Upių užuolankos ir užutėkiai

Net ir sraunumų žuvys – upėtakiai, kiršliai, šapalai ar šlakiai – nuolat srovėje nenardo. Paprastai šie neprilygstami plaukikai tėkmėje pasirodo, kai išsirengia medžioti, o likusį laiką praleidžia slėptuvėse po medžių šaknimis, išvartomis, sūkuriuojančios srovės zonoje už didelių akmenų. Tad nenuostabu, kad nuosaikesnio būdo žuvys – karpiai, kuojos, karšiai ir, žinoma, karosai – ieško užuolankų, kur srovė sulėtėja.

Tokių vietų kiekvienoje upėje apstu – tai duburiai žemiau pavasarinio potvynio suplautų salų, užtakiai, kuriuose susidaro lėti verpetai, gilios sietuvos, stabdančios srovės srautą, o ypač – plotai žemiau užtvankų. Čia srovė dažniausiai plūsta per centrinę užtvankos dalį. Tad šonuose – iš lėto tekančio vandens zona. Čia puiki užuoglauda įvairiausioms žuvims.

Musninkų miestelio meškeriotojai karosų žūklei naudoja tik plūdines meškeres

Pastaraisiais metais tokiose vietose meškeriotojai vis dažniau įvairiose krašto upėse suvilioja karosų. Kartais net labai stambių. Merkio baseino upėse – pirmiausia Šalčioje – kartu su stambiais karosais pagaunama ir didelių sulaukėjusių karpių, kurie taip pat kolonizuoja tas upes, kuriose sumenko arba visai sunyko ūsorių populiacijos ir sumažėjo meknių skaičius. Neries intakuose žvejojantys meškeriotojai teigia, kad karosai po pavasarinio polaidžio upėse pasirodo kartu su karšiais, kylančiais į tų upių senvages neršti. Kurį laiką abiejų rūšių žuvys laikosi kartu, paskui karšiai ima migruoti atgal į pagrindinę upę, o karosai dar kurį laiką sukinėjasi vidurupiuose. Dažnai jie lieka duburiuose vasaroti, nes vanduo dėl hidroelektrinių veiklos ar meteorologinės situacijos taip nusenka, kad jie nebeturi galimybės pasiekti didesnę upę, iš kurios atkeliavo.

Karosai ir kitos karpinės žuvys ypač pamėgo užuoglaudas žemiau senų malūnų ir elektrinių užtvankų

Gausėja karpinių žuvų

Kodėl upėse gausėja karosų, o taip pat ir karpių? Pasak ichtiologų, mūsų krašto upėse atsiranda palankesnės sąlygos gyventi karpinėms žuvims. Pirmiausia, todėl, kad daugelį metų būta gana silpnų polaidžių, kurie nesukėlė potvynių. Tad upių vagose susikaupė dumblo sankaupos, užako kai kurios protakos, sulėtėjo srovė. Išimtis – šių metų pavasarinis polaidis, gerokai pašvarinęs upių vagas. Antra, daug kur atgaivintos, o kia kur ir naujai pastatytos hidroelekrinės, stabdančos upėse (ypač mažose ir vidutinėse) vandens cirkuliaciją. Todėl sulėtėja tėkmė, atsiranda galimybę geriau jaustis karpinėms žuvims. Jau anksčiau pabrėžta, kad Nemune atsirado didelė karosų banda. Tai tiesioginis Kauno marių, kurios tapo karosų ir karpių bandų inkubatoriumi, nuopelnas.

Tyrinėtojai pažymi, kad Šalčioje, tekančioje per Šalčininkų ir Varėnos rajonus, taip pat susiformavo karpių populiacija. Šios žuvys, pasprunkančios iš Šalčios aukštupyje esančių pramoninės žuvinikystės tvenkinių, neblogai prisitaikė gyventi srovėje, o Musės upėje, kurios tėkmė gerokai sulėtėjo, nes Bartkuškio hidroelektrinės tvenkinyje nuolat kaupiamas vanduo, irgi atsirado gausi karosų banda, kuri jau ir vasaromis nebepalieka pamėgtų užuolankų.

Pasak meškeriotojo iš Musininkų Arūno Vencevičiaus, anksčiau tik pavasarį karosai pakildavo iki Musininkų malūno užtvankos, o dabar jie čia laikosi nuolat, nors prieš kelerius metus pasirodydavo epizodiškai ir migruodavo į Nerį, kai pradėdavo slūgti polaidžio vanduo. Visi šie simptomai aiškiai rodo, kad gali išsipildyti galbūt net netolimoje ateityje kažkada juokais pasakyti profesoriaus Vytauto Brėdikio žodžiai, kad Ūloje žvejosime kuojas, marginsime jas raudonais taškeliais, jog būtų panašios į upėtakius ir leisime atgal į upę, gali tapti realybe. Kažin ar tai kels juoką?

Solidus kąsnis patrauklesnis

Upėje karosų žūklė iš esmės nesiskiria nuo tradicinės šių žuvų žvejybos tvenkiniuose ar ežeruose, tačiau reikia turėti tinkamus įrankius. Karosus upėje geriausia gaudyti plūdine meškere. Kodėl? Geriau galima pastebėti kibimą. Tiesa, naudojamos kiek kitokios plūdės, pritaikytos žvejoti srovėje. Klasikinė "žasies plunksna" čia netinka, nes srovėje neria į gelmę, vos masalas užkliūva už dugno nelygumo. Geriau, jei masalą labai iš lėto srovė velka dugnu. Todėl tinkama karosų žūklei plūdė – lašo formos. Sakysim, klasikinė verpstės formos „Avon“ tipo plūdė. Tokių plūdžių – labai praktiškų ir patogių, galima rasti lenkų kompanijos „Expert“ produkcijos gamoje.

Geriau, kad žūklei srovėje naudojama plūdė būtų be antenos. Patartina, kad plūdė būtų nudažyta tamsia spalva, nes vanduo skaidrus ir ryškūs objektai baido žuvis.

Svarelis plūdinės įnagio montažui parenkamas gana lengvas – jo svoris paprastai vienu ketvirčiu mažesnis nei plūdės keliamoji galia.

Geros vietos užmesti masalą – netli nuo kranto, tiesiai už akmenų, kur prasideda duburiai

Kabliukas parenkamas pagal masalo dydį, tačiau dažniausiai būna šiek tiek mažesnis už tuos, kurie naudojami tvenkiniuose ir ežeruose. Rekomenduojama naudoti trumpakočius prancūziškus VMC ar japoniškus „Maruto“ kabliukus. Kabliuko išlinkis priklauso nuo masalo, kurį naudosite, tipo. Todėl dėl konkrečios kabliukų rūšies geriausia pasikonsultuoti parduotuvėje. Beje, drąsiai galima teigti, kad tokias konsultacijas gausite visose „Romados“ prekybos tinklo parduotuvėse.

Kadangi upėje vietos žuvims daug mažiau nei ežere ir tiek smulkūs karosai, tiek stambūs laikosi greta. A.Vencevičius rekomenduoja ant kabliuko verti stambų masalą. Per kaitrą puikiai tinka konservuoti kukurūzų grūdai, blyno juostelės, o vėsesniu oru – sliekas. Beje, būtina gerai maskuotis, nes žuvys greitai pastebi ant kranto įsitaisiusį meškeriotoją ir kibimas tuoj pat silpsta. Labai svarbu turėti kantrybės – upėje karosai ilgai ragauja masalą, kol ryžtasi jį ryti. Pakirsi anksčiau, nei reikia, liksi be laimikio.

A.Vincevičius teigia, kad tokių karosų kartais pavyksta per vieną žūklę ištraukti keletą

Nepamirškite laiko faktoriaus: karosų žūklės metas prasideda auštant ir baigiasi dažniausiai po poros valandų nuo saulės patekėjimo, išskyrus apniukusias šiltas dienas, ypač, kai dulkia lietutis. Vakarais karosai aktyviau susidomi vakariene, kai iki saulės laidos lieka trys keturios valandos. Iš patyrusių žvejų sužinojau, kad labai svarbu pasirinkti žūklei tinkamai apšviestą vietą: rytą visada žvejojama atvirame plote, kurį pirmiausia apšviečia saulė, o vakare – užgožtame medžių šešėlio.

Upėse paprastai sugaunami stambesni karosai nei kūdrose, nes jiems tekančiame vandenyje geresnės sąlygos augti

Autoriaus nuotr.:  A.Vincevičius 2010/ gegužė/ romada.lt