Orai

Orai, orų prognozė Vilniuje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Kaune - Orai24.lt Orai, orų prognozė Klaipėdoje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Šiauliuose - Orai24.lt

Partneriai

Prisijungti

El. pašto adresas:

Slaptažodis:

Pamirštas slaptažodis
Kurti naują vartotoją

Naujiena

Nauja ROMADA Akcija!

 

Žvejo konspektai

LYNŲ VASAROS VILIOKLIS

Lyną reikia ilgai jaukinti

Dauguma žvejų laikosi tokios strategijos – savaitę prieš žūklę keliolikos kvadratinių metrų plote išpjaunami vandens augalai, dugnas toje vietoje pabarstomas tamsiu smėliu, o paskui kiekvieną vakarą ant paruoštos aikštelės beriamas jaukas – kukurūzų grūdai, saulėgrąžų iįspaudos, kartais sliekų sauja. Užtat apie tai, kad žūklės rytą į vandenį būtų įmestas bent gramas jauko, negali būti nė kalbos. Manoma, kad lynai jau prijunko prie šėrimo vietos ir atplauks į žūklavietę tiksliai kaip pagal laikrodį. Koks būna tokio lynų jaukinimo rezultatas? Dažniausiai sugaunami 1-2 lynai, rečiau 3 ar daugiau. Žinomas atvejis kai lynai po jaukinimo visiškai nekibo, o maitintis toje vietoje pradėjo tik po dviejų dienų.

 

Lynai baidosi įtartinų objektų

Ne kartą yra tekę matyti žvejų, sėlinančių krantu kaip lūšys į lynų žūklavietę, paruoštą vakare. Tai primena žynių atliekamas apeigas, nes stengiamasi nekelti absoliučiai jokio triukšmo, kuris išbaidytų lynus. Antra, manoma, kad žvejas turi gerai užsimaskuoti. Idealiausia priedanga – krūmas ar meldų guotas. Žinoma, tai pateisinama, jei žūklavietė – sekli ( nuo 0,5 iki 1 m gylio). Kelių metrų gelmėje dugną rausinėjantis lynas ant kranto esančio žvejo niekada nepastebės. Lynui kur kas didesnį įtarimą kelia pasikeitimai jo ganyklos plotuose – išpjauta žolė, smėliu nubertas dugnas. Žinoma, tylos laikytis patartina, tačiau žūklės ekspertai tvirtina, kad baikštūs yra tik nedideli lynai, o 2-3 kg gigantai nėra tokie įtarūs kaip jaunikliai.

Lynai gaudomi plonu valu

Žvejai mano, kad lynai pastebi storus valus ir todėl aplenkia masalą. Antra, negerą nuojautą jiems gali sukelti iš masalo kyšantis kabliuko geluonis. Todėl žvejai lynų žūklei naudoja kiek įmanoma plonesnius valus ir kuo mažesnio numerio kabliukus. Kartais dalis masalo užveriama ne tik ant kabliuko, bet ir ant valo. Bėda ta, kad stambūs lynai gana lengvai nutraukia ploną valą, o nedidelis kabliukas lieka žiomenyse. Todėl patyrę lynų žvejai naudoja didesnius kabliukus, o ant jų kabina stambesnius masalus.

Per žūklę lynai nejaukinami

Lynų žvejai šventai tiki, kad lynas baidosi bet kokio triukšmo. Tad į vandenį beriamo jauko garsas jiems irgi kelia įtarimą. Vis dėlto ši nuostata yra gerokai perdėta, nes lynai patys kartais mėgsta kelti triukšmą, kai išnėrę į paviršių ima vartytis ir pliuškentis. Antra, nei tvenkinyje, nei ežere po vandeniu nebūna absoliučios tylos. Ant vandens leidžiasi antys, kragai, melduose pliaukši mailius, šnara meldai, bangelės plakasi į krantą. Žinoma, jei žvejas pradėtų į vandenį mėtyti plytas, tai žuvys pasibaidytų, o viena kita saujelė minkštų kukurūzų grūdų, sušnarėjusi į vandenį, vargu ar sukels lynų įtarimą.

Atsisakykime kompromisų

Vokietis meškeriotojas Georgas Duve tvirtina, kad geriausia pamiršti visus mitus apie lynų žūklę ir gaudyti šias žuvis taip, kaip atrodo tinkamiausia. Stambus lynas – stiprus priešininkas. Tad jų žūklei nereikalingi liauni meškerykočiai ir ploni valai. Minėto meškeriotojo nuomone, lynams gaudyti puikiausiai tinka karpių žūklei skirtos ritės karpinės "Sinus" "Cormoran ir 3,90 – 4,00 m ilgio meškerykočiai, kuriais galima svaidyti 15 – 40 g masalus. Na, o 0,30 mm skersmens valas absoliučiai nebaido lynų. Tiesa, žvejojant tokiais įrankiais patartina laikytis tam tikros taktikos. Pirmoji taisyklė – naudojami tik stambūs masalai. Jie veriami ant 4-2 numerio kabliukų, nors klasikinės lynų žūklės šalininkas nieku gyvu nesutiktų naudoti tokių didelių kablikų. Iš pradžių ant kabliuko užveriamas stambus naktinis sliekas (praduriamas tik 2 vietose), o paskui pasmeigiami 4-5 konservuoti kukurūzų grūdai. Didelis ir apetitiškas masalas daug geriau vilioja stambius lynus, ir jie čiumpa tokį kąsnį beatodairiškai. Labai svarbu, kad didelio masalo neįveikia lynų jaunikliai. Tad žvejas žino, kad kimba rimta žuvis. Kita vertus, pro tokį masalą nepraplaukia plačiašonis karšis ar karpis, jei tik šios žuvys lankosi lynų žūklavietėse.

Ritė karpinė Sinus BR-XL 5Pi 5500 Cormoran
Meškerė užmetama tiesiai už vandens augalų krašto. Georgas Duve rekomenduoja naudoti didelę plūdę su ilga antena, kurios keliamoji galia – 8 g. Svarelių masė turi būti šiek tiek didesnė už plūdės keliamąją galią. Virš pavadėlio, kuris tvirtinamas prie sukučio, ant valo tvirtinami du šrato formos svareliai (kievienas – 4 g svorio), o ant pavadėlio – du pusės gramo svareliai. Kai masalas užmestas, svareliai nuskandina plūdę po vandeniu. Tada reikia truputį truktelti valą, kad sunkieji svareliai atsigultų ant dugno, o plūdės antena išlįstų iš vandens. Vadinasi, masalą su pavadėliu prilaiko tik du pusės gramo svareliai. Taip užmesto masalo neišjudina bangos ir nenuneša į šalį vėjas, nes jį laiko 8 g inkarėlis, o pavadėlis ant dugno guli visu ilgiu.

Tai labai svarbu, nes lynai, rausinėdami dumblą, šonais ar uodegomis dažnai užkliudo link plūdės kylantį valą. Tada atrodo, kad žuvis kimba, tačiau pakirsti jos nepasiseka. Kai pavadėlis su masalu toli nuo valo, tokių staigmenų nenutinka.
Kai masalas užmestas, pats laikas aplink plūdę pabarstyti porą saujų kukurūzų grūdų. Na, o tada reikia kantriai laukti. Tad žvejui labai praverčia patogi kėdė, kad nereikėtų mindžiukuoti nuo kojos ant kojos. Pakirsti reikia tada, kai plūdė ima plaukti į šoną arba staiga neria į gelmę. Štai kada praverčia storokas valas. Lynas ima visa jėga plaukti link vandenžolių tankmės. Jei žuvis ją pasieks, laimikis prarastas. Ritės terkšlė zvimbia kaip pašėlusi, tačiau galima nesibaiminti, kad valo gija pokštelės. Kai lynas pasirodo vandens paviršiuje, reikia pasemti jį graibštu.

Laimikis keliauja į skiaurę, o žvejas vėl užmeta meškerę. Žvejoti daugiau kaip dviem meškerėmis netikslinga. Kai masalas nugrimzta ant dugno, reikia paberti dar porą saujų kukurūzų, kad sunerimę lynai rastų peno.

Publikuota:2010 Gegužė. Autorius: Viktoras Armalis/romada.lt

BALTIJA, LAŠIŠOS IR SPININGAS (2)

LAŠIŠOS-IR-SPININGAS_2_7

Blizgė blyksteli kaip durklo ašmenys saulės spinduliuose ir įsminga į netikėtai pašiaušusią jos kelyje didelę kuprą bangą. Šį rytą bangavimas silpnas, tačiau retkarčiais pasišiaušia viena kita putota ketera, lyg kastuvu išmetanti į paviršių masalą. Kai tai atsitinka pačiame toliausiame masalo užmetimo taške, ypatingai apmaudu, nes blizgė dingsta iš lašišažuvių akiračio, o kai vėl paneria į reikiamą gelmę ji būna atsidūrusi pernelyg arti kranto. Tačiau būtent iš tokių situacijų susideda visa pliažo spiningininko diena ir tai, kad šį kartą blizgė įsmigo gilyn į bangą, o ne pasirodė paviršiuje, pakelia nuotaiką. Labai dažnai kartu su tokia banga link kranto pasuka lašišų pulkelis, tikėdamasis verdančiame „katile“ pastverti vieną kitą tobį ar bretlingį, o kad smulkių žuvelių tuntas šį rytą migruoja priekrante aiškiai rodo kirų pikiruotės – paukščiai lyg prisukti tai kyla nuo bangos keteros, tai sklendžia žemyn.

Skaityti toliau >
 

BALTIJA, SPININGAS IR LAŠIŠOS (1)

SPININGAS-IR-LAŠIŠOS_1

Kai nuo kranto žvelgi į jūrą, apima beviltiška nuojauta, kad šansai sugauti šiuose milžiniškuose plotuose, kur nėra beveik jokių apčiuopiamų orientyrų žuvį, o tuo labiau lašišą – tokie menki, kad apie juos neverta kalbėti, tačiau reali situacija – visai kitokia. Mūsų krašto vakarinę pakrantę skalaujančioje Baltijoje, kaip ir bet kuriame kitame vandens telkinyje nuo seno žinomi karšti taškai, kuriuose grobį persekioja lašišos ir greiti kaip žaibas šlakiai.

Skaityti toliau >
 

KOKIA DUGNINE GAUDOMOS SKORPENOS?

SKORPENOS_1

Pirmomis gegužės dienomis nėra kur ant Palangos tilto koją pastatyti – kas gyvas išsirengė meškerioti Baltijos priekrantėje iki šiol neregėtų žuvų: vieni meškeriotojai sako, kad tai jūrų pūgžliai, praminti skorpenomis, antri teigia, kad tai jūros drakoniukai, kurių antplūdis pernai buvo užfiksuotas Danijos pakrantėse, o treti mano, kad tai populiariausia Juodosios ir Azovo jūrų žuvis – „byčiokas“, kurį mūsiškai reikia vadinti grundalu. Tačiau svarbiausia, kad šių žuvų daug ir jos noriai kimba.

Skaityti toliau >
 

NETRADICINIS VOBLERIS – ŠIRŠĖ, PROVOKUOJANTI ŠAPALUS

yo_zuri_romada_bug

Kuo vilioti šapalus? Šis klausimas visada tampa aktualus spiningininkams balandžio viduryje, kai storasprandžiai upių korsarai ima būriuotis sietuvose palei smėlėtus duburius. Daugelis spiningininkų taip įprato šapalus meškerioti tradiciniais „burbuliukais“, t.y., „crank“ tipo vobleriais, kurių išvaizda primena trynio maišelio neatsikračiusį mailių, kad pamiršo jog šapalai eina iš proto dėl stambių vabalų, pakliūvančių per lengvabūdiškumą tėkmėn. Čia iš karto galvon topteli mintis apie karkvabalius, tačiau šapalai smaguriauja ne tik jais.

Skaityti toliau >
 

KOKĮ VOBLERĮ RINKTIS PIRMAI IŠVYKAI?

Daiwa Classic Shad_romada_11

Ar visada į pirmąją sezono išvyką pasiimate naujus spiningo masalus? Antra, ar tinkamai juos išbandote? Juk dažnai pasitaiko, kad naują voblerį užmetame vos kelis kartus, o praėjusio sezono favoritais šukuojame lydekų ganyklas pusdienį, tikėdamiesi, kad jie parodys, ką gali, o žuvys kažkodėl įjuos reaguoja vangiai. Kartais žinoma, ne pasitikėjimo „naujokais“ stoka, o pernelyg didelė voblerių atsarga masalinėje tampa inertiško pasirinkimo priežastimi. Štai tokie dalykai aiškėja iš spiningininkų apklausų, todėl ne vienas gamintojas ima laikytis naujos koncepcijos, kurios kertiniu akmeniu tampa postulatas, jog masalinėje reikia turėti po vieną masalo, atitinkančio tam tikras žūklės sąlygas, modelį, o ne visą gamą kurios nors rūšies ar tipo masalų.

Skaityti toliau >
 
  Grįžti į viršų