Orai

Orai, orų prognozė Vilniuje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Kaune - Orai24.lt Orai, orų prognozė Klaipėdoje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Šiauliuose - Orai24.lt

Partneriai

Prisijungti

El. pašto adresas:

Slaptažodis:

Pamirštas slaptažodis
Kurti naują vartotoją

Naujiena

Nauja ROMADA Akcija!

 

Žvejo konspektai

KOKS JAUKAS TINKAMIAUSIAS, KAI VANDUO – LEDINIS?

Kai vanduo atvėsta iki kelių laipsnių, žuvų organizmuose vyksta esminiai sezoniniai pokyčiai: jos pradeda mažiau maitintis, o maistą, kuris atsiduria jų skrandžiuose žymiai lėčiau virškina. Jei rudenį žuvys privalėjo maitintis, kad  sukaupti riebalų atsargas, turėsiančias padėti žiemoti, kai prasidės gūdus metas – viduržiemis ir prasidės deguonies badas, tai dabar jos maitinasi tam, kad palaikytų gyvybingumą ir sugebėjimą išvengti pavojų.  Tad suprantama, kad daugelio žuvų, išskyrus šaltamėges, apetitai dabar visiškai kitokie nei šiltuoju metu, todėl meškeriotojui reikia žinoti, kokie jaukai tinkamiausi vilioti karpines žuvis prie masalų šaltuoju metų laiku? Tai ypač aktualu tiems meškeriotojams, kurie negaišta laiko, laukdami ledo ir gaudo kuojas, plakius upių senvagėse ir užtakiuose, o taip pat ežerų duburiuose.

Publikuota: 2011 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Venkite saldumynų

Kai vandenis pavasarį įšildo saulė, o paskui iki pirmųjų rimtų šalnų beveik visos karpinės žuvys mėgsta saldžius jaukus. Tačiau vadinamuoju tarpsezoniu ir vėliau – šaltuoju metų laiku daugumos gėlavandenių žuvų organizmas jaučia druskų stygių, todėl, pasak vieno autoritetingiausių meškeriotojų plūdine meškere Stepono Pučinsko, po šalnų jauką reikia ir galima pasūdyti.

Dėl šios priežasties bene geriausias masalas gaudant aukšles anksti pavasarį yra sūdytų lašinių gabaliukai. Juos, beje, po ledu mielai griebia ir stambios gilumų kuojos, o upėje – įvairios joje gyvenančios žuvys. Pati paprasčiausia versija – bekvapis jaukas, kurį žuvys daug mieliau rankioja nei aromatizuotą.

Nesotūs jaukai

Jaukai skirti vėsaus vandens sezonui skiriasi ne tik skoniu ir kvapu, bet ir sudėtimi. Į šaltam vandeniui  skirtus jauku reikėtų įmaišyti mažiau sočių ingredientų – maltų biskvitų, meduolių, žemės riešutų ir t.t. Juos dėrėtų keisti duonos, džiuvėsių, kukurūzų ar kitų grūdų maliniais. Šaltuoju sezonu vilioti žuvis neblogai tinka skrudintos maltos kanapės, kopra, skrudinti malti įvairių augalų sėmenys, kurių iki soties žuvys neprisiryja, tačiau tokie skanėstai jas  labai vilioja.

Vyriausiasis lenkų kompanijos STIL ekspertas Jacekas Lesniovolskis specialiai „Romados“ užsakymu parengė du šaltam receptus jauko, pritaikyto vilioti karpines žuvis šaltame vandenyje – tai „STIL HPB Ploc Ochotka“ ir „STIL HPB Ploc Czarna“, kurių sudėtyje – daug baltymų turinčių produktų. Šie jaukai sudaryti iš smulkiai sumaltų produktų, lengvai sklaidosi vandenyje ir, žinoma, šiek tiek pasūdyti, o svarbiausia – jų mišiniai liesi ir žuvys jais nepasisotina, todėl nepraranda apetito ir nepraleidžia progos pastverti ir pasiūlytą uodo trūklio lervą.

