Orai

Orai, orų prognozė Vilniuje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Kaune - Orai24.lt Orai, orų prognozė Klaipėdoje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Šiauliuose - Orai24.lt

Partneriai

Prisijungti

El. pašto adresas:

Slaptažodis:

Pamirštas slaptažodis
Kurti naują vartotoją

Naujiena

Nauja ROMADA Akcija!

 

Žvejo konspektai

KURŠMARĖSE IR NEMUNO ŽEMUPYJE PRADĖJO KIBTI EŠERIAI

Pamaryje alyvų žydėjimo meto laukia visi meškeriotojai, nes, išsiskleidus aitriai kvepiantiems žiedynams,Kuršmarėse ir Nemuno žemupyje, bei Minijoje pradeda kibti ešeriai – ši situacija kartojasi, pasak senųjų pamario žvejų, nuo neatmenamų laikų, nes po neršto ešeriai puola kaip pašėlę medžioti, kad atgautų vestuviniams šokiams išeikvotas jėgas.  Ešeriai tada žvejojami ne tik iš laivelių, bet ir nuo kranto visose patogiose vietose,  kur tik galima prieiti prie duburių, užutėkių ir intakų žiočių. (Skaityti plačiau)

Publikuota: 2011 Birželis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Kur telkiasi žuvys

Nors ešerių pavasarį galima aptikti visur, tačiau solidūs egzemplioriai, kurie ir turėtų tapti meškeriojimo objektu, laikosi  ne visur. Tinkamos žūklės vietos –  prie krantinių, užtakiai, žvejų uostelių akvatorijos, kanalai, jungiantys uostelius su mariomis. Visose tose vietose glaudžiasi ešerių tuntai. Po neršto rainiai telkiasi gilesnėse ir ramesnėse vietose, kur jie gali pailsėti ir visada zuja mailiaus būriai.

Kai ešeriai kimba, žvejoti traukiama šeimomis. Šturmų švyturio uostelyje, besiglaudžiančiame nuo vėjų už juodalksnių giraitės tarp Ventės rago ir Kintų, savaitgaliais sunku rasti vietos ant krantinės. Uosteliuose susitelkia įvairiausio dydžio ešeriai, tačiau mažieji, vidutiniokai ir kupriai laikosi skirtingose zonose. Kur kurie nustatyti galima tik eksperimentiniu būdu, t.y. siūlant masalą.

Sliekas ar guminukas?

Iš pirmo žvilgsnio matyti, kad Šurmų uostelyje susirinkę meškeriotojai priklauso dviem stovykloms – vieni konservatoriai, kurie vilioja ešerius seniausiu pasaulyje masalu – slieku, o kiti – novatoriai, žvejojantys spiningais. Pavasarį ešeriai kaip pašėlę stveria sliekus. Ypač jei šis gardus kąsnelis raitosi lyg čirškinamas ant grotelių. Pageidautina, kad sliekas būtų stambus ir raudonas su violetiniu atspalviu. Tada ir laimikio galima tikėtis solidesnio.

Bet ne visi meškeriotojai nori atlikinėti vieną nemažai laiko sugaišinančią prievolę – verti ant kabliukų sliekus ir naudoja dirbtinius masalus. Sintetiniai sliekai niekuo nesiskiria iš pažiūros nuo tikrų, o ir kvapą panašų skleidžia. Tačiau kad ir kokį slieką naudosi, tačiau žūklė plūdine ar lengva dugnine nuo to nesikeičia. Žūklė spiningu, žinoma, dinamiškesnė ir judresnė. Juoba, kad įmantrių, brangiai kainuojančių masalų, kurie naudojami lydekų ar upėtakių žūklei, ešeriam vilioti nereikia. Šmaikštus  2,7 m ilgio meškerykotis,  ritė, gana greitai vyniojanti valą, ir pats valas, geriausiai pilkšvas arba žalsvas ( 0,20 -0,25 mm skersmens), nes jis beveik nepastebimas drumstame marių vandenyje, tai – viskas, ko reikia.

   Masalai – guminukai, tačiau – patys mažiausi. Ešerių žūklei puikiai tinka žuvelės formos (3 – 4 cm) sidabriniai, geltoni, žalsvi ir rusvi guminukai. Tokiais žvejoja senbuviai, tačiau tai nėra nerašyta taisyklė, todėl patartina drąsiai eksperimentuoti – oranžiniai, salotiniai, violetiniai ir net juodi masalai gali pademonstruoti stebuklus. Eksperimentuoti geriausia tada, kai ešerių kibimas dėl kažkokių priežasčių išsiderina arba rainiai tradicinių spalvų masalus stvarsto atsainiai. Va, tada spalvingi masalai dažniausiai ir praverčia.

Veiksmingi montažai

Kadangi trijų centimetrų guminukas yra beveik besvoris, lygiai taip pat nieko nesveria ir trys tokio dydžio guminukai. Tad šio masalo ne tik prieš vėją, bet ir pavėjui neužmesi toliau savo nosies, o žūklės sąlygos dažnai tokios, kad guminukus reikia nuskraidinti ir 50-40 m. Tad geriausia  neišradinėti dviračio, o pasinaudoti sena pamario žvejų patirtimi.

 Šis žūklės būdas dabar madingai vadinamas „drop-shot“, o jo modifikacija – "split-shot", bet už šių terminų neslypi jokie ypatingi dalykai. Tokiu metodu ešeriai Kuršmarėse žvejojami nuo tada, kai atsirado pirmosios žvejybos ritės, kuriomis masalą galima buvo užmesti toliau nei per meškerykočio ilgį. Tik prieš penkis dešimtmečius ant kabliukų verdavo raudonus, ypač aitriai kvepiančius sliekus, kurių buvo galima pasikasti vienintelėje vietoje – Lėbartų sąvartyne, o dabar veriami sintetiniai guminukai. Beje, ešeriai mieliau griebia vadinamuosius kvapius guminukus, skleidžiančius įvairius aromatus.

Na, o kaip vis dėlto galima užmesti tuos besvorius masalus? Prieš žūklę reikia pasidaryti  keletą montažų, kurie susideda iš valo atkarpos, prie kurios  lygiu atstumu vienas nuo kito pririšti 3-4 kabliukai. Jų dydis parenkamas pagal masalų dydį, tačiau pageidautina, kad kabliukų koteliai būtų netrumpi, o ant jų – užkartėlės, neleidžiančios minkštam masalui nusmukti. Montažų galuose – kilpelės. Į jas galima įverti sukučius arba sukučius su segtukais, kad patogiau būtų tvirtinti juos prie pagrindinio valo, o kitame gale – svarelius.

Kodėl reikalingi keli tokie montažai? Kai ant kabliukų užveriami guminukai, juos keisti nepatartina, nes užkartėlės plėšo masalus. Geriausia turėti kelias versijas su skirtingų spalvų guminukais. Antra, įnagį nesunku prarasti, jei kabliukai užsikabins už kliūties. Įnagis su užvertais ant kabliukų guminukais – vadinamas virtine. Kad ji užmesta nugrimztų, reikalingas svarelis, tačiau jį puikiai pakeičia 5- 20 g galvakablis, ant kurio taip pat veriamas guminukas, tačiau žymiai didesnis. Pasitaiko, kad šis guminukas sugundo ypač stambius ešerius arba lydekas.

Plukdymo tempas

Kad žūklė sektųsi, reikia tinkamai plukdyti masalus. Kai vėrinys užmetamas, rekomenduojama luktelti, kol galvakablis stuktels į dugną. Tada pradedamas vynioti valas, kas 2-3 sek. kilstelint spiningo viršunėlę. Kai meškerykotis suvibruoja, reikia pakirsti. Dažniausiai spiningas po pakirtimo sulinksta, nes ešerys masalą puola godžiai, tačiau traukti laimikį reikia neskubant, nes labai dažnai paeiliui užkimba antras ir trečias ešerys.

Autorius: Viktoras Armalis, žūklės ekspertas / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

BALTIJA, LAŠIŠOS IR SPININGAS (2)

LAŠIŠOS-IR-SPININGAS_2_7

Blizgė blyksteli kaip durklo ašmenys saulės spinduliuose ir įsminga į netikėtai pašiaušusią jos kelyje didelę kuprą bangą. Šį rytą bangavimas silpnas, tačiau retkarčiais pasišiaušia viena kita putota ketera, lyg kastuvu išmetanti į paviršių masalą. Kai tai atsitinka pačiame toliausiame masalo užmetimo taške, ypatingai apmaudu, nes blizgė dingsta iš lašišažuvių akiračio, o kai vėl paneria į reikiamą gelmę ji būna atsidūrusi pernelyg arti kranto. Tačiau būtent iš tokių situacijų susideda visa pliažo spiningininko diena ir tai, kad šį kartą blizgė įsmigo gilyn į bangą, o ne pasirodė paviršiuje, pakelia nuotaiką. Labai dažnai kartu su tokia banga link kranto pasuka lašišų pulkelis, tikėdamasis verdančiame „katile“ pastverti vieną kitą tobį ar bretlingį, o kad smulkių žuvelių tuntas šį rytą migruoja priekrante aiškiai rodo kirų pikiruotės – paukščiai lyg prisukti tai kyla nuo bangos keteros, tai sklendžia žemyn.

Skaityti toliau >
 

BALTIJA, SPININGAS IR LAŠIŠOS (1)

SPININGAS-IR-LAŠIŠOS_1

Kai nuo kranto žvelgi į jūrą, apima beviltiška nuojauta, kad šansai sugauti šiuose milžiniškuose plotuose, kur nėra beveik jokių apčiuopiamų orientyrų žuvį, o tuo labiau lašišą – tokie menki, kad apie juos neverta kalbėti, tačiau reali situacija – visai kitokia. Mūsų krašto vakarinę pakrantę skalaujančioje Baltijoje, kaip ir bet kuriame kitame vandens telkinyje nuo seno žinomi karšti taškai, kuriuose grobį persekioja lašišos ir greiti kaip žaibas šlakiai.

Skaityti toliau >
 

KOKIA DUGNINE GAUDOMOS SKORPENOS?

SKORPENOS_1

Pirmomis gegužės dienomis nėra kur ant Palangos tilto koją pastatyti – kas gyvas išsirengė meškerioti Baltijos priekrantėje iki šiol neregėtų žuvų: vieni meškeriotojai sako, kad tai jūrų pūgžliai, praminti skorpenomis, antri teigia, kad tai jūros drakoniukai, kurių antplūdis pernai buvo užfiksuotas Danijos pakrantėse, o treti mano, kad tai populiariausia Juodosios ir Azovo jūrų žuvis – „byčiokas“, kurį mūsiškai reikia vadinti grundalu. Tačiau svarbiausia, kad šių žuvų daug ir jos noriai kimba.

Skaityti toliau >
 

NETRADICINIS VOBLERIS – ŠIRŠĖ, PROVOKUOJANTI ŠAPALUS

yo_zuri_romada_bug

Kuo vilioti šapalus? Šis klausimas visada tampa aktualus spiningininkams balandžio viduryje, kai storasprandžiai upių korsarai ima būriuotis sietuvose palei smėlėtus duburius. Daugelis spiningininkų taip įprato šapalus meškerioti tradiciniais „burbuliukais“, t.y., „crank“ tipo vobleriais, kurių išvaizda primena trynio maišelio neatsikračiusį mailių, kad pamiršo jog šapalai eina iš proto dėl stambių vabalų, pakliūvančių per lengvabūdiškumą tėkmėn. Čia iš karto galvon topteli mintis apie karkvabalius, tačiau šapalai smaguriauja ne tik jais.

Skaityti toliau >
 

KOKĮ VOBLERĮ RINKTIS PIRMAI IŠVYKAI?

Daiwa Classic Shad_romada_11

Ar visada į pirmąją sezono išvyką pasiimate naujus spiningo masalus? Antra, ar tinkamai juos išbandote? Juk dažnai pasitaiko, kad naują voblerį užmetame vos kelis kartus, o praėjusio sezono favoritais šukuojame lydekų ganyklas pusdienį, tikėdamiesi, kad jie parodys, ką gali, o žuvys kažkodėl įjuos reaguoja vangiai. Kartais žinoma, ne pasitikėjimo „naujokais“ stoka, o pernelyg didelė voblerių atsarga masalinėje tampa inertiško pasirinkimo priežastimi. Štai tokie dalykai aiškėja iš spiningininkų apklausų, todėl ne vienas gamintojas ima laikytis naujos koncepcijos, kurios kertiniu akmeniu tampa postulatas, jog masalinėje reikia turėti po vieną masalo, atitinkančio tam tikras žūklės sąlygas, modelį, o ne visą gamą kurios nors rūšies ar tipo masalų.

Skaityti toliau >
 
  Grįžti į viršų