Orai

Orai, orų prognozė Vilniuje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Kaune - Orai24.lt Orai, orų prognozė Klaipėdoje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Šiauliuose - Orai24.lt

Partneriai

Prisijungti

El. pašto adresas:

Slaptažodis:

Pamirštas slaptažodis
Kurti naują vartotoją

Naujiena

Nauja ROMADA Akcija!

 

Žvejo konspektai

EŽERŲ UŽUTEKIUS JAU LANKO PLAČIAŠONIAI

Publikuota: 2010 m. gegužė. Autorius: Viktoras Armalis/romada.lt

Vaišės no ryto lig vakaro

Gegužės antroje pusėje ypač sukrunta plakiai, kuojos ir karosai, dažnai aktyvūs būna lynai, ankstyvais rytais ir pavakarėmis vizituojantys įlankas, kurių dugne dabar prasikalė vandens augalija, o pakraščius juosia pradedančių žaluma puoštis meldų atžalynai, kurie sulig kiekviena šilta diena suveš dabar vis labiau. Žinoti šią sezono ypatybę, kuri truks maždaug dvi savaites būtina, nes ji įtakoja žūklės ypatybes. Mat, randantis meldams ir švendrams, čia atsiranda vis daugiau maisto – pirmiausia smulkių moliuskų, kurie apsigyvena ant vandens augalų paviršiaus. Daugelis žuvų, o ypač lynai, labai mėgsta ranioti šiuos kaloringus skanėstus.
Šiemet šiltojo žūklės sezono pradžia fenologų, stebinčių meteorologinę situaciją ir jos įtaką gyvosios gamtos procesams, teigimu, pasižymi drėgnais orais, dažnai lyja, todėl ypač intensyviai veisiasi uodai, kurie patys ir jų lervos sudaro nemažą žuvų raciono dalį. Beje, vanduo dėl liūčių nuolat drumsčiasi ne tik upėse, bet ir ežeruose. Kita vertus, iš sausumos sutekantis vanduo nuolat neša į įlankas daug maisto – sliekų ir vabzdžių lervų, todėl jose ne tik plakiai su kuojomis, bet ir karšiai randa daug maisto, todėl nenuostabu, kad tiek metro, tiek 3 m gelmėje galima aptikti bandas plačiašonių, knisančių dugną. Kartais net sunku patikėti, kad stambūs karšiai, kurių vidurvasarį galima bus patykoti tik giliuose duburiuose, šiltais rytais užtikrintai kimba sekliose įlankose ir kurį laiką nustos jose lankytis, kai prasidės nerštas.
Visos karpinės žuvys po žiemos skuba atsiganyti, todėl dabar puotauja kone visą dieną, jei tik randa pakankamai maisto. Labai svarbu, kad jos būriuojasi greta ganyklų ir toli nuo jų nenuplaukia visą parą.

Nuotr.: tykiose, atribotose nuo triukšmo ir esančiose atokiai nuo katerių maršrutų įlankose dabar prasideda įdomi žūklė.

Plūdinės meškerės privalumai

Kadangi žūklė dabar – labai dinamiška ir pakankamai sėkminga, puikų rezultatą galima pasiekti užmetus tradicinę plūdinę meškerę arba lengvą dugninę, o žvejoti galima tiek iš valties, tiek nuo kranto. Vis dėlto plūdinė turi daugiau privalumų, nes galima masalą užmesti į įvairiausias vietas, pvz. prie pat vandens augalų, kranto ir pan. Tačiau yra viena sąlyga – reikia laikytis tylos, nes karšiai ir plakiai, jei trepsėsite ant kranto, bilsnosite kokiais nors daiktais į liepto lentas ar kitaip kelsite triukšmą, pajus pavojų ir pasibaidys.
Dabar patartina naudoti kuo šmaikštesnius meškerykočius, kad jais būtų galima reikiamu atstumu užmesti lengvas plūdes ir pačias lengviausias šėrykles, atstojančias dugninių svarelius. Jei žvejojajte nuo kranto, patartina rinktis lengvus tolimo užmetimo meškerių modelius, kurių šį sezoną yra „Browning“ asortimente, o žūklei iš valties puikiai tinka keturiametrinė „Romada Premier Blognese“, kurią vertinu ne tik už šmaikštumą, bet ir už lengvumą bei puikias „kovines“ savybes: šiuo meškerykočiu galima traukti pakankamai solidų laimikį, bet svarbiausia, kad šis meškerykotis puikiai „laiko“ žuvį ir neplėšo trapių lūpų.