Spalvos faktorius

Vėstant vandeniui, keičiasi ir žuvų elgsena. Jos pradeda būriuotis ir rinktis į žiemojimo vietas, tačiau žuvis galima nubaidyti ar mažų mažiausiai sukelti joms įtarimą netinkamu jauku. Daugumos jaukų, kuriuos siūlo mūsų meškeriotojams gamintojai spalva niekuo nesiskiria nuo vasarinių ir yra šviesios spalvos. S.Pučinsko teigimu, meškeriojant šaltame ir ypač – netekančiame vandenyje, jauko spalva turi būti kuo tamsesnė, mišinio dalelės smulkesnės, o sulipdyti rutuliai gana birūs.

Unikalus jaukas „STIL HPB Plocz Ochotka“ ypač veiksmingai vilioja karpines žuvis tuose vandens telkiniuose, kur žuvų racione nemažą dalį užima uodo trūklio lervos

Šią nuomonę akivaizdžiai patvirtina ir lenkų ekspertų patirtis: specialiai šaltam vandeniui pritaikyti STIL jaukai „Plocz Ochotka“ ir „Ploc Czarna“ – tamsiai raudonos ir tamsiai rudos spalvos. Tokios spalvos jauko dalelės, pakimbančios vandenyje atrodo žuvims natūraliai, neišsiskiria pernelyg iš aplinkos. Ekspertų nuomonė nesisiskiria ir dėl jauko lipnumo: jei dugnas dumblėtas, o gylis nedidelis (iki 3 m) rutulys turėtų suirti ir išsisklaidyti dar nepasiekęs dugno.  Tiesa, vandens telkiniuose su tėkme galioja kiek kitokios taisyklės. Čia naudojamas jaukas turėtų būti rupesnis, tačiau sulipdyti rutuliai tvirčiau susiklijavę. Tai reikalinga todėl, kad srovė per trumpą laiką nesuardytų rutulių ir viso jauko nenuneštų tolyn. Na, o rupesnių dalelių šiek įmaišyti pravartu todėl, kad srovėje žuvys visada aktyvesnės ir jausdamos konkurenciją drąsiau griebia masalą.

Kiek sūdyti?

Jau minėta šiose pastabose, kad meškeriojant šaltame vandenyje, pašaruose privalo būti druskų. Kuo vėsesnis vanduo, tuo daugiau reikia dėti druskos. Kaip tą druską naudoti?

S.Pučinskas pabrėžia, jog televizijos laidose rodoma, kad į sausus jaukų mišinius druska žeriama saujomis, tačiau tai klaidingas pavyzdys ir juo nereikėtų sekti. Druską patartina ištirpinti vandenyje ir tuo tirpalu drėkinti jaukus. Į vieną litrą vandens patartina pilti ne daugiau kaip  0,5-1 šaukštą druskos. Druska turi būti nejoduota.

Tamsų jauką „STIL HPB Plocz Czarna“ ekspertai rekomenduoja naudoti tada, kai vanduo – nuskaidrėjęs ir žuvys įtariai žiūri į pernelyg šviesius aplinkos objektus

Visada prisiminkite taisyklę, sakančią, kad į sūrius jaukus negalima įmaišyti  jokių gyvūninės kilmės gyvų pagardų. Tiek uodo trūklio, tiek musės lervos, pakliuvusios į sūrią aplinką bematant  nugaišta. Jei norite jaukinti gyvais gyvūninės kilmės „jaukais“, juos reikia naudoti atskirai. Tokiam jaukui gramzdinti naudojamos specialios šėryklės, padedančios išberti trūklius tiesiai ant dugno. Lenkų ekspertai šį uždavinį sprendžia kitaip: į jauką „Plocz Ochotka“ įmaišoma uodo trūklio lervų ekstrakto ir džiovinto substrato, o į „Plocz Czarna“ – juodžemio ir sliekų ekstrakto.

Tokie jaukai yra visiškai paruošti naudoti ir nereikia į juos maišyti jokių papildomų komponentų.

Autorius Bronius Luinys, žūklės ekspertas / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

BALTIJA, LAŠIŠOS IR SPININGAS (2)

LAŠIŠOS-IR-SPININGAS_2_7

Blizgė blyksteli kaip durklo ašmenys saulės spinduliuose ir įsminga į netikėtai pašiaušusią jos kelyje didelę kuprą bangą. Šį rytą bangavimas silpnas, tačiau retkarčiais pasišiaušia viena kita putota ketera, lyg kastuvu išmetanti į paviršių masalą. Kai tai atsitinka pačiame toliausiame masalo užmetimo taške, ypatingai apmaudu, nes blizgė dingsta iš lašišažuvių akiračio, o kai vėl paneria į reikiamą gelmę ji būna atsidūrusi pernelyg arti kranto. Tačiau būtent iš tokių situacijų susideda visa pliažo spiningininko diena ir tai, kad šį kartą blizgė įsmigo gilyn į bangą, o ne pasirodė paviršiuje, pakelia nuotaiką. Labai dažnai kartu su tokia banga link kranto pasuka lašišų pulkelis, tikėdamasis verdančiame „katile“ pastverti vieną kitą tobį ar bretlingį, o kad smulkių žuvelių tuntas šį rytą migruoja priekrante aiškiai rodo kirų pikiruotės – paukščiai lyg prisukti tai kyla nuo bangos keteros, tai sklendžia žemyn.

Skaityti toliau >
 

BALTIJA, SPININGAS IR LAŠIŠOS (1)

SPININGAS-IR-LAŠIŠOS_1

Kai nuo kranto žvelgi į jūrą, apima beviltiška nuojauta, kad šansai sugauti šiuose milžiniškuose plotuose, kur nėra beveik jokių apčiuopiamų orientyrų žuvį, o tuo labiau lašišą – tokie menki, kad apie juos neverta kalbėti, tačiau reali situacija – visai kitokia. Mūsų krašto vakarinę pakrantę skalaujančioje Baltijoje, kaip ir bet kuriame kitame vandens telkinyje nuo seno žinomi karšti taškai, kuriuose grobį persekioja lašišos ir greiti kaip žaibas šlakiai.

Skaityti toliau >
 

KOKIA DUGNINE GAUDOMOS SKORPENOS?

SKORPENOS_1

Pirmomis gegužės dienomis nėra kur ant Palangos tilto koją pastatyti – kas gyvas išsirengė meškerioti Baltijos priekrantėje iki šiol neregėtų žuvų: vieni meškeriotojai sako, kad tai jūrų pūgžliai, praminti skorpenomis, antri teigia, kad tai jūros drakoniukai, kurių antplūdis pernai buvo užfiksuotas Danijos pakrantėse, o treti mano, kad tai populiariausia Juodosios ir Azovo jūrų žuvis – „byčiokas“, kurį mūsiškai reikia vadinti grundalu. Tačiau svarbiausia, kad šių žuvų daug ir jos noriai kimba.

Skaityti toliau >
 

NETRADICINIS VOBLERIS – ŠIRŠĖ, PROVOKUOJANTI ŠAPALUS

yo_zuri_romada_bug

Kuo vilioti šapalus? Šis klausimas visada tampa aktualus spiningininkams balandžio viduryje, kai storasprandžiai upių korsarai ima būriuotis sietuvose palei smėlėtus duburius. Daugelis spiningininkų taip įprato šapalus meškerioti tradiciniais „burbuliukais“, t.y., „crank“ tipo vobleriais, kurių išvaizda primena trynio maišelio neatsikračiusį mailių, kad pamiršo jog šapalai eina iš proto dėl stambių vabalų, pakliūvančių per lengvabūdiškumą tėkmėn. Čia iš karto galvon topteli mintis apie karkvabalius, tačiau šapalai smaguriauja ne tik jais.

Skaityti toliau >
 

KOKĮ VOBLERĮ RINKTIS PIRMAI IŠVYKAI?

Daiwa Classic Shad_romada_11

Ar visada į pirmąją sezono išvyką pasiimate naujus spiningo masalus? Antra, ar tinkamai juos išbandote? Juk dažnai pasitaiko, kad naują voblerį užmetame vos kelis kartus, o praėjusio sezono favoritais šukuojame lydekų ganyklas pusdienį, tikėdamiesi, kad jie parodys, ką gali, o žuvys kažkodėl įjuos reaguoja vangiai. Kartais žinoma, ne pasitikėjimo „naujokais“ stoka, o pernelyg didelė voblerių atsarga masalinėje tampa inertiško pasirinkimo priežastimi. Štai tokie dalykai aiškėja iš spiningininkų apklausų, todėl ne vienas gamintojas ima laikytis naujos koncepcijos, kurios kertiniu akmeniu tampa postulatas, jog masalinėje reikia turėti po vieną masalo, atitinkančio tam tikras žūklės sąlygas, modelį, o ne visą gamą kurios nors rūšies ar tipo masalų.

Skaityti toliau >
 
  Grįžti į viršų