Orai

Orai, orų prognozė Vilniuje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Kaune - Orai24.lt Orai, orų prognozė Klaipėdoje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Šiauliuose - Orai24.lt

Partneriai

Prisijungti

El. pašto adresas:

Slaptažodis:

Pamirštas slaptažodis
Kurti naują vartotoją

Naujiena

Nauja ROMADA Akcija!

 

Žvejo konspektai

MENKĖS KELIAUJA PASKUI BRĖTLINGIUS

Menkės pasirodo arčiau Lietuvos krantų ir pradeda neblogai kibti tik tada, kai prasideda šalnos ir atvėsta Baltijos vanduo. Šiemet ruduo – neįprastai šiltas, mažai vėjuotų, audringų dienų, todėl vienaūsės tarp Šventosios ir Klaipėdos pradėjo gerai kibti spalio pradžioje ir neblogai kimba iki šiol, nors rimtų šalnų dar nebuvo. Pajūrio žvejai mano, kad menkės iš didesnių gelmių, kur paprastai vasaroja, atplaukė paskui brėtlingius, kurie rudeniop susibūrė netoli pakrančių. Taip atsitinka jau kelintą rudenį iš eilės ir ichtiologai netgi pradeda kalbėti apie naujas Baltijosžuvų migracijų tendencijas. Na, o meškeriotojams tai nekliudo gaudyti menkes.

Publikuota: 2012 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Stambesni egzemplioriai

Senbuviai pamario žvejai sako, kad menkių pasirodymo priekrantėje tikimybė jau kelintus metus didesnė, o tai reiškia, kad šias kulinariniu požiūriu labai vertinamas žuvis galima gaudyti išradingiau, sportiškesniais įrankiais nei tai daroma didelėje, žinoma, Baltijos masteliu, gelmėje.

Spiningas Jūrinis Exceler Pilk 2.10m, 2.40m 100-200gr Daiwa

Štai subtilus ir elegantiškas „Daiwa Exeler Pilk 2.40“, kuriuo rekomenduojama plukdyti 100-200 g masės masalus, vienas idealiausių įrankių tokiam pasimeškeriojimui. Tinkamų, t.y., pakankamai lengvų ir puikiai perteikiančių kibimo niuansus jūrinių spiningų vertikaliam masalų plukdymui taipogi rasite „Cormoran“ bei „Zebco“ įrankių kolekcijose.

            

Valas jūrinis Haruna Sea 500m  Valas Profiline 250m Dorsch    Valas Topic Menkė Fluo

Lengvesnių įrankių privalumas – ne tik didesnis meškerojimo komfortas, bet ir sportiškesnė žūklė. Todėl „multų“kalibrą taip pat reikėtų šiek tiek susimažinti, o valus – ploninti: jei meškeriojant sunkiasvoriu pilkeriu 0,35 mm skersmens „Climax Haruna“ valas – normalus pasirinkimas, tai užmetant 100-120 g masės naujos kartos pilkerius parankesnis bus 0,25 mm skersmens  valas. Jis, beje, puikiai užsirekomendavo visose platumose, net ir už poliarinio rato, todėl juo drąsiai galima žvejoti, kai oro temperatūra – žema. Šio valo privalumas – ryškiai geltona spalva, tad valo gija puikiai matoma vandenyje, o meškeriotojui lengva orientuotis kur sklendžia masalas.

Absoliutaus naudojamų įrankių patikimumo šalininkus, kurie pasirenka ir meškerykočius ir valus tokių charakteristikų, kad tvirtumo atsarga kelis kartus viršytų reikiamą, neturėtų šokiruoti siūlymas naudoti subtilesnius, aukštesnės klasės įrankius, nors, kaip ir pernai, šį rudenį prie Lietuvos krantų atplaukė daug stambesnių menkių būriai nei paprastai. Siūlomi įrankiai nenuvils ir laimikius tikrai ištrauksite, o štai smagumo turėsite daugiau.

