Orai

Orai, orų prognozė Vilniuje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Kaune - Orai24.lt Orai, orų prognozė Klaipėdoje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Šiauliuose - Orai24.lt

Partneriai

Prisijungti

El. pašto adresas:

Slaptažodis:

Pamirštas slaptažodis
Kurti naują vartotoją

Naujiena

Nauja ROMADA Akcija!

 

Žvejo konspektai

KOMPAKTIŠKAS, TAČIAU MASYVUS GALVAKABLIS

Kokį perversmą poledinėje žūklėje padarė volframinė avižėlė, šiandien žino kiekvienas meškeriotojas, kuris nors kartą bandė po ledu nugramzdinti masalą. Nedidelių gabaritų masalai tapo masyviais, o meškeriotojui nebereikia ilgai laukti, kol jie atsidurs priedugnėje. Su panašiomis problemomis susiduria ir spiningininkai, gaudantys žuvis „ultralight“ klasės įrankiais ir masalais. Tik jiems reikia ne greičiau nugramzdinti, o toliau ir taikliau užmesti dviejų trijų centimetrų masalus (Skaitykite plačiau)

Publikuota: 2011 Gegužis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Valo ploninimo riba

Kai, norint užtikrinti sėkmingą žūklę, tenka žvejoti miniatiūriniais masalais, pirmoji mintis, kuri ateina į galvą po serijos bandymų, tai būtinybė pasirinkti maksimaliai ploną valą ir pasirūpinti, kad jis būtų tinkamai užvyniotas ant ritės, t.y. valo būgnelis būtų užpildytas tiek, kad iki briaunos liktų 2-3 mm. Tada masalą, sveriantį kelis gramus, bus įmanoma užmesti pakankamai toli. Bet rezervai šioje nišoje būna greitai išsemti ir padidinti masalo užmetimo distanciją nebepavyksta, kad ir koks lygus būtų valas, o būgnelis užpildytas iki kraštų.

Antra mintis – naudoti plonesnį valą. Bet ir čia yra riba – plonyčiu kaip plaukas valu gaudyti žuvis spiningu įmanoma tik labai smulkias, bet ir tuo atveju iš kantrybės greitai išves masalų nuostoliai, nes net ir menkas masalo kontaktas su  kerplėša kvepia nemalonumais. Tiesa, dabar „Cormoran“ valų asortimente galima išsirinkti net 0,06 mm skersmens „Power-X“ pintą valą, kuris idealiai tinka žūklei „ultralight“ stiliumi. Kadangi įrankiai, t.y. ritė ir meškerykotis savaime atitinka reikiamą standartą ir užtikrina maksimalią užmetimo distanciją, tai žvilgsnis nejučia krypsta į masalus.

Masalų kalibras ir tipai

Trijų centimetrų vobleris – tai „ultralight“ klasės standartas. Tokio pat dydžio vartiklę galima užmesti žymiai toliau ir taikliau, todėl derinant šiuos du masalų tipus galima pasiekti labai įdomių rezultatų. Bet anksčiau ar vėliau paaiškės, jog minėtų masalų galimybės – ribotos.

 Įsivaizduokite duburį nedidelėje upėje, kurį iš vienos pusės riboja sekluma, o iš kitos – status medžių šaknimis apraizgytas krantas. Net jei ir pavyks taikliai užmesti vartiklę, teks ją dideliu greičiu plukdyti, kad trišakis neužkliūtų už šaknų, todėl masalas sietuvoje bus labai trumpai. Mažą ir lengvą vobleriuką galima iki duburio nuplukdyti vandeniu, bet pradėtas plukdyti, jis nespės panerti, kad būtų gerai pastebimas nuo duburio dugno, kur tūno plėšriosiosžuvys, o kai pasieks reikiamą gelmę, tai bus atsidūręs jau už duburio ribų.

Tokiame duburyje daug parankesnis guminukas, tačiau ką daryti, jei reikalingas ne 5-6 cm guminukas, o 3-3,5 cm? Tokiam minkštajam masalėliui įmanoma priderinti daugų daugiausia 2 g galvakablį, kuris aiškiai nepakankamas15-20 m užmesti masalą. Ir užmesti taikliai. Masyvesnis galvakablis nenatūraliai plukdys miniatiūrinį masalą. Kokia įmanoma išeitis?

Ypatingi galavakabliai

Tam, kas išmano medžiagų savybes, aišku, jog reikia tokio pat dydžio, tačiau masyvesnių galvakablių. O koks metalas sunkesnis už šviną? Žinoma, volframas. Užėjęs į „Romados“ prekybos tinklo parduotuves, teiraukitės švininių galvakablių pakaitalo iš volframo. Unikalūs poledinės žūklės masalai iš šio metalo, kuris visiškai pakeitė avižėlių rinką, būdami tokios pat apimties yra beveik dvigubai masyvesni.

„Romados“ parduotuvėse siūlomi 4,6 ir 8 g miniatiūriniai galvakabliai užtikrina virtuozišką žūklę ir atveria galimybes gaudyti įvairių rūšių žuvis anksčiau nebandytais būdais. Mažus guminukus nedidelėse ir vidutinėse upėse noriai atakuoja duburiuose šeimininkaujantys šapalai, jais galima iš slėptuvės išvilioti atsargią meknę, o ešeriai miniatiūrinius elastingus maslus atakuoja beatodairiškai. Tiesa, visada egzistuoja tikimybė, kad masalėlį atakuos lydeka. Tada nuostoliai neišvengiami, tad patartina naudoti plonytį volframinį arba titaninį pavadėlį.

Autorius: Viktoras Armalis, žūklės ekspertas / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

BALTIJA, LAŠIŠOS IR SPININGAS (2)

LAŠIŠOS-IR-SPININGAS_2_7

Blizgė blyksteli kaip durklo ašmenys saulės spinduliuose ir įsminga į netikėtai pašiaušusią jos kelyje didelę kuprą bangą. Šį rytą bangavimas silpnas, tačiau retkarčiais pasišiaušia viena kita putota ketera, lyg kastuvu išmetanti į paviršių masalą. Kai tai atsitinka pačiame toliausiame masalo užmetimo taške, ypatingai apmaudu, nes blizgė dingsta iš lašišažuvių akiračio, o kai vėl paneria į reikiamą gelmę ji būna atsidūrusi pernelyg arti kranto. Tačiau būtent iš tokių situacijų susideda visa pliažo spiningininko diena ir tai, kad šį kartą blizgė įsmigo gilyn į bangą, o ne pasirodė paviršiuje, pakelia nuotaiką. Labai dažnai kartu su tokia banga link kranto pasuka lašišų pulkelis, tikėdamasis verdančiame „katile“ pastverti vieną kitą tobį ar bretlingį, o kad smulkių žuvelių tuntas šį rytą migruoja priekrante aiškiai rodo kirų pikiruotės – paukščiai lyg prisukti tai kyla nuo bangos keteros, tai sklendžia žemyn.

Skaityti toliau >
 

BALTIJA, SPININGAS IR LAŠIŠOS (1)

SPININGAS-IR-LAŠIŠOS_1

Kai nuo kranto žvelgi į jūrą, apima beviltiška nuojauta, kad šansai sugauti šiuose milžiniškuose plotuose, kur nėra beveik jokių apčiuopiamų orientyrų žuvį, o tuo labiau lašišą – tokie menki, kad apie juos neverta kalbėti, tačiau reali situacija – visai kitokia. Mūsų krašto vakarinę pakrantę skalaujančioje Baltijoje, kaip ir bet kuriame kitame vandens telkinyje nuo seno žinomi karšti taškai, kuriuose grobį persekioja lašišos ir greiti kaip žaibas šlakiai.

Skaityti toliau >
 

KOKIA DUGNINE GAUDOMOS SKORPENOS?

SKORPENOS_1

Pirmomis gegužės dienomis nėra kur ant Palangos tilto koją pastatyti – kas gyvas išsirengė meškerioti Baltijos priekrantėje iki šiol neregėtų žuvų: vieni meškeriotojai sako, kad tai jūrų pūgžliai, praminti skorpenomis, antri teigia, kad tai jūros drakoniukai, kurių antplūdis pernai buvo užfiksuotas Danijos pakrantėse, o treti mano, kad tai populiariausia Juodosios ir Azovo jūrų žuvis – „byčiokas“, kurį mūsiškai reikia vadinti grundalu. Tačiau svarbiausia, kad šių žuvų daug ir jos noriai kimba.

Skaityti toliau >
 

NETRADICINIS VOBLERIS – ŠIRŠĖ, PROVOKUOJANTI ŠAPALUS

yo_zuri_romada_bug

Kuo vilioti šapalus? Šis klausimas visada tampa aktualus spiningininkams balandžio viduryje, kai storasprandžiai upių korsarai ima būriuotis sietuvose palei smėlėtus duburius. Daugelis spiningininkų taip įprato šapalus meškerioti tradiciniais „burbuliukais“, t.y., „crank“ tipo vobleriais, kurių išvaizda primena trynio maišelio neatsikračiusį mailių, kad pamiršo jog šapalai eina iš proto dėl stambių vabalų, pakliūvančių per lengvabūdiškumą tėkmėn. Čia iš karto galvon topteli mintis apie karkvabalius, tačiau šapalai smaguriauja ne tik jais.

Skaityti toliau >
 

KOKĮ VOBLERĮ RINKTIS PIRMAI IŠVYKAI?

Daiwa Classic Shad_romada_11

Ar visada į pirmąją sezono išvyką pasiimate naujus spiningo masalus? Antra, ar tinkamai juos išbandote? Juk dažnai pasitaiko, kad naują voblerį užmetame vos kelis kartus, o praėjusio sezono favoritais šukuojame lydekų ganyklas pusdienį, tikėdamiesi, kad jie parodys, ką gali, o žuvys kažkodėl įjuos reaguoja vangiai. Kartais žinoma, ne pasitikėjimo „naujokais“ stoka, o pernelyg didelė voblerių atsarga masalinėje tampa inertiško pasirinkimo priežastimi. Štai tokie dalykai aiškėja iš spiningininkų apklausų, todėl ne vienas gamintojas ima laikytis naujos koncepcijos, kurios kertiniu akmeniu tampa postulatas, jog masalinėje reikia turėti po vieną masalo, atitinkančio tam tikras žūklės sąlygas, modelį, o ne visą gamą kurios nors rūšies ar tipo masalų.

Skaityti toliau >
 
  Grįžti į viršų