Orai

Orai, orų prognozė Vilniuje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Kaune - Orai24.lt Orai, orų prognozė Klaipėdoje - Orai24.lt Orai, orų prognozė Šiauliuose - Orai24.lt

Partneriai

Prisijungti

El. pašto adresas:

Slaptažodis:

Pamirštas slaptažodis
Kurti naują vartotoją

Naujiena

Nauja ROMADA Akcija!

 

Žvejo konspektai

„GOLDY“ – STORAPADŽIAI KIETUOLIAI

Nuskaidrėjusiame tvenkinio vandenyje palei nendres, juosiančias įlankėlę, tai vienur, tai kitur šmėsteli ešerioko siluetas. Susitaikiau su mintimi, kad nieko rimtesnio šiandien nesulauksiu. Todėl prisegu juodą 2,8 cm dydžio „GOLDY“ vobleriuką ir užmetu jį ten, kur įlankėlės dugnas staigiai sminga gilyn, ir tamsiame jo fone jau neįmanoma nieko įžiūrėti. Masalėlis nuvinguriuoja kelis metrus, ir „ultralight“ klasės meškerykotį vienu smūgiu sulenkia solidi žuvis. Su ja tenka pakovoti, tačiau galiausiai keturių šimtų gramų ešerys iščiuožia ant smaragdinės žolės ir sutviska oranžiniais pelekais. Vietiniai meškeriotojai man sakė, kad šiame tvenkinyje tokių kuprių sugaunama retai, tai kodėl šis „profesorius“ nedvejodamas puolė masalą?

Publikuota: 2010 Liepa.Autorius: Žvejo Žinios / romada.lt

Masalai improvizacijoms


Manau, kad atsakymas – pats masalas. Tokiuose tvenkiniuose stambaus maisto nedaug. Užtat nestinga visokių vandens gyvūnėlių, o „GOLDY“ vobleris primena… buožgalvį ar vabalą. Žodžiu, idealiai imituoja vietinį maistą. Žinoma, „GOLDY“ tipo voblerį sąlyginai pavadiname buožgalviu, tačiau storasprandis masalas iš tiesų šiek tiek primena minėtą vandens gyvūnėlį. „GOLDY“ vobleriukai beveik neturi liemens. Nuo didelės vobleriuko galvos, kuri atstoja masalo kūną, atsišauna vieno, kartais dviejų galvos dydžio trečdalių uodegėlė. Tarp galvos ir uodegėlės tokia pat proporcija, kaip tarp moliūgo ir jo virkšties. Dažniausiai toks masalas apginkluojamas vienu (papilvėje) arba dviem nedideliais trišakiais. Storasprandžių voblerių liežuvėliai – gana trumpi ir siauroki, tačiau pasitaiko ir išimčių. Tarp „GOLDY“ voblerių irgi yra voblerių su ilgesniais liežuvėliais. Žodžiu, šio tipo vobleriai nėra dideli narūnai ir pritaikyti žvejoti dažniausiai ne didesniame kaip 1m gylyje. Sėkmingiausi storasprandžiai – mini klasės masalai, tad jų dydis dažniausiai būna nuo 2,5 iki 4 cm. Tačiau labiausiai stebina ne forma, o šių masalų judėjimo trajektorija. Teisingiau tariant, tai ne judesiai, bet savotiškas muistymasis. Atrodo, kad storasprandis „GOLDY“ plaukia per jėgą. Matyt, šis žaismas – svarbiausia, kas vilioja plėšrias žuvis atakuoti voblerį.

Sėkmingos premjeros

Šiuos „ITERFISH“ kompanijos voblerius „Romada“ neatsitiktinai patiekė mūsų krašto spiningininkams. Praėjusį sezoną jie buvo sėkmingai išbandyti tiek upėse, tiek ežeruose. Pasirodė, kad jie puikiai tinka žvejoti šapalus, meknes, ešerius, salačius, upėtakius, kiršlius, o šiek tiek didesni tokio tipo vobleriai tam tikromis sąlygomis puikiai vilioja lydekas.
„Romados“ pristatomame „GOLDY“ voblerių spektre – masalai nuo 2,8 iki 7 cm. Patys patraukliausi žūklės požiūriu, žinoma, yra mažieji modeliai: 2,8, 3,4 ir 3,5 cm. Labai didelis šių voblerių privalumas ne tik natūralus žaismas, bet ir netikėta išvaizda. Dauguma šių masalų

nuspalvinti taip, kad būtų panašūs į tam tikrus atitikmenis gamtoje, tačiau nė kiek nemažesnio dėmesio verti oranžiniai, auksiniai, žydri „GOLDY“ modeliai. Ypač naudingas tam tikromis žūklės sąlygomis mano jau minėtas juodas „GOLDY“ modeliukas. Tradicijų šalininkams bus patraukliausios ešerio, upėtakio, karosėlio ar kuojytės imitacijos. „GOLDY“ vobleriukai turi vieną elementą – hologramines akis, kurios plėšrias žuvis veikia kaip papildomas dirgiklis. Na, o sėkminga „GOLDY“ voblerių premjera Lietuvoje leidžia teigti, kad šį sezoną spiningininkai galės šiais masalais pabandyti vilioti šapalus, meknes, ešerius tuose vandens telkiniuose, kur seniau naudoti vobleriai nebuvo tokie veiksmingi.

BALTIJA, LAŠIŠOS IR SPININGAS (2)

LAŠIŠOS-IR-SPININGAS_2_7

Blizgė blyksteli kaip durklo ašmenys saulės spinduliuose ir įsminga į netikėtai pašiaušusią jos kelyje didelę kuprą bangą. Šį rytą bangavimas silpnas, tačiau retkarčiais pasišiaušia viena kita putota ketera, lyg kastuvu išmetanti į paviršių masalą. Kai tai atsitinka pačiame toliausiame masalo užmetimo taške, ypatingai apmaudu, nes blizgė dingsta iš lašišažuvių akiračio, o kai vėl paneria į reikiamą gelmę ji būna atsidūrusi pernelyg arti kranto. Tačiau būtent iš tokių situacijų susideda visa pliažo spiningininko diena ir tai, kad šį kartą blizgė įsmigo gilyn į bangą, o ne pasirodė paviršiuje, pakelia nuotaiką. Labai dažnai kartu su tokia banga link kranto pasuka lašišų pulkelis, tikėdamasis verdančiame „katile“ pastverti vieną kitą tobį ar bretlingį, o kad smulkių žuvelių tuntas šį rytą migruoja priekrante aiškiai rodo kirų pikiruotės – paukščiai lyg prisukti tai kyla nuo bangos keteros, tai sklendžia žemyn.

Skaityti toliau >
 

BALTIJA, SPININGAS IR LAŠIŠOS (1)

SPININGAS-IR-LAŠIŠOS_1

Kai nuo kranto žvelgi į jūrą, apima beviltiška nuojauta, kad šansai sugauti šiuose milžiniškuose plotuose, kur nėra beveik jokių apčiuopiamų orientyrų žuvį, o tuo labiau lašišą – tokie menki, kad apie juos neverta kalbėti, tačiau reali situacija – visai kitokia. Mūsų krašto vakarinę pakrantę skalaujančioje Baltijoje, kaip ir bet kuriame kitame vandens telkinyje nuo seno žinomi karšti taškai, kuriuose grobį persekioja lašišos ir greiti kaip žaibas šlakiai.

Skaityti toliau >
 

KOKIA DUGNINE GAUDOMOS SKORPENOS?

SKORPENOS_1

Pirmomis gegužės dienomis nėra kur ant Palangos tilto koją pastatyti – kas gyvas išsirengė meškerioti Baltijos priekrantėje iki šiol neregėtų žuvų: vieni meškeriotojai sako, kad tai jūrų pūgžliai, praminti skorpenomis, antri teigia, kad tai jūros drakoniukai, kurių antplūdis pernai buvo užfiksuotas Danijos pakrantėse, o treti mano, kad tai populiariausia Juodosios ir Azovo jūrų žuvis – „byčiokas“, kurį mūsiškai reikia vadinti grundalu. Tačiau svarbiausia, kad šių žuvų daug ir jos noriai kimba.

Skaityti toliau >
 

NETRADICINIS VOBLERIS – ŠIRŠĖ, PROVOKUOJANTI ŠAPALUS

yo_zuri_romada_bug

Kuo vilioti šapalus? Šis klausimas visada tampa aktualus spiningininkams balandžio viduryje, kai storasprandžiai upių korsarai ima būriuotis sietuvose palei smėlėtus duburius. Daugelis spiningininkų taip įprato šapalus meškerioti tradiciniais „burbuliukais“, t.y., „crank“ tipo vobleriais, kurių išvaizda primena trynio maišelio neatsikračiusį mailių, kad pamiršo jog šapalai eina iš proto dėl stambių vabalų, pakliūvančių per lengvabūdiškumą tėkmėn. Čia iš karto galvon topteli mintis apie karkvabalius, tačiau šapalai smaguriauja ne tik jais.

Skaityti toliau >
 

KOKĮ VOBLERĮ RINKTIS PIRMAI IŠVYKAI?

Daiwa Classic Shad_romada_11

Ar visada į pirmąją sezono išvyką pasiimate naujus spiningo masalus? Antra, ar tinkamai juos išbandote? Juk dažnai pasitaiko, kad naują voblerį užmetame vos kelis kartus, o praėjusio sezono favoritais šukuojame lydekų ganyklas pusdienį, tikėdamiesi, kad jie parodys, ką gali, o žuvys kažkodėl įjuos reaguoja vangiai. Kartais žinoma, ne pasitikėjimo „naujokais“ stoka, o pernelyg didelė voblerių atsarga masalinėje tampa inertiško pasirinkimo priežastimi. Štai tokie dalykai aiškėja iš spiningininkų apklausų, todėl ne vienas gamintojas ima laikytis naujos koncepcijos, kurios kertiniu akmeniu tampa postulatas, jog masalinėje reikia turėti po vieną masalo, atitinkančio tam tikras žūklės sąlygas, modelį, o ne visą gamą kurios nors rūšies ar tipo masalų.

Skaityti toliau >
 
  Grįžti į viršų