Įvairi gelmė

Menkes visi žvejoja skirtingose vietose, renkasi savo taktiką, tačiau dažnausiai visose žūklavietėse gelmė siekia 30-50 m. Čia šiemet menkių žūklė nedaug kuo skiriasi nuo tradicinių būdų. Meškeriotojai menkėms gaudyti naudoja multiplikacines rites ir pintus valus bei parenka tokius meškerykočius, kaip jau minėtas „Daiwa Exeler Pilk“, kurių viršūnėlės liaunesnės ir geriau šokdina gelmėje masalus. Akivaizdi tendencija, kad pagal galimybes visi žvejai stengiasi naudoti lengvesnius masalus.

Užpernai atliktos apklausos duomenys parodė, kad vidutinis tą sezoną naudotų jūrinių blizgių – pilkerių svoris buvo 200 g. Užfiksuoti keli išskirtiniai atvejai, kai buvo žvejojama 300-400 g masalais. Dabar statistika rodo, kad populiariausi tampa 120-150 g pilkeriai, jie dažniausiai ir naudojami naudojami. Tačiau dažnai pasitelkiami ir 50-75 g masalai. Tai dažniausiai tipiškų Baltijos pilkerių rūšis, kuri pasižymi tuo, kad masalų svorio centras – „galvoje“. Jie kaip greitaeigis ekpresas sminga į gelmę, todėl tokius palyginti lengvus masalus galima sėkmingai naudoti palyginti spėraus laivo dreifo sąlygomis.

Greitaeigiai masalai

Tokių masalų nemažai „Zebco“ kompanijos gamoje – „Stomp Pilker“, „Fat Head Pilker“, „Ruby Head Pilker“gamoje, jų masė – iki 200 g. Šie masalai padengti spalvingomis holograminėmis dangomis, o spalva dažnai turi labai didelę reikšmę kibimui, nes žvejojama palyginti nedidelėje gelmėje. Mažiausiais modeliais – ten, kur gelmė tesiekia 10-20 m.

Pilkeris Mahi 60g Quantum

Trečia, lengvesnės jūrinės blizgės – pilkeriai geriau sklendžia vandens storymeje, o tai reiškia, kad jos veiksmingiau vilioja menkes. Prie šių masalų taip pat reikia priskirti labai veiksmingą „Zebco Quantum Pirk“ pilkerį, kurio statusą gamintojas pažymi terminu „Norway Range“. Lietuviškai tai reiškia – Norvegijos rangos masalas. Šio pilkerio lengviausia versija – 200 g masės idealiai tinka Baltijai. Pilkeris įdomus ne tik forma, primenančia žuvelę, kurios pusė kūno lygiai sulig stuburu nupjauta, bet ir tuo, kad jis nudažytas skaisčiai raudonai, o plokščioji pusė – padengta švytinčia žalsvai danga.

 

Pilkeris Stagger Jig 80g Quantum                              Pilkeris Ruby Head 150g Zebco

Šį masalą labai plačiai naudoja norvegų meškeriotojai, todėl labai knietėjo jį išbandyti vietos sąlygomis ir „Pirk“ nenuvylė. Jo efektas, matyt, ypač pasireiškia rudenį, kai dienos apniukusios, vandenyje, ypač priedugnėje menkas apšvietimas, o švytintys tokiame fone masalai kaip medus bites traukia menkes.

Masalų vėriniai

Statistika rodo, kad beveik šimtu procentų visi jūroje menkes gaudantys meškeriotojai naudoja masalų montažus. Jie vadinami masalų vėriniais ir susideda iš 1,5-2,5 m  0,8-1.0 mm skersmens valo atkarpos, prie kurios specialiais mazgais arba kilpomis tvirtinami 5-10 cm pavadėliai su kabliukais (Baltijos kalibras – 2/0-7/0). Na, o ant kabliukų veriami

