Nors žvejai pasižymi neapsakoma žodžiais išmone, kol kas sugalvoti meškerės, kuriai nereikėtų valo, dar nepavyko, todėl kiekvienam sezonui meškeriotojai žvalgosi ne tik tvirtesnių, bet ir įvairiems žūklės būdams maksimaliai pritaikytų valų. Ypač apgalvotai reikia pasirinkti valą jūrinei dugninei, kuria meškeriojamos plekšnės jūros priekrantėje. „Žvejo žinios“ paprašė „Romados“ direktorių Darių URNIKĮ pakomentoti, ką šiuo klausimu mano ir kokią patirtį yra sukaupę uostamiesčio „surfininkai“?
Publikuota: 2011 Rugpjūtis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt
- Visi meškeriojimo sezono laikotarpiai iki didelių šalčiųpuikiai tinka žūklei jūros
priekrantėje. Įdomiausia, kad žvejoti galima pasistačius pliaže trikojį laikiklį
meškerėms ir patogią kėdutę. Kitaip tariant, šiuo metu tai galima daryti,
mėgaujantis vasarojimo malonumais. Netgi kartu su šeima. Tiesa, tuo atveju
reikės rinktis apytuštį pliažą Karklės apylinkėse arba tarp Būtingės ir Nidos. Bet
ramybė ilsintis – tai irgi privalumas.
- Kokių įrankių reikia norint pameškerioti plėkšnių?
- Tinkamas tokiai žūklei įrankis – tai galingas 4-5 m „surf“ klasės meškerykotis, kuriuo svaidomi montažai iki 200 g. Kitas svarbus įrankio elementas – patikima rite, kurioje telpa 250-300 metrų valo. Ypatinga šio įrankio dalis – valas. Valai jūrinėms dugninėms gaminami specialūs. Beje, valai įvairiems žūklės būdams dabar konstruojami kaip ir meškerykočiai ar ritės. Jūrinei dugninei pritaikytas vienagyslis valas būna gana stangrus, tačiau neturintis vadinamosios „atminties“, t.y., džiūdamas po žūklės, neįgauna spiralės formos. Toks valas taip pat turi būti atsparus trinčiai ir dažniausiai dengiamas teflono šarveliu, kad idealiai slystų per valo žiedus.
- Kadangi valo jūrinei dgninei reikia nemažai, dažnas meškeriotojas vadovaujasi auksine kainos ir kokybės santykio taisykle. Ką patarsite tiems meškeriotojams, kurie nori išsirinkti optimaliausią variantą?
- Niekas auksinės kainos ir kokybės santykio taisyklės neatmeta, tačiau nemanykite, kad tinkamas jūrinei dugninei valas yra labai brangus. Pavyzdžiui, naujos kartos valas žūklei jūrine dugnine „Climax Surf-Line“, kurio skersmuo kintamas: valo pradžia (50-70 m) – 0,58 mm, o antroji dalis suplonėja iki 0,33 mm kainuoja visai nedaug. Šis valas margas, o tokia maskuojamoji spalva beveik nepastebima verdančiame kaip arbatinukas jūros pakrantės bangų mūšos keliamame vandens burbuliavime. Antra, šis valas – monofilamentinis, t.y. vienagyslis, o prie ritės būgnelio jis tvirtinamas plonuoju galu, kad storoji dalis, prie kurios jungiamas montažas su svareliu ir kabliukais, būtų priekyje.
- Kodėl tai reikalinga ir kokius privalumus teikia tokia valo konstrukcija?
- Tokiu valu taikliau ir tokiau užmetamas masalas. Storoji dalis angliškai vadinama „Shock Leader“ ir yra dvigubai sunkesnė už kitus du trečdalius valo, todėl užmetant masalą ji veikia kaip papildomas svarelis ir puikiai skrieja į tolį. Tad su 150 g svareliu užmesti masalą 100 metrų visai nesudėtinga. Įgusti tai daryti galima per kelias išvykas prie vandens. Kita vertus, tokia aerodinaminė valo konstrukcija užtikrina ne tik tolimą metimą, bet ir ypatingą valo tvirtumą, kai galingu mostu paleidžiamas skrieti svarelis, ne tik forma, bet ir mase primenantis artilerijos sviedinį. Storasis valo pirmgalis atlaiko didžiules apkrovas, o kai sistema įsibėgėja, jai daug lengviau išvynioti plonesniąją valo dalį. Beje, pakirsti ir ištraukti žuvį visiškai pakanka perpus plonesnio valo. „Climax-Surf Line“ gaminamas dviejų versijų: pirmoji – 220 m standartinė pakuotė, o kita – penkios kūgio formos atkarpos po 15 metrų. Tokio ilgio „Shock Leader“ tvirtinamas prie pagrindinio valo ir atlieka tą patį vaidmenį.
- O kokie valai tinkamiausi, vadovaujantis minėta auksine taisykle, meškerioti jūroje iš laivų?
- Paprastai Baltijoje iš laivų meškeriojamos menkės, joms gaudyti taip pat reikalingi tvirti, bet neelastingi valai. Dabar svarbiausias jūrinės žūklės iš laivų objektas – menkės laikosi didesnėje gelmėje, todėl tenka gramzdinti sunkesnius masalus. Tad reikalingi tvirtesni valai, kad galima būtų drąsiau kilnoti kelių šimtų gramų masės jūrinę blizgę – pilkerį. Tarp specialių jūrinės žūklės „Climax“ valų tokiam tikslui skirta „Haruna Seamaster“ serija, kuri klasifikuojama kaip IGFA („International Fishing Game Asociation“) sertifikuotas valas, o juo sugautos trofėjinės žuvys gali būti registruojamos pasaulinių žūklės rekordų laimikių įskaitoje. Vienagysliai šios serijos valai iš poliamidinių dervų gaminami iki 1,2 mm skersmens ir iki 66 kg keliamosios galios. Šis valas pakuojamas po 500 ir 1000 metrų. Iš „Haruna Seamaster“ valo rūšiai gaminamos medžiagos taip pat gaminami didelio skersmens (iki 1,6 mm) pavadėliai „Haruna Seamaster Leader“, atlaikantys net 180 kg apkrovas. Tokie pavadėliai naudojami stambių žuvų, pvz., gigantiškų otų žūklei. Taip pat reikėtų atkreipti į dar vieną šios markės valo versiją – „Haruna Seamaster Fluorkarbon“, t.y. fluorkarboninis vienagyslis valas, kurio gija beveik nematoma vandenyje.
- Ar galima jūrinei žūkle naudoti pintus valus ir kada tai daryti tikslinga?
- Pinti valai parankiausi dažniausiai dviem atvejais: kai priekrantėje stiprokas
bangavimas ir mažesnio skersmens valas – privalumas, nes jį mažiau plaka bangos. Antra, kai reikia ypač toli svaidyti masalą. Palyginti plono skersmens pintas valas montuojamas su storu vienagysliu „Shock Leader“, kuris atlieka torpedos vaidmenį. Svarelio velkamas įgauna didelę įnerciją ir velka paskui save lengvą pintą valą. Tad tolimo metimo technologija pliažinėje žūklėje gana paprasta.
Kalbino Rolandas Užkuraitis
