. Ant tokių kėdžių daug patogiau sėdėti nei ant liepto, o, lietui prapliupus, jas galima sulankstyti. Po lietaus vėl išskleidei ir atsisėdai, o lieptas ne šiaip sušlampa, o ilgam įmirksta. Svarbu, kad kėdė būtų be ranktūrių. Modeliai su ranktūriais trukdo manipuliuoti graibštu ir meškerykočiais palyginti ankštoje liepto erdvėje.

Taip pat reikia įsirengti lizdus meškerių laikikliams įstatyti. Ne mažiau kaip dviem poroms, nes net ir tuo atveju, jei meškeriosite vienas, laikiklis pravers atsarginei meškerei pasidėti. Taip pat reikalinga masalinė ant kojelės, kad nereikėtų žemai lankstytis. Virš masalinės būtinas stogelis, kad kaitrioje saulutėje neiškeptų masalai.

Na, o finalinis potėpis – skiaurė laimikiui laikyti. Nesižavėkite kibirėliais, polietileniniais maišeliais ir skaiurėmis iš metalinio tinklo. Tinkamas daiktas – kelių metrų ilgio „Browning  CSpec Keepnet“ skiaurė iš tankaus trikotažinio tinklelio. Tokioje skiaurėje žuvys apsaugotos nuo saulės spindulių, skiaurė siekia vėsaus vandens zoną, tad šiluminis smūgis joms irgi negresia, o švelnus tinklelis nežaloja žvynus dengiančios gleivinės. Žuvys tokiose sąlygose ilgai būna gyvybingos, tad laimikį galite laikyti kelias dienas ir kas kartą paimti tik tiek, kiek reikia kepsniui. Minėta skiaurė – ne apvali, o kvadratinė. Tokios formos skiaure labiau tinkama meškerioti nuo liepto, nes ją reikia specialiu laikikliu pritvirtinti prie aikštelės briaunos taip, kad būtų lengvai pasiekiama, nes kitaip kas kartą reikės keltis, kai norėsite įleisti vidun žuvį.     

Autorius: Viktoras Armalis Autoriaus nuotr.

BALTIJA, LAŠIŠOS IR SPININGAS (2)

LAŠIŠOS-IR-SPININGAS_2_7

Blizgė blyksteli kaip durklo ašmenys saulės spinduliuose ir įsminga į netikėtai pašiaušusią jos kelyje didelę kuprą bangą. Šį rytą bangavimas silpnas, tačiau retkarčiais pasišiaušia viena kita putota ketera, lyg kastuvu išmetanti į paviršių masalą. Kai tai atsitinka pačiame toliausiame masalo užmetimo taške, ypatingai apmaudu, nes blizgė dingsta iš lašišažuvių akiračio, o kai vėl paneria į reikiamą gelmę ji būna atsidūrusi pernelyg arti kranto. Tačiau būtent iš tokių situacijų susideda visa pliažo spiningininko diena ir tai, kad šį kartą blizgė įsmigo gilyn į bangą, o ne pasirodė paviršiuje, pakelia nuotaiką. Labai dažnai kartu su tokia banga link kranto pasuka lašišų pulkelis, tikėdamasis verdančiame „katile“ pastverti vieną kitą tobį ar bretlingį, o kad smulkių žuvelių tuntas šį rytą migruoja priekrante aiškiai rodo kirų pikiruotės – paukščiai lyg prisukti tai kyla nuo bangos keteros, tai sklendžia žemyn.

Skaityti toliau >
 

BALTIJA, SPININGAS IR LAŠIŠOS (1)

SPININGAS-IR-LAŠIŠOS_1

Kai nuo kranto žvelgi į jūrą, apima beviltiška nuojauta, kad šansai sugauti šiuose milžiniškuose plotuose, kur nėra beveik jokių apčiuopiamų orientyrų žuvį, o tuo labiau lašišą – tokie menki, kad apie juos neverta kalbėti, tačiau reali situacija – visai kitokia. Mūsų krašto vakarinę pakrantę skalaujančioje Baltijoje, kaip ir bet kuriame kitame vandens telkinyje nuo seno žinomi karšti taškai, kuriuose grobį persekioja lašišos ir greiti kaip žaibas šlakiai.

Skaityti toliau >
 

KOKIA DUGNINE GAUDOMOS SKORPENOS?

SKORPENOS_1

Pirmomis gegužės dienomis nėra kur ant Palangos tilto koją pastatyti – kas gyvas išsirengė meškerioti Baltijos priekrantėje iki šiol neregėtų žuvų: vieni meškeriotojai sako, kad tai jūrų pūgžliai, praminti skorpenomis, antri teigia, kad tai jūros drakoniukai, kurių antplūdis pernai buvo užfiksuotas Danijos pakrantėse, o treti mano, kad tai populiariausia Juodosios ir Azovo jūrų žuvis – „byčiokas“, kurį mūsiškai reikia vadinti grundalu. Tačiau svarbiausia, kad šių žuvų daug ir jos noriai kimba.

Skaityti toliau >
 

NETRADICINIS VOBLERIS – ŠIRŠĖ, PROVOKUOJANTI ŠAPALUS

yo_zuri_romada_bug

Kuo vilioti šapalus? Šis klausimas visada tampa aktualus spiningininkams balandžio viduryje, kai storasprandžiai upių korsarai ima būriuotis sietuvose palei smėlėtus duburius. Daugelis spiningininkų taip įprato šapalus meškerioti tradiciniais „burbuliukais“, t.y., „crank“ tipo vobleriais, kurių išvaizda primena trynio maišelio neatsikračiusį mailių, kad pamiršo jog šapalai eina iš proto dėl stambių vabalų, pakliūvančių per lengvabūdiškumą tėkmėn. Čia iš karto galvon topteli mintis apie karkvabalius, tačiau šapalai smaguriauja ne tik jais.

Skaityti toliau >
 

KOKĮ VOBLERĮ RINKTIS PIRMAI IŠVYKAI?

Daiwa Classic Shad_romada_11

Ar visada į pirmąją sezono išvyką pasiimate naujus spiningo masalus? Antra, ar tinkamai juos išbandote? Juk dažnai pasitaiko, kad naują voblerį užmetame vos kelis kartus, o praėjusio sezono favoritais šukuojame lydekų ganyklas pusdienį, tikėdamiesi, kad jie parodys, ką gali, o žuvys kažkodėl įjuos reaguoja vangiai. Kartais žinoma, ne pasitikėjimo „naujokais“ stoka, o pernelyg didelė voblerių atsarga masalinėje tampa inertiško pasirinkimo priežastimi. Štai tokie dalykai aiškėja iš spiningininkų apklausų, todėl ne vienas gamintojas ima laikytis naujos koncepcijos, kurios kertiniu akmeniu tampa postulatas, jog masalinėje reikia turėti po vieną masalo, atitinkančio tam tikras žūklės sąlygas, modelį, o ne visą gamą kurios nors rūšies ar tipo masalų.

Skaityti toliau >
 
  Grįžti į viršų