įvairūs dirbtiniai masalai, dažniausiai guminukai, imituojantys kirmėles, smulkius kalmarus. Rudens sąlygomis labai veiksmingas „Zebco Quantum Twin Glow Squid Rig“ vėrinys (kabliukai Nr.4/0), kurį sudaro dvi kalmarų imitacijos, švytinčios tamsoje. Beje, tokių „Zebco Glowing Squide“ guminukų galima įsigyti pabirų ir įterpti po vieną į jau turimus masalų menkių žūklei vėrinius. Jais ypač patogu atnaujinti „padėvėtus‘ arba nelabai veiksmingus montažus. Minėti masalai taippat priklauso „Norway Range“ kategorijai.

Pats populiariausias masalų vėrinys – „Zebco Sistema stintinė Baby Shrimp Herring Rig“, susidedantis iš 5  švytinčių  krevečių imitacijų, kurios pagamintos iš plastiko vamzdelių (vienas galas smailiai nupjautas), užmautų ant ilgakočių kabliukų. Šis vėrinys veikia visais metų laikais ir naudojamas, turbūt visose planetos jūrose gelmėje vilioti žuvis.

Kitas populiarus vėrinys, kurio atsargas „Romados“ parduotuvės papildo kelis kartus per metus – „Sistema menkinė Cod Paternoster“, kurį sudaro trys geltonai oranžinės vėžiagivių imitacijos. Tokios spalvos yra vėžiagyviai, kurie šiuo metų laiku sudaro žymią menkių raciono dalį, todėl vienaūsės juos puikiai atpažįsta ir energingai stveria.

 

Apskritai dabar patartina naudoti ryškiaspalvius masalus, kurie daug geriau pastebimi nelabai skaidriame jūros vandenyje, bet, žinoma, žūkladėžėje reikia turėti ir pilkų, rusvų, melsvų masalų. Tradiciškai prie guminukų vėrinių tvirtinami pilkeriai, atliekantys gramzdo vaidmenį, tačiau tada sunku susigaudyti, kuris masalas – prioritetinis ir turi geriausiai vilioti menkes, o kuris – tik pagalbinis. Vis tik geriausiai, matyt, pilkerius naudoti atskirai, o vėriniams gramzdinti naudoti svarelius. Jei ne ypač patinka nuogi svareliai, galite pasirinkti spalvotus žuvies galvą primenančius gramzdus, ant kurių net holografnės akys užlipdytos. Paprastai prie tokio svarelio tvirtinamas kabliukas, nes nereti atvejai, kad būtent gramzdą menkės stveria pirmiausiai.

Jei ir toliau orai bus palankūs, nesiaus stiprios audros, šį rudenį menkių žūklės sezonas bus ilgas. Pajūrio meškeriotojai tikisi, kad, vėstant orams, į pakarantes atplauks daug dar stambesnių menkių, kokių daugiausiai sugaunama Lenkijos pajūryje ir ties Prūsijos krantais.

Autorius Viktoras Armalis / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

BALTIJA, LAŠIŠOS IR SPININGAS (2)

LAŠIŠOS-IR-SPININGAS_2_7

Blizgė blyksteli kaip durklo ašmenys saulės spinduliuose ir įsminga į netikėtai pašiaušusią jos kelyje didelę kuprą bangą. Šį rytą bangavimas silpnas, tačiau retkarčiais pasišiaušia viena kita putota ketera, lyg kastuvu išmetanti į paviršių masalą. Kai tai atsitinka pačiame toliausiame masalo užmetimo taške, ypatingai apmaudu, nes blizgė dingsta iš lašišažuvių akiračio, o kai vėl paneria į reikiamą gelmę ji būna atsidūrusi pernelyg arti kranto. Tačiau būtent iš tokių situacijų susideda visa pliažo spiningininko diena ir tai, kad šį kartą blizgė įsmigo gilyn į bangą, o ne pasirodė paviršiuje, pakelia nuotaiką. Labai dažnai kartu su tokia banga link kranto pasuka lašišų pulkelis, tikėdamasis verdančiame „katile“ pastverti vieną kitą tobį ar bretlingį, o kad smulkių žuvelių tuntas šį rytą migruoja priekrante aiškiai rodo kirų pikiruotės – paukščiai lyg prisukti tai kyla nuo bangos keteros, tai sklendžia žemyn.

