Orai

Orai, orų prognozė Vilniuje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Kaune - Orai24.lt Orai, orų prognozė Klaipėdoje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Šiauliuose - Orai24.lt

Partneriai

Prisijungti

El. pašto adresas:

Slaptažodis:

Pamirštas slaptažodis
Kurti naują vartotoją

Naujiena

Nauja ROMADA Akcija!

 

Žvejo konspektai

Lydekų aistra – „MINNOW“ klasės viliotinis+VIDEO

Kokį spiningo masalą pirmą imti iš žūkladėžės ir segti prie valo? Atsakymas į šį klausimą gali nulemti visos žūklės dienos sėkmę, bet prieš tai reikia įvertinti daugelį aplinkybių. Na, o tada galima spręsti, koks asalas geriausia tiks arba kokį masalą pavyks tinkamiausiai pritaikyti. Ši veiksmų seka – nekintama kaip maldos tekstas, bet svarbiausia, kad ji idealiai disciplinuoja ir padeda nesiblaškyti. Šių pastabų tikslas – apibrėžti, kaip tam tikrai situacijai pritaikyti „Yo-Zuri“ „minnow“ klasės voblerius ir kaip juos konkrečiomis sąlygomis naudoti lydekų žūklei.

Publikuota: 2010 Rugsėjis. Autorius: “Žvejo žinios / romada.lt
 

Seklioje įlankoje lydeka kaip pašėlusi atakavo palei dugną nugramzdintą „Yo-Zuri L-Minnow“ voblerį

Situacija ir nuojautos

Masalo pasirinkimas priklauso nuo metų laiko ir to laiko periodo, nes nuo to priklauso, kur galima aptikti žūklės objektą. Štai pavasario periodo pradžioje lydekas ežeruose galima aptikti iš pradžių palyginti didelėje gelmėje, paskui – priekrantėje, ypač negiliose įlankose, paskui jos vėl kuriam laikui atsitraukia ir kursuoja palei plotuose esančius sėklius, o vasaros pradžioje ima slinktis krantų link. Vidurvasarį margašonės ieško vėsaus vandens plotų, o rudeniop pasirodo prie krantų, kol sulenda į visiškas seklumas medžioti traukiančių į žiemavietes varlių. Na, o vėlyvą rudenį lydekų medžioklės plotai – gelmėje.
Meškeriotojas turi atsiminti šiuos metų laikų periodus, o nuojauta jam turi pakuždėti, kuris periodas tą dieną, kai žvejojama, yra įsibėgėjęs. Tam metui, kai lydekos medžioja priekrantėje ir palyginti nedidelėje gelmėje iki 3 metrų, geriausias jų žūklės būdas ežeruose – vadinamasis „tvičingas“, kurio pavadinimas neturėtų stebinti, nes jo ypatumai seniai žinomi mūsų krašte. Tiesiog šis pavadinimas – patogus. Žinoma, galime jį vadinti ir lietuviškai – viliotiniu, nes tvičingas angliškai reiškia trūkčiojimą, masalo šokdinimą. Kitaip tariant, viliotinį, kurį atlikti priverčia meškeriotojo atliekami veiksmai. Idealiausias viliotinio masalas – „minnow“ klasės vobleriai.

Klasė ir tipas

„Minnow“ klasės voblerius anglosaksai dar vadina ir stick (lazda – liet.) – tai tiesioginė aliuzija į šių voblerių formą. „Minnow“ klasės vobleriai – verpstės formos masalai, todėl jie primena aukšles, kuojų, salačių, žiobrių jauniklius, sykelius, stintas, žodžiu, potencialų lydekų grobį. Dauguma „minnow“ voblerių – masalai su siaurais liežuvėliais, įklijuotais į korpusą gana stačiu kampu, o tai reiškia, kad jie plukdomi vinguriuoja nedaug nukrypdami nuo judėjimo ašies ir neria taip pat ribotai – nuo 0,5 iki 1,5 m. Dalis tokių masalų – ilgaliežuviai, neriantys 5-7, o kartais ir daugiau metrų, tačiau šie masalai labiau tinka velkiauti, o ne viliotinį šokdinti. „Minnow“ klasės voblerių tipą nusako ne liežuvėlių ilgis, o masalo plūdrumas – jie gali būti lengvesni už vandenį arba plūduriuojantys (floating – angl.), sunkesni už vandenį (sinking – angl.) ir vos vos sunkesni už vandenį, t. y. pakimbantys ar lėtai grimztantys (suspender – angl.). Įdomiausi – pastarieji, nes jie geriausia tinka ir minimai žūklės situacijai, ir minėtam žūklės metodui. „Minnow“ voblerių įvairovė – didžiulė, todėl nėra lengva išsirinkti reikiamą masalą.