Dabar geriausia naudoti ne slankiojančias, o tradicines gumelėmis fiksuojamas plūdes. Žūklės ekspertų nuomone, saulėtą dieną geriausios – tamsios plūdės. Patariama atsisakyti dugninių su keliais kabliukais ir naudoti tik vieną kabliuką , kuris pavadėliu pritvirtintas prie pagrindinio valo. Tokia konstrukcija leidžia geriau pastebėti žuvies kibimą ir operatyviau pakirsti. Antra, dažnai smulkmė nutampo nuo kabliukų masalą, jei meškerykotis – nejautrus ir vangiai signalizuoja apie kibimą. Pražiopsojai pūgžlio manevrus ir, neįtardamas, kad kabliukai – nuogi, gali prasėdėti gerą pusvalandį, laukdamas kibimo, kuris – neįmanomas.

Kantrybės egzaminas

Žinoma, išsirengus į lynų, karšių ar plakių žūklę, reikia apsišarvuoti kantrybe: užmetei masalą ir be reikalo nevyniok valo, kad tuščiais iš naujo užmetamos plūdės ar svarelio pliumptelėjiamais netrikdytum atsargių žuvų. Be reikalo traukti masalą iš vandens nepatartina ne tik todėl, kad kiekvienas šėryklės pūkštelėjimas į vandenį baido baikščius karšius ir plakius, o žiupsnelio jauko, kuris pasklinda iš šėryklės, nepakanka žuvis privilioti ilgam laikui.
Todėl reikia pasirinkti ir teisingą jaukinimo taktiką: suleidai reikiamon vietoj ir reikiamu atstumu nuo kranto penkis, gal šešis jauko rutulius ir nepasiduok agaundai po pusvalandžio įmesti dar vieną – triukšmas išbaidys žuvis, susirinkusias prie jau įmesto jauko, todėl papildomai geriausia jaukinti laidyne nusviedžiamais biraus jauko žiupsniais, kurio dalelės ilgokai grimzta iki dugno. Kol žuvys jas rankioja, į akiratį pakliūva raudonas sliekelis. Šis masalas – dabar geriausias vilioti lynus, karšius ir plakius. Gal tik kuojos nuo gegužės vidurio jau pradeda dairytis apsiuvų, todėl pro šalį nepraleidžia musės lervos. Žuvys skuba sočiai prisikimšti pilvus, o sliekas joms atstoja kepsnį.

Meškerė BOLO-ASR Match Master Cormoran

Tolimo užmetimo „Browning“ "Meškerė Silver Force Match" meškerės leidžia lengvą plūdę ir masalą nusviesti už kelių dešimčių metr.

BALTIJA, LAŠIŠOS IR SPININGAS (2)

LAŠIŠOS-IR-SPININGAS_2_7

Blizgė blyksteli kaip durklo ašmenys saulės spinduliuose ir įsminga į netikėtai pašiaušusią jos kelyje didelę kuprą bangą. Šį rytą bangavimas silpnas, tačiau retkarčiais pasišiaušia viena kita putota ketera, lyg kastuvu išmetanti į paviršių masalą. Kai tai atsitinka pačiame toliausiame masalo užmetimo taške, ypatingai apmaudu, nes blizgė dingsta iš lašišažuvių akiračio, o kai vėl paneria į reikiamą gelmę ji būna atsidūrusi pernelyg arti kranto. Tačiau būtent iš tokių situacijų susideda visa pliažo spiningininko diena ir tai, kad šį kartą blizgė įsmigo gilyn į bangą, o ne pasirodė paviršiuje, pakelia nuotaiką. Labai dažnai kartu su tokia banga link kranto pasuka lašišų pulkelis, tikėdamasis verdančiame „katile“ pastverti vieną kitą tobį ar bretlingį, o kad smulkių žuvelių tuntas šį rytą migruoja priekrante aiškiai rodo kirų pikiruotės – paukščiai lyg prisukti tai kyla nuo bangos keteros, tai sklendžia žemyn.

Skaityti toliau >
 

BALTIJA, SPININGAS IR LAŠIŠOS (1)

SPININGAS-IR-LAŠIŠOS_1

Kai nuo kranto žvelgi į jūrą, apima beviltiška nuojauta, kad šansai sugauti šiuose milžiniškuose plotuose, kur nėra beveik jokių apčiuopiamų orientyrų žuvį, o tuo labiau lašišą – tokie menki, kad apie juos neverta kalbėti, tačiau reali situacija – visai kitokia. Mūsų krašto vakarinę pakrantę skalaujančioje Baltijoje, kaip ir bet kuriame kitame vandens telkinyje nuo seno žinomi karšti taškai, kuriuose grobį persekioja lašišos ir greiti kaip žaibas šlakiai.

Skaityti toliau >
 

KOKIA DUGNINE GAUDOMOS SKORPENOS?

SKORPENOS_1

Pirmomis gegužės dienomis nėra kur ant Palangos tilto koją pastatyti – kas gyvas išsirengė meškerioti Baltijos priekrantėje iki šiol neregėtų žuvų: vieni meškeriotojai sako, kad tai jūrų pūgžliai, praminti skorpenomis, antri teigia, kad tai jūros drakoniukai, kurių antplūdis pernai buvo užfiksuotas Danijos pakrantėse, o treti mano, kad tai populiariausia Juodosios ir Azovo jūrų žuvis – „byčiokas“, kurį mūsiškai reikia vadinti grundalu. Tačiau svarbiausia, kad šių žuvų daug ir jos noriai kimba.

Skaityti toliau >
 

NETRADICINIS VOBLERIS – ŠIRŠĖ, PROVOKUOJANTI ŠAPALUS

yo_zuri_romada_bug

Kuo vilioti šapalus? Šis klausimas visada tampa aktualus spiningininkams balandžio viduryje, kai storasprandžiai upių korsarai ima būriuotis sietuvose palei smėlėtus duburius. Daugelis spiningininkų taip įprato šapalus meškerioti tradiciniais „burbuliukais“, t.y., „crank“ tipo vobleriais, kurių išvaizda primena trynio maišelio neatsikračiusį mailių, kad pamiršo jog šapalai eina iš proto dėl stambių vabalų, pakliūvančių per lengvabūdiškumą tėkmėn. Čia iš karto galvon topteli mintis apie karkvabalius, tačiau šapalai smaguriauja ne tik jais.

Skaityti toliau >
 

KOKĮ VOBLERĮ RINKTIS PIRMAI IŠVYKAI?

Daiwa Classic Shad_romada_11

Ar visada į pirmąją sezono išvyką pasiimate naujus spiningo masalus? Antra, ar tinkamai juos išbandote? Juk dažnai pasitaiko, kad naują voblerį užmetame vos kelis kartus, o praėjusio sezono favoritais šukuojame lydekų ganyklas pusdienį, tikėdamiesi, kad jie parodys, ką gali, o žuvys kažkodėl įjuos reaguoja vangiai. Kartais žinoma, ne pasitikėjimo „naujokais“ stoka, o pernelyg didelė voblerių atsarga masalinėje tampa inertiško pasirinkimo priežastimi. Štai tokie dalykai aiškėja iš spiningininkų apklausų, todėl ne vienas gamintojas ima laikytis naujos koncepcijos, kurios kertiniu akmeniu tampa postulatas, jog masalinėje reikia turėti po vieną masalo, atitinkančio tam tikras žūklės sąlygas, modelį, o ne visą gamą kurios nors rūšies ar tipo masalų.

Skaityti toliau >
 
  Grįžti į viršų