Skaityti toliau >
 

BALTIJA, SPININGAS IR LAŠIŠOS (1)

SPININGAS-IR-LAŠIŠOS_1

Kai nuo kranto žvelgi į jūrą, apima beviltiška nuojauta, kad šansai sugauti šiuose milžiniškuose plotuose, kur nėra beveik jokių apčiuopiamų orientyrų žuvį, o tuo labiau lašišą – tokie menki, kad apie juos neverta kalbėti, tačiau reali situacija – visai kitokia. Mūsų krašto vakarinę pakrantę skalaujančioje Baltijoje, kaip ir bet kuriame kitame vandens telkinyje nuo seno žinomi karšti taškai, kuriuose grobį persekioja lašišos ir greiti kaip žaibas šlakiai.

Skaityti toliau >
 

KOKIA DUGNINE GAUDOMOS SKORPENOS?

SKORPENOS_1

Pirmomis gegužės dienomis nėra kur ant Palangos tilto koją pastatyti – kas gyvas išsirengė meškerioti Baltijos priekrantėje iki šiol neregėtų žuvų: vieni meškeriotojai sako, kad tai jūrų pūgžliai, praminti skorpenomis, antri teigia, kad tai jūros drakoniukai, kurių antplūdis pernai buvo užfiksuotas Danijos pakrantėse, o treti mano, kad tai populiariausia Juodosios ir Azovo jūrų žuvis – „byčiokas“, kurį mūsiškai reikia vadinti grundalu. Tačiau svarbiausia, kad šių žuvų daug ir jos noriai kimba.

Skaityti toliau >
 

NETRADICINIS VOBLERIS – ŠIRŠĖ, PROVOKUOJANTI ŠAPALUS

yo_zuri_romada_bug

Kuo vilioti šapalus? Šis klausimas visada tampa aktualus spiningininkams balandžio viduryje, kai storasprandžiai upių korsarai ima būriuotis sietuvose palei smėlėtus duburius. Daugelis spiningininkų taip įprato šapalus meškerioti tradiciniais „burbuliukais“, t.y., „crank“ tipo vobleriais, kurių išvaizda primena trynio maišelio neatsikračiusį mailių, kad pamiršo jog šapalai eina iš proto dėl stambių vabalų, pakliūvančių per lengvabūdiškumą tėkmėn. Čia iš karto galvon topteli mintis apie karkvabalius, tačiau šapalai smaguriauja ne tik jais.

Skaityti toliau >
 

KOKĮ VOBLERĮ RINKTIS PIRMAI IŠVYKAI?

Daiwa Classic Shad_romada_11

Ar visada į pirmąją sezono išvyką pasiimate naujus spiningo masalus? Antra, ar tinkamai juos išbandote? Juk dažnai pasitaiko, kad naują voblerį užmetame vos kelis kartus, o praėjusio sezono favoritais šukuojame lydekų ganyklas pusdienį, tikėdamiesi, kad jie parodys, ką gali, o žuvys kažkodėl įjuos reaguoja vangiai. Kartais žinoma, ne pasitikėjimo „naujokais“ stoka, o pernelyg didelė voblerių atsarga masalinėje tampa inertiško pasirinkimo priežastimi. Štai tokie dalykai aiškėja iš spiningininkų apklausų, todėl ne vienas gamintojas ima laikytis naujos koncepcijos, kurios kertiniu akmeniu tampa postulatas, jog masalinėje reikia turėti po vieną masalo, atitinkančio tam tikras žūklės sąlygas, modelį, o ne visą gamą kurios nors rūšies ar tipo masalų.

Skaityti toliau >
 
  Grįžti į viršų