Publikuota: 2012 Gegužė Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Tournament 8-Snap – segtukas lengviausiems spinigo masalams

Lengviausia klasė

Kiekvienas spiningininkas savaip sprendžia gana keblų uždavinį, kai reikia plukdyti lengviausios „ultralight“ klasės masalus, sveriančius 2-3, o kartais ir 1,5 g. Net patys lengviausi ir mažiausi Nr.22 segtukai su sukučiais plūdurius tokios svorio kategorijos masalus paverčia grimzliais, o lėtai grimztančius – greitai grimztančiais. Antra, dauguma segtukų ne tik pernelyg masyvūs, bet ir pasižymi tokia konstrukcija, kuri varžo mažų masalų judesius. Šias problemas kaip ranka atima, jei imate naudoti inovatyvų aštuoniukės formos segtuką TOURNAMENT 8-SNAP.

Šis meškeriojimo reikmuo nepanašus į tradicinius segtukus, nes masalą fiksuojamas užveriant, o ne užsegant, tačiau juo galima plukdyti ne tik 00 dydžio „mepsą“, bet ir stambią muselę. Segtukas gaminamas 2 dydžių.

Nevaržo žaismo

Kitas inovatyvus, segtukas TOURNAMENT D-SNAP skirtas plukdyti voblerius ir guminukus, užvertus ant galvakablių. Šio segtuko plotis – didesnis už standartinį, todėl juo prisegtas vobleris nepraranda nė vieno procento žaismo.

Tournament D-Snap – segtukas, neiškraipantis spiningo masalų žaismo

Šiuo segtuku ypač paranku, pasak ekspertų, plukdyti sklendžiančius guminukus, kurių korpusuose įmontuoti svareliai, o valo tvirtinimo kilputė – ant masalo galvos. Segtukai gaminami 3 dydžių – S (smulkiems masalams), M ( vidutiniams masalams), L (dideliems masalams).

Maksimalios apkrovos

Tournament SW-Snap – segtukas, tinkamas plukdyti ypač masyvius spiningo masalus

Trečias inovatyvus segtukas TOURNAMENT SW- SNAP – tai segtuko D-SNAP versija ekstremalioms situacijoms. Šis segtukas turi Cross-Look konstrukcijos užsegimą ir atlaiko labai dideles apkrovas. Segtukas rekomenduojamas spininguojant dideliais vobleriais ir džerkais. Gaminamas 2 dydžių – stambiems džerkams ir vobleriams ir ypač stambiems spiningo masalams. Inovatyvūs „Daiwa“ segtukai gaminami iš aukščiausios kokybės spyruoklinės vielos.

Ž.Ž inf./ Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

Kopijuoti, be romada.lt leidimo griežtai draudžiama !

Publikuota: 2012 Gegužė Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Akiniai Blue star Browning

Stilingiausias ir madingiausias PAGO stiliaus modelis B su mėlynais stiklais

Akiniai polirizuotais stiklais šį „saulės zuikučių“ atspindėjimo efektą visiškai pašalina, todėl akys nevargsta. Trečia, poliarizuoti akiniai ypač praverčia žvejojant briste, nes skaidriame vandenyje galima puikiai įžiūrėti dugną ir net stebėti žuvis. „Browning“ kompanijos (Didžioji Britanija) ekspertai po keletą metų trukusių eksperimentų su akinių rėmelių forma ir konstrukcija, atsižvelgdami į gydytojų okulistų ir regos ypatumų tyrinėtojų rekomendacijas, sukūrė gamą ypač praktiškų, puikiai apsaugančių akis ir patogių nešioti bei patvarių meškeriotojo akinių gamą. Joje – akiniai su tradicininiais ivairaus intensyvumo pilkais ir rusvais stiklais (modeliai A, G ir E), ypač patrauklus ir labai madingas „Pago“ stiliaus modelis B spiningininkams su mėlynais veidrodiniais stiklais, universalus modelis C su gintariniais stiklais ir pastaruoju metu ypač populiarėjantys akiniai riboto apšbviestumo sąlygoms su įvairaus intensyvumo geltonais stiklais (modeliai D ir F). Visų modelių stiklai – atsparūