Kokį perversmą poledinėje žūklėje padarė volframinė avižėlė, šiandien žino kiekvienas meškeriotojas, kuris nors kartą bandė po ledu nugramzdinti masalą. Nedidelių gabaritų masalai tapo masyviais, o meškeriotojui nebereikia ilgai laukti, kol jie atsidurs priedugnėje. Su panašiomis problemomis susiduria ir spiningininkai, gaudantys žuvis „ultralight“ klasės įrankiais ir masalais. Tik jiems reikia ne greičiau nugramzdinti, o toliau ir taikliau užmesti dviejų trijų centimetrų masalus (Skaitykite plačiau)
Publikuota: 2011 Gegužis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt
Valo ploninimo riba
Kai, norint užtikrinti sėkmingą žūklę, tenka žvejoti miniatiūriniais masalais, pirmoji mintis, kuri ateina į galvą po serijos bandymų, tai būtinybė pasirinkti maksimaliai ploną valą ir pasirūpinti, kad jis būtų tinkamai užvyniotas ant ritės, t.y. valo būgnelis būtų užpildytas tiek, kad iki briaunos liktų 2-3 mm. Tada masalą, sveriantį kelis gramus, bus įmanoma užmesti pakankamai toli. Bet rezervai šioje nišoje būna greitai išsemti ir padidinti masalo užmetimo distanciją nebepavyksta, kad ir koks lygus būtų valas, o būgnelis užpildytas iki kraštų.
Antra mintis – naudoti plonesnį valą. Bet ir čia yra riba – plonyčiu kaip plaukas valu gaudyti žuvis spiningu įmanoma tik labai smulkias, bet ir tuo atveju iš kantrybės greitai išves masalų nuostoliai, nes net ir menkas masalo kontaktas su kerplėša kvepia nemalonumais. Tiesa, dabar „Cormoran“ valų asortimente galima išsirinkti net 0,06 mm skersmens „Power-X“ pintą valą, kuris idealiai tinka žūklei „ultralight“ stiliumi. Kadangi įrankiai, t.y. ritė ir meškerykotis savaime atitinka reikiamą standartą ir užtikrina maksimalią užmetimo distanciją, tai žvilgsnis nejučia krypsta į masalus.
Masalų kalibras ir tipai
Trijų centimetrų vobleris – tai „ultralight“ klasės standartas. Tokio pat dydžio vartiklę galima užmesti žymiai toliau ir taikliau, todėl derinant šiuos du masalų tipus galima pasiekti labai įdomių rezultatų. Bet anksčiau ar vėliau paaiškės, jog minėtų masalų galimybės – ribotos.
Įsivaizduokite duburį nedidelėje upėje, kurį iš vienos pusės riboja sekluma, o iš kitos – status medžių šaknimis apraizgytas krantas. Net jei ir pavyks taikliai užmesti vartiklę, teks ją dideliu greičiu plukdyti, kad trišakis neužkliūtų už šaknų, todėl masalas sietuvoje bus labai trumpai. Mažą ir lengvą vobleriuką galima iki duburio nuplukdyti vandeniu, bet pradėtas plukdyti, jis nespės panerti, kad būtų gerai pastebimas nuo duburio dugno, kur tūno plėšriosiosžuvys, o kai pasieks reikiamą gelmę, tai bus atsidūręs jau už duburio ribų.
Tokiame duburyje daug parankesnis guminukas, tačiau ką daryti, jei reikalingas ne 5-6 cm guminukas, o 3-3,5 cm? Tokiam minkštajam masalėliui įmanoma priderinti daugų daugiausia 2 g galvakablį, kuris aiškiai nepakankamas15-20 m užmesti masalą. Ir užmesti taikliai. Masyvesnis galvakablis nenatūraliai plukdys miniatiūrinį masalą. Kokia įmanoma išeitis?
Ypatingi galavakabliai
Tam, kas išmano medžiagų savybes, aišku, jog reikia tokio pat dydžio, tačiau masyvesnių galvakablių. O koks metalas sunkesnis už šviną? Žinoma, volframas. Užėjęs į „Romados“ prekybos tinklo parduotuves, teiraukitės švininių galvakablių pakaitalo iš volframo. Unikalūs poledinės žūklės masalai iš šio metalo, kuris visiškai pakeitė avižėlių rinką, būdami tokios pat apimties yra beveik dvigubai masyvesni.
„Romados“ parduotuvėse siūlomi 4,6 ir 8 g miniatiūriniai galvakabliai užtikrina virtuozišką žūklę ir atveria galimybes gaudyti įvairių rūšių žuvis anksčiau nebandytais būdais. Mažus guminukus nedidelėse ir vidutinėse upėse noriai atakuoja duburiuose šeimininkaujantys šapalai, jais galima iš slėptuvės išvilioti atsargią meknę, o ešeriai miniatiūrinius elastingus maslus atakuoja beatodairiškai. Tiesa, visada egzistuoja tikimybė, kad masalėlį atakuos lydeka. Tada nuostoliai neišvengiami, tad patartina naudoti plonytį volframinį arba titaninį pavadėlį.
Autorius: Viktoras Armalis, žūklės ekspertas / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt
