Orai

Orai, orų prognozė Vilniuje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Kaune - Orai24.lt Orai, orų prognozė Klaipėdoje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Šiauliuose - Orai24.lt

Partneriai

Prisijungti

El. pašto adresas:

Slaptažodis:

Pamirštas slaptažodis
Kurti naują vartotoją

Naujiena

Nauja ROMADA Akcija!

 

Žvejo konspektai

DUMBLĖTUS UŽUTĖKIUS RAUSIA KARŠIAI

Liepos antroji pusė – metas, kai karpinės žuvys ankstyvais rytais ir šiltomis pavakarėmis plūste plūsta į ežerų įlankas ir upių užutėkius, kur dabar – svarbiausios ganyklos, gausu maisto, todėl čia sėkmingai galima gaudyti karšius.

Publikuota: 2011 Liepa Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Lankosi įvairu metu

Šiuo metu aktyviai matintis ypač sukrunta karšiai ir plakiai, ankstyvais rytais ir pavakarėmis vizituojantys įlankas, kurių dugne dabar suvešėjo vandens augalija, o pakraščius juosia jaunų meldų atžalynai, kurie sulig kiekviena šilta diena suveša vis labiau.

Karšiai ir plakiai čia randa daug maisto, todėl nenuostabu, kad tiek metro, tiek 3 m gelmėje galima aptikti bandas plačiašonių, knisančių dugną. Kartais net sunku patikėti, kad stambūs karšiai, kurie rudeniop kraustosi į gilius duburius, vidurvasarį užtikrintai kimba sekliose įlankose.

Visos karpinės žuvys šiuo derlingu metu, kai vandenys virte verda nuo gyvybės virsmo, skuba atsiganyti, todėl dabar puotauja kone visą dieną, jei tik pakanka maisto. Labai svarbu, kad jos būriuojasi greta ganyklų ir toli nuo jų nenuplaukia visą parą.

 

Meškeriojimo dinamika

Kadangi karšių ir plakių žūklė dabar – labai dinamiška ir sėkminga, puikų rezultatą galima pasiekti užmetus tradicinę plūdinę meškerę arba lengvą  dugninę, o žvejoti galima tiek iš valties, tiek nuo kranto. Tačiau yra viena sąlyga – reikia laikytis tylos, nes karšiai ir plakiai, jei trepsėsite ant kranto, bilsnosite kokiais nors daiktais į liepto lentas ar kitaip kelsite triukšmą, pajus pavojų ir pasibaidys.

Patartina naudoti kuo šmaikštesnius meškerykočius, kad jais būtų galima reikiamu atstumu užmesti lengvas plūdes ir pačias lengviausias šėrykles, atstojančias dugninių svarelius. Dabar geriausia naudoti ne slankiąsias, o tradicines gumelėmis fiksuojamas plūdes. „Browning“ kompanijos ekspertų nuomone, saulėtą dieną geriausios – tamsios plūdės. Patariama atsisakyti dugninių su keliais kabliukais ir naudoti tik vieną, kuris pavadėliu pritvirtintas prie pagrindinio valo. Tokia konstrukcija leidžia geriau pastebėti žuvies kibimą.

 

Apsišarvuokite kantrybe

Karšių ar stambių plakių meškeriojimas skubos nemėgsta. Tokiai žūklei reikia nuodugniai pasiruošti, kad ko nors nepamirštum pasiimti ir parengti. Na, o antra, išsirengus į karšių ar plakių žūklę, reikia apsišarvuoti kantrybe: užmetei masalą ir lauk kibimo. Be reikalo traukti masalą iš vandens nepatartina, nes kiekvienas šėryklės ir net sunkokos plūdės pūkštelėjimas į vandenį baido baikščius karšius ir plakius, o žiupsnelio jauko, kuris pasklinda iš šėryklės, nepakanka žuvis privilioti ilgam laikui.

Todėl geriausia jaukinti laidyne nusviedžiamais biraus jauko žiupsniais, kurio dalelės ilgokai grimzta iki dugno. Kol žuvys jas rankioja, į akiratį pakliūva raudonas sliekelis. Šis masalas – dabar geriausias vilioti karšius ir plakius. Žuvys skuba sočiai prisikimšti pilvus, o sliekas joms atstoja kepsnį. Tačiau nepamirškite, kad vilioti karšius prie masalo labai tinka šutinti kviečiai ir žirniai. Jie tiesiog magiškai veikia plačiašonių juslę. Jei neturite galimybės prieš išvyką prie vandens namuose išsišutinti jaukų, galima nusipirkti šaldytus šutintus žirnius, kruopas ar kviečius. Kol nuvyksite į vietą, jaukai atšils ir galėsite juos naudoti kartu su biriu jauku.

 

Plonas pavadėlis

Karšių kibimas – įnoringas. Tai atsargios ir nepatiklios žuvys, kurios gali paskutinę akimirką pasibaidyti storoko pavadėlio ar iš masalo kyšančio kabliuko geluonies. Todėl  tiek plūdinės, tiek dugninės meškerės montažas turi būti kruopščiai parengtas ir patikrintas: patyrę meškeriotojai plūdinei meškerei pataria naudoti 0,08-0,10 mm skersmens pavadėlius, tačiau dabar yra fluorokarbono valai, žuvims vandenyje beveik nematomi. Pavyzdžiui, jei panaudosite „Climax Fluorkarbon“ valą, tai galite naudoti ir 0,12 mm skersmens, meškeriojimo sėkmei įtakos tai neturės.

Svareliai taip pat turi būti tinkamai išdėstyti (geriausia paimti kokią nors klasikinę schemą ir pritaikyti savo reikmėms), tačiau visada patartina laikytis vienos taisyklės: paskutinis svarelis turi būti lengvutis, kad karšis, ragaudamas masalą, nepajustų pasipriešinimo, o pagrindinė masė – po plūde tvirtinamas slyvutės formos slankus svarelis.

Kabliukai karšių meškeriojimui parenkami tokio dydžio, kad atitiktų masalo kalibrą. Kitaip tariant, jei naudosite kukurūzų grūdus, tai kabliukas turi būti trumpakotis ir neplatenis nei pats grūdas. Kabliukai ilgesniais koteliais naudojami viliojant karšius sliekais. Tad nepraleiskite tuščiai puikaus karšių meškeriojimo meto. 

Autorius: Viktoras Armalis

BALTIJA, LAŠIŠOS IR SPININGAS (2)

LAŠIŠOS-IR-SPININGAS_2_7

Blizgė blyksteli kaip durklo ašmenys saulės spinduliuose ir įsminga į netikėtai pašiaušusią jos kelyje didelę kuprą bangą. Šį rytą bangavimas silpnas, tačiau retkarčiais pasišiaušia viena kita putota ketera, lyg kastuvu išmetanti į paviršių masalą. Kai tai atsitinka pačiame toliausiame masalo užmetimo taške, ypatingai apmaudu, nes blizgė dingsta iš lašišažuvių akiračio, o kai vėl paneria į reikiamą gelmę ji būna atsidūrusi pernelyg arti kranto. Tačiau būtent iš tokių situacijų susideda visa pliažo spiningininko diena ir tai, kad šį kartą blizgė įsmigo gilyn į bangą, o ne pasirodė paviršiuje, pakelia nuotaiką. Labai dažnai kartu su tokia banga link kranto pasuka lašišų pulkelis, tikėdamasis verdančiame „katile“ pastverti vieną kitą tobį ar bretlingį, o kad smulkių žuvelių tuntas šį rytą migruoja priekrante aiškiai rodo kirų pikiruotės – paukščiai lyg prisukti tai kyla nuo bangos keteros, tai sklendžia žemyn.

Skaityti toliau >
 

BALTIJA, SPININGAS IR LAŠIŠOS (1)

SPININGAS-IR-LAŠIŠOS_1

Kai nuo kranto žvelgi į jūrą, apima beviltiška nuojauta, kad šansai sugauti šiuose milžiniškuose plotuose, kur nėra beveik jokių apčiuopiamų orientyrų žuvį, o tuo labiau lašišą – tokie menki, kad apie juos neverta kalbėti, tačiau reali situacija – visai kitokia. Mūsų krašto vakarinę pakrantę skalaujančioje Baltijoje, kaip ir bet kuriame kitame vandens telkinyje nuo seno žinomi karšti taškai, kuriuose grobį persekioja lašišos ir greiti kaip žaibas šlakiai.

Skaityti toliau >
 

KOKIA DUGNINE GAUDOMOS SKORPENOS?

SKORPENOS_1

Pirmomis gegužės dienomis nėra kur ant Palangos tilto koją pastatyti – kas gyvas išsirengė meškerioti Baltijos priekrantėje iki šiol neregėtų žuvų: vieni meškeriotojai sako, kad tai jūrų pūgžliai, praminti skorpenomis, antri teigia, kad tai jūros drakoniukai, kurių antplūdis pernai buvo užfiksuotas Danijos pakrantėse, o treti mano, kad tai populiariausia Juodosios ir Azovo jūrų žuvis – „byčiokas“, kurį mūsiškai reikia vadinti grundalu. Tačiau svarbiausia, kad šių žuvų daug ir jos noriai kimba.

Skaityti toliau >
 

NETRADICINIS VOBLERIS – ŠIRŠĖ, PROVOKUOJANTI ŠAPALUS

yo_zuri_romada_bug

Kuo vilioti šapalus? Šis klausimas visada tampa aktualus spiningininkams balandžio viduryje, kai storasprandžiai upių korsarai ima būriuotis sietuvose palei smėlėtus duburius. Daugelis spiningininkų taip įprato šapalus meškerioti tradiciniais „burbuliukais“, t.y., „crank“ tipo vobleriais, kurių išvaizda primena trynio maišelio neatsikračiusį mailių, kad pamiršo jog šapalai eina iš proto dėl stambių vabalų, pakliūvančių per lengvabūdiškumą tėkmėn. Čia iš karto galvon topteli mintis apie karkvabalius, tačiau šapalai smaguriauja ne tik jais.

Skaityti toliau >
 

KOKĮ VOBLERĮ RINKTIS PIRMAI IŠVYKAI?

Daiwa Classic Shad_romada_11

Ar visada į pirmąją sezono išvyką pasiimate naujus spiningo masalus? Antra, ar tinkamai juos išbandote? Juk dažnai pasitaiko, kad naują voblerį užmetame vos kelis kartus, o praėjusio sezono favoritais šukuojame lydekų ganyklas pusdienį, tikėdamiesi, kad jie parodys, ką gali, o žuvys kažkodėl įjuos reaguoja vangiai. Kartais žinoma, ne pasitikėjimo „naujokais“ stoka, o pernelyg didelė voblerių atsarga masalinėje tampa inertiško pasirinkimo priežastimi. Štai tokie dalykai aiškėja iš spiningininkų apklausų, todėl ne vienas gamintojas ima laikytis naujos koncepcijos, kurios kertiniu akmeniu tampa postulatas, jog masalinėje reikia turėti po vieną masalo, atitinkančio tam tikras žūklės sąlygas, modelį, o ne visą gamą kurios nors rūšies ar tipo masalų.

Skaityti toliau >
 
  Grįžti į viršų