Kai tik pūsteli vėjelis, dreifuojantis laivas iškart ima sukiotis kaip vėjarodis – užmeti masalą į dešinę, o tave kaip mat atsuka į tą pusę kairiu bortu, tačiau atsisakyti dreifavimo negali, nes dažnai tai būna vienintelis tikslingas meškeriojimo spiningu būdas. Ir ne tik vidaus vandens telkiniuose, bet ir jūroje.
Publikuota: 2011 Birželis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt
Žinoma, kai labai svarbu, kad laivas plauktų atsisukęs paskuigaliu priešais vėją, o tas jo neneštų kaip sausą lapą vandens paviršiumi, galima įjungti elektrinį variklį arba naudoti mažiausiais apsisukimais veikiantį benzininį, tačiau akumuliatoriai gana greitai išsikrauna, o degalų sąnaudos per dieną irgi gali siekti įspūdingą skaičių. Tačiau yra pigesnė versija – dreifo stabilumą užtikrinantis „Black cat“ vandens parašiutas, kurį galima rasti „Romados“ parduotuvėse.
Nebrangus laivybos reikmuo pasiūtas iš neilono, todėl jį galima palikti džiūti po reiso laive. Vandens parašiutas – kibiro formos. Įmestas į vandenį jis išsiskleidžia ir visada plūduriuoja gulsčias, nes vieną jo šoną į gelmę traukia įsiūti svareliai, o kitą į viršų kelia – plūdės. Parašiutą su laivu jungia stipri virvė, o valdymo virvutė skirta reguliuoti dreifo greitį.
Nugrimzdęs pusmetrį parašiutas efektingai stabdo laivo dreifo greitį ir laiko jį atsukęs paskuigaliu arba pirmagaliu į vėją. „Quantun Black Cat“ parašiutai – L, X ir XL dydžių. Suprantama, kad didesniam laivui reikalingas didesnis parašiutas.
Autorius: Bronius Luinys, žūklės ekspertas / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt
