Orai

Orai, orų prognozė Vilniuje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Kaune - Orai24.lt Orai, orų prognozė Klaipėdoje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Šiauliuose - Orai24.lt

Partneriai

Prisijungti

El. pašto adresas:

Slaptažodis:

Pamirštas slaptažodis
Kurti naują vartotoją

Naujiena

Nauja ROMADA Akcija!

 

Žvejo konspektai

MAŽAS FLAKONAS – DIDELIS EFEKTAS

Meškeriotojai puikiai žino keistą ir nepaiškinamą sindromą, kai vienam kimba, o kitam visai šalia niekas net plūdės nepakrutina, nors valai vienodo skersmens, kabliukai tokie pat, tas pats masalas. Deja, kažkas ne taip ir baigta. Tačiau taip buvo iki neseno laiko, o dabar kaimyno pranašumo priežastis gali būti nedidelis flakonas su kvapniu purškalu, laikomas žūkladėžės kampelyje.(Skaityti plačiau)

Publikuota: 2011 Gegužė Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Banane, Strawberry,  Monstercrab, Special Mais, Big Mussel, Classic Anis, Honey Scopex, Pistachio Vanilla, Tigernut Tutti Frutti, Smely Cheese Sweet, Nuts Scent of the Sea, Energie Liver

Aromatų dvelksmas

Vokiečių žūklės ekspertai neseniai paskelbtuose atsiliepimuose teigia, kad jaukas ir masalai apipurkšti kvapniais sirupais, tampa veiksmingesni. Nors tiek jaukai, tiek masalai turi natūralų, tik jiems būdingą kvapą, tačiau kartais jo nepakanka, kad žuvys suplauktų iš didesnio ploto. Antra, kai tiek jaukas, tiek masalas kvepia vienodai, žuvys neturi jokio stimulo masalą stverti pirmiausiai ir rankioja maistą iš eilės. Trečia, būtent stipresnis kvapas, sklindantis nuo masalo, paskatina žuvis susidomėti siūlomu kąsneliu. Ypač tai aktualu vangaus kibimo dienomis. Ketvirta meškeriojant dažnai būna labai paranku nuslopinti natūralų masalo ir jauko kvapą ir pakvėpinti jį kitu, pvz., konservuotą kukurūzo grūdą apipurkšti uodo trūklio lervos išspaudų sirupu, kad taptų nebejuntamas saldus pirmykštis masalo kvapas. Visos šios gudrybės, kurių praktikuojantys meškeriotojai savo arsenale turi daugiau, padeda realiose salygose prisitaikyti prie žuvų įnorių.

 

Ką ir kodėl kvėpiname?

Purškiamais sirupais galima kvėpinti ne tik šutintus kviečių grūdus, konservuotų ukurūzų grūdus, tešlą, duonos skeveldras, bet ir sliekus, musės lervas, žuvies gabaliukus, krevečių kąsnelius, perluotės išpjovas, dabar jau ir vaško kandies lervas, kurių pirmą kartą Lietuvoje šį sezoną galima įsigyti „Romados“ prekybos tinklo parduotuvėse, o taip pat jauko rutulius ir pabiras , užmetamas laidynėmis arba supilamas specialiais puodeliais, tvirtinamais prie ilgų sudurtinių meškerykočių viršūnės.

Purškiamas kvapas Supercatch Bait-Spray 50ml

Tiesa, stambūs jauko rutuliai purškalu apdorojami rečiau, nes paprastai kvėpinamas visas mišinys, o štai nedideli jauko rutuliukai, kurie dažniausiai turi neutralų kvapą ir kuriais paprastai jaukinama papildomai, daug veiksmingesni, jei pamaudomi purškalo debesėlyje. Aromato šleifas lieka vandenyje ilgam ir skatina žuvis sukinėtis šalia masalo, Na, o tos aptikusios jauko daleles, plūduriuojančias vandenyje, ima rankioti jas su dvigubu entuziazmu.

Aromatinių medžiagų, naudojamų žūklėje, asortimentas labai išsiplėtė -dabar jaukai ir masalai gardinami ne tik tradiciniais sirupais, bet ir egzotiniais purškalais. Štai ypač meškeriotojų vertinamų EUROBAITS purškalų ir pilstomų sirupų gamoje greta tradicinių vanilės, medaus, karamelės ar anyžiaus kvapo preparatų atsirado silkės, ananasų, krevetės, žuvies taukų netgi saldaus sūrio skonio aromatizatorių. Nelaukti kvapai labai dažnai būna veiksmingi nestandartinėse situacijose, prasto kibimo dienomis, juos patariama naudoti, kai vanduo po pavasarinio polaidžio dar nenuskaidrėjęs ir žuvys prasčiau įžiūri vandenyje masalus ir dažnai orientuojasi pagal uoslę.

Kaip tai daroma?

 

Kiekvienas meškeriotojas turi susidaryti savo taktiką, kaip, kur ir kada naudoti kvapnius purškalus. Beje, ekspertų teigimu, patartina vadovautis keliomis taisyklėmis, kurios padeda suformuoti savo purškalų naudojimo atvejų ir nuostatų sąvadą. Patariama nesivadovauti savo uosle ir pojūčiais, nes žuvų skonis ir polinkiai – ne tokie pat kaip žmogaus. Kitaip tariant, tai reiškia, kad ne viskas, kas skanu mums, patrauklu vandenų gyventojams. Klaidinga nuomonė, pabrėžia ekspertai, dažniausiai susidaroma todėl, kad žuvims ir žmonėms vienodai gardūs biskvitai ir meduoliai, medus ir žemuogės.

Ekpsertai taip pat pataria kvapnius purškalus naudoti saikingai ir atsakingai: nebūtina vienu purškalu kvėpinti visą užmaišytą jauką ir visus masalus – geriau nedidelę porciją jauko, o masalą apipurkšti tada , kai jis užvertas ant kabliuko. Žvejojant dugninėmis su šėryklėmis, geriausia kokiu nors kvapu pagardinti tik tą jauko dalį, kuri prikimšta į šėryklę, o tuo pačiu purškalu apdoroti ir masalą. Tokia taktika padeda per trumpą laiką ir gana tiksliai nustatyti, koks kvapas geriausiai vilioja žuvis.

Nepamirškite, kad EUROBAITS purškalų koncentracija – didelė, todėl nereikėtų maudyti juose masalo, kol purškalas ima varvėti nuo jo ant žemės. Taip pat reikėtų atsiminti, kad tam tikru metų laiku įvairios žuvų rūšys geriausiai reaguoja į tam tikrus aromatus, pvz. stambūs karšiai vasarą ypač žavisi karamelės ir braškių kvapais, bet galima pasirinkti ir vanilę arba medų, nes šie kvapai vilioja karšius visą sezoną. Beje, kuojas taip pat. Visos žuvys turi savo pomėgius, bet tai – atskira tema.

EUROBAITS purškalų gamoje – ne tik egzotiški arba taikių žuvų (etiketėje nurodoma, koks konkretus purškiamas sirupas geriausiai veikia karšių, kuojų, karpių, lynų, karosų uoslę ir vaizduotę) viliojimui pritaikyti purškalai, bet ir specialūs aromatai, padidinantys plėšriųjų žuvų žūklei skirtų spiningo arba gyvūninės kilmės masalų veiksmingumą. Tai lydekų, sterkų, ungurių, ešerių, upėtakių uoslę veikiantys aromatai. Tad, jei kūrybiškai naudositės purškalų teikiamomis galimybėmis, gali pavykti gerokai pagerinti laimikius.

Autorius: Viktoras Armalis, žūklės ekspertas / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

BALTIJA, LAŠIŠOS IR SPININGAS (2)

LAŠIŠOS-IR-SPININGAS_2_7

Blizgė blyksteli kaip durklo ašmenys saulės spinduliuose ir įsminga į netikėtai pašiaušusią jos kelyje didelę kuprą bangą. Šį rytą bangavimas silpnas, tačiau retkarčiais pasišiaušia viena kita putota ketera, lyg kastuvu išmetanti į paviršių masalą. Kai tai atsitinka pačiame toliausiame masalo užmetimo taške, ypatingai apmaudu, nes blizgė dingsta iš lašišažuvių akiračio, o kai vėl paneria į reikiamą gelmę ji būna atsidūrusi pernelyg arti kranto. Tačiau būtent iš tokių situacijų susideda visa pliažo spiningininko diena ir tai, kad šį kartą blizgė įsmigo gilyn į bangą, o ne pasirodė paviršiuje, pakelia nuotaiką. Labai dažnai kartu su tokia banga link kranto pasuka lašišų pulkelis, tikėdamasis verdančiame „katile“ pastverti vieną kitą tobį ar bretlingį, o kad smulkių žuvelių tuntas šį rytą migruoja priekrante aiškiai rodo kirų pikiruotės – paukščiai lyg prisukti tai kyla nuo bangos keteros, tai sklendžia žemyn.

Skaityti toliau >
 

BALTIJA, SPININGAS IR LAŠIŠOS (1)

SPININGAS-IR-LAŠIŠOS_1

Kai nuo kranto žvelgi į jūrą, apima beviltiška nuojauta, kad šansai sugauti šiuose milžiniškuose plotuose, kur nėra beveik jokių apčiuopiamų orientyrų žuvį, o tuo labiau lašišą – tokie menki, kad apie juos neverta kalbėti, tačiau reali situacija – visai kitokia. Mūsų krašto vakarinę pakrantę skalaujančioje Baltijoje, kaip ir bet kuriame kitame vandens telkinyje nuo seno žinomi karšti taškai, kuriuose grobį persekioja lašišos ir greiti kaip žaibas šlakiai.

Skaityti toliau >
 

KOKIA DUGNINE GAUDOMOS SKORPENOS?

SKORPENOS_1

Pirmomis gegužės dienomis nėra kur ant Palangos tilto koją pastatyti – kas gyvas išsirengė meškerioti Baltijos priekrantėje iki šiol neregėtų žuvų: vieni meškeriotojai sako, kad tai jūrų pūgžliai, praminti skorpenomis, antri teigia, kad tai jūros drakoniukai, kurių antplūdis pernai buvo užfiksuotas Danijos pakrantėse, o treti mano, kad tai populiariausia Juodosios ir Azovo jūrų žuvis – „byčiokas“, kurį mūsiškai reikia vadinti grundalu. Tačiau svarbiausia, kad šių žuvų daug ir jos noriai kimba.

Skaityti toliau >
 

NETRADICINIS VOBLERIS – ŠIRŠĖ, PROVOKUOJANTI ŠAPALUS

yo_zuri_romada_bug

Kuo vilioti šapalus? Šis klausimas visada tampa aktualus spiningininkams balandžio viduryje, kai storasprandžiai upių korsarai ima būriuotis sietuvose palei smėlėtus duburius. Daugelis spiningininkų taip įprato šapalus meškerioti tradiciniais „burbuliukais“, t.y., „crank“ tipo vobleriais, kurių išvaizda primena trynio maišelio neatsikračiusį mailių, kad pamiršo jog šapalai eina iš proto dėl stambių vabalų, pakliūvančių per lengvabūdiškumą tėkmėn. Čia iš karto galvon topteli mintis apie karkvabalius, tačiau šapalai smaguriauja ne tik jais.

Skaityti toliau >
 

KOKĮ VOBLERĮ RINKTIS PIRMAI IŠVYKAI?

Daiwa Classic Shad_romada_11

Ar visada į pirmąją sezono išvyką pasiimate naujus spiningo masalus? Antra, ar tinkamai juos išbandote? Juk dažnai pasitaiko, kad naują voblerį užmetame vos kelis kartus, o praėjusio sezono favoritais šukuojame lydekų ganyklas pusdienį, tikėdamiesi, kad jie parodys, ką gali, o žuvys kažkodėl įjuos reaguoja vangiai. Kartais žinoma, ne pasitikėjimo „naujokais“ stoka, o pernelyg didelė voblerių atsarga masalinėje tampa inertiško pasirinkimo priežastimi. Štai tokie dalykai aiškėja iš spiningininkų apklausų, todėl ne vienas gamintojas ima laikytis naujos koncepcijos, kurios kertiniu akmeniu tampa postulatas, jog masalinėje reikia turėti po vieną masalo, atitinkančio tam tikras žūklės sąlygas, modelį, o ne visą gamą kurios nors rūšies ar tipo masalų.

Skaityti toliau >
 
  Grįžti į viršų