Per porą dešimtmečių išbandžiau įvairių gamintojų „minnow“ voblerius, tačiau, kai viliotinio tempu pašokdinau „Yo-Zuri“ „minnow“ klasės voblerius, naudoju minėtai žūklei tik juos. Patirtis rodo, kad mažiausiai tinkami tokiai žūklei sunkesni už vandenį ir greitai grimztantys masalai, o tinkamiausi – pakimbantys, tačiau sekliose vietose praverčia ir lengvesni už vandenį vobleriai.

Crystal Minnow (16,5 cm)

Žūklavietės ypatumai

Vietos šiai emocionaliai žūklei gali būti puikiai pažįstamos ir jau ne kartą išbandytos, bet gali būti ir taip, kad pirmą kartą žvejodamas kokiame nors ežere ar tvenkinyje aptinki idealią viliotiniui vietą. Kita vertus, visada patartina prisiminti šį metodą, kai lydekos kimba vangiai, o tradicinis velkiavimas ar guminukų plukdymas – neveiksmingas. Tokia situacija dažnai priklauso nuo oro permainų, ypač – nuo masalinių žuvelių migracijų. Jei kuojos susitelkia tinkamoje viliotinį šokdinti vietoje, nes čia jos kažkuriuo metu randa gausybę maisto, tai lydekos irgi atsėlins paskui jas. Tada tikrai verta pasinaudoti galimybe, kurią teikia „minnow“ klasės „Yo-Zuri“ vobleriai, nes gali būti taip, kad margašonės susibūrusios būtent tuose plotuose, kurie leidžia geriausiai panaudoti viliotinio galimybes. Kokios tos vietos? Pirma, atabradai – nuo 0,5 iki 1,5 m gylio. Antra, įlankos, kur gelmė 1-2,5 m. Trečia, dugno plotai, apžėlę neaukšta vandens augalija ir meškeriotojų vadinami lydekų gulyklomis. Ypač perspektyvios žūklavietės tokie plotai, kur dugne želia į palmes panašios vandenžolės. Gelmė čia neviršija 3 m. Žūklaviečių gylis minimas neatsitiktinai – 4 metrus viršijančioje gelmėje viliotinis ne toks veiksmingas, o masalą valdyti sunkiau.

SS Minnow (9 cm)

Veiksmai ir galimybės

Nepamirškite vienos taisyklės – viliotiniui geriausia tinka viengyslis tradicinis valas. Pinti valai susirango po kiekvieno masalo trūktelėjimo kaip paprasčiausios virvelės, todėl labai dažnai užsikabina už masalo trišakių. Tenka traukti masalą iš vandens ir narplioti valą. Kad pavyktų tinkamai pasinaudoti viliotinio galimybėmis, labai svarbus dalykas – masalo dydis. Geriausia šiam žūklės metodui tinka ne mažesni nei 9 cm „Yo-Zuri“ vobleriai, o patys optimaliausi – 11- 15 cm. Pirma, tokius masalus galima toli ir tiksliai užmesti net ir tuo atveju, jei pučia stiprokas vėjas. Antra, tokie masalai – labiau pastebimi, nes ne visada lydekos žavisi ryškiais masalais, pvz., raudona, geltona ar oranžine spalva margintais vobleriai, kurių paskirtis – rėksmingumu provokuoti plėšrūnus. Kai vanduo ypač skaidrus, nelabai veiksmingi gali būti stipriai blizgantys masalai. Pavyzdžiui, vienas unikaliausių voblerių „Yo-Zuri Emperor Mirror“, kuris padengtas veidrodine holograma, idealiai vilioja lydekas bei kitus plėšrūnus drumstokame vandenyje ar apniukusiu oru, bet, jei vanduo skaidrus, o danguje plieskia saulutė, jo skleidžiami blyksniai ima akinti, tampa nenatūralūs. Tokioje situacijoje lydekai daug apetitiškesnis atrodo matinis „Yo-Zuri Hardcore“ ar „Live Bait“ serijos vobleris, absoliučiai tikroviškai imituojantis aukšlę ar kuoją, ypač dažnai veiksminga – neryški ešerio imitacija. Masalo spalva turi didelę reikšmę, bet kad ir koks patrauklus būtų lydekos akimis grobio imitacijos modelis, svarbiausias yra masalo judesys. Todėl šioje vietoje būtina aptarti, kokie yra meškeriotojo veiksmai, kad viliotinis būtų tikras ir patrauklus margašonei. Pirmiausia panagrinėkime atvejį, kai naudojamas pakimbantis „Yo-Zuri“ vobleris. Patartina masalą neužmetinėti pagal principą „šukuojam plotą“, o kažkuriame taške vis tiek tūno lydeka. Po šimtojo metimo masalas galiausiai paklius į jos akiratį. Geriausia, jei žvejojama iš valties, pasirinkti poziciją taip, kad masalą trauktumėte iš giliausios ploto, kuriame žvejojate, vietos į sekliausią. Jei žvejojama atvirame vandenyje, o ne įlankoje, masalą reikia nusviesti kiek galima toliau nuo to taško, už kurio prasideda plotas, kur daugiausia patogių lydekų slėptuvių. Tada trumpais trūktelėjimais, tarp kurių poros sekundžių intervalas, masalas gramzdinamas į reikiamą gelmę. Pakimbančių voblerių nėrimo galimybės – maždaug 30 cm per vieną trūktelėjimą. Pauzės metu masalas pakimba toje gelmėje, į kurią panėrė. Antru trūktelėjimu jis paneria dar 30 cm, trečiu – dar tiek pat, o ketvirtu atsiduria maždaug ten, kur reikia, – 1-1,5 m gelmėje (žūklavietės gylis – 2-2,5 m). Dabar masalą galima plukdyti, o tai – tik nuo jūsų fantazijos priklausanti improvizacija, kurios būtinas elementas – po nestiprių trūktelėjimų, valo vyniojimo rite, masalo vilkimo meškerykočiu daromos pauzės. Vobleris jų metu iš šalies žiūrint lyg ir pakimba, tačiau jis dar ilgai nežymiai virpa ir vinguriuoja. Pauzės metu lydekos ataka – labiausiai tikėtina. Retkarčiais masalas spiningo viršūnėlės kilstelėjimu pakeliamas į aukštesnį horizontą, kartais stipriu trūktelėjimu gramzdinamas giliau. Kai masalas artėja prie sekliausio ploto, jį reikia plukdyti tiktai vandens paviršiaus link. Trūktelėjimų ir pauzių bei masalo plukdymo seka – improvizacinė. Geriausia, kad ji kuo mažiau kartotųsi.

Crystal Minnow Suspending (13 cm)

Variacijos viliotinio tema

Kadangi iš ankstesnio skyrelio aišku, kad pakimbantis vobleris – pats patogiausias viliotinio masalas, reikia pasiaiškinti ir tai, kam skirti lengvesni už vandenį „Yo-Zuri“ voblerių modeliai. Jie labai tinka žūklei seklokose vietose. Meškeriotojo veiksmai – analogiški, tačiau lengvesni už vandenį vobleriai pauzės metu, vartydamiesi nuo šono ant šono, ima kilti į vandens paviršių, todėl pauzės turi būti trumpesnės, kad vobleris po trūktelėjimo vėl panirtų giliau.

Žvejojant tokiu masalu svarbiausia yra garantija, kad jis nebrūkštels per dugną ir nepakabins kuokšto vandenžolių, nes masalo su „salotomis“ lydeka negriebia. Viliotinis veiksmingas ne tik ežere, bet ir upėse, tačiau būtina taip pat pasirinkti tinkamas vietas. Stiprioje srovėje tuo būdu plukdyti masalą neįmanoma, todėl reikia rinktis vietas, kur srovė sulėtėja, sūkuriuoja, duburius už vingių. Masalas ir tekančiame vandenyje plukdomas šuoliukais, tačiau pauzės kiek ilgesnės, nes voblerį srovė, net ir nestipri, gana ilgai varto, tad jo žaismo pakanka, kad išprovokuotų lydeką. „Minnow“ klasės „Yo-Zuri“ voblerių visada rasite „Romados“ prekybos tinklo parduotuvėse. Beje, jose visada yra ir šios kompanijos masalų katalogai, kuriuos peržvelgus galima susidaryti pilnesnį vaizdą, o jau tada apžiūrėti patikusius pavyzdžius iš arčiau.

Magnet Minnow (12 cm)

Autorius:Viktoras Armalis, autoriaus nuotraukos.

BALTIJA, LAŠIŠOS IR SPININGAS (2)

LAŠIŠOS-IR-SPININGAS_2_7

Blizgė blyksteli kaip durklo ašmenys saulės spinduliuose ir įsminga į netikėtai pašiaušusią jos kelyje didelę kuprą bangą. Šį rytą bangavimas silpnas, tačiau retkarčiais pasišiaušia viena kita putota ketera, lyg kastuvu išmetanti į paviršių masalą. Kai tai atsitinka pačiame toliausiame masalo užmetimo taške, ypatingai apmaudu, nes blizgė dingsta iš lašišažuvių akiračio, o kai vėl paneria į reikiamą gelmę ji būna atsidūrusi pernelyg arti kranto. Tačiau būtent iš tokių situacijų susideda visa pliažo spiningininko diena ir tai, kad šį kartą blizgė įsmigo gilyn į bangą, o ne pasirodė paviršiuje, pakelia nuotaiką. Labai dažnai kartu su tokia banga link kranto pasuka lašišų pulkelis, tikėdamasis verdančiame „katile“ pastverti vieną kitą tobį ar bretlingį, o kad smulkių žuvelių tuntas šį rytą migruoja priekrante aiškiai rodo kirų pikiruotės – paukščiai lyg prisukti tai kyla nuo bangos keteros, tai sklendžia žemyn.

Skaityti toliau >
 

BALTIJA, SPININGAS IR LAŠIŠOS (1)

SPININGAS-IR-LAŠIŠOS_1

Kai nuo kranto žvelgi į jūrą, apima beviltiška nuojauta, kad šansai sugauti šiuose milžiniškuose plotuose, kur nėra beveik jokių apčiuopiamų orientyrų žuvį, o tuo labiau lašišą – tokie menki, kad apie juos neverta kalbėti, tačiau reali situacija – visai kitokia. Mūsų krašto vakarinę pakrantę skalaujančioje Baltijoje, kaip ir bet kuriame kitame vandens telkinyje nuo seno žinomi karšti taškai, kuriuose grobį persekioja lašišos ir greiti kaip žaibas šlakiai.

Skaityti toliau >
 

KOKIA DUGNINE GAUDOMOS SKORPENOS?

SKORPENOS_1

Pirmomis gegužės dienomis nėra kur ant Palangos tilto koją pastatyti – kas gyvas išsirengė meškerioti Baltijos priekrantėje iki šiol neregėtų žuvų: vieni meškeriotojai sako, kad tai jūrų pūgžliai, praminti skorpenomis, antri teigia, kad tai jūros drakoniukai, kurių antplūdis pernai buvo užfiksuotas Danijos pakrantėse, o treti mano, kad tai populiariausia Juodosios ir Azovo jūrų žuvis – „byčiokas“, kurį mūsiškai reikia vadinti grundalu. Tačiau svarbiausia, kad šių žuvų daug ir jos noriai kimba.

Skaityti toliau >
 

NETRADICINIS VOBLERIS – ŠIRŠĖ, PROVOKUOJANTI ŠAPALUS

yo_zuri_romada_bug

Kuo vilioti šapalus? Šis klausimas visada tampa aktualus spiningininkams balandžio viduryje, kai storasprandžiai upių korsarai ima būriuotis sietuvose palei smėlėtus duburius. Daugelis spiningininkų taip įprato šapalus meškerioti tradiciniais „burbuliukais“, t.y., „crank“ tipo vobleriais, kurių išvaizda primena trynio maišelio neatsikračiusį mailių, kad pamiršo jog šapalai eina iš proto dėl stambių vabalų, pakliūvančių per lengvabūdiškumą tėkmėn. Čia iš karto galvon topteli mintis apie karkvabalius, tačiau šapalai smaguriauja ne tik jais.

Skaityti toliau >
 

KOKĮ VOBLERĮ RINKTIS PIRMAI IŠVYKAI?

Daiwa Classic Shad_romada_11

Ar visada į pirmąją sezono išvyką pasiimate naujus spiningo masalus? Antra, ar tinkamai juos išbandote? Juk dažnai pasitaiko, kad naują voblerį užmetame vos kelis kartus, o praėjusio sezono favoritais šukuojame lydekų ganyklas pusdienį, tikėdamiesi, kad jie parodys, ką gali, o žuvys kažkodėl įjuos reaguoja vangiai. Kartais žinoma, ne pasitikėjimo „naujokais“ stoka, o pernelyg didelė voblerių atsarga masalinėje tampa inertiško pasirinkimo priežastimi. Štai tokie dalykai aiškėja iš spiningininkų apklausų, todėl ne vienas gamintojas ima laikytis naujos koncepcijos, kurios kertiniu akmeniu tampa postulatas, jog masalinėje reikia turėti po vieną masalo, atitinkančio tam tikras žūklės sąlygas, modelį, o ne visą gamą kurios nors rūšies ar tipo masalų.

Skaityti toliau >
 
  Grįžti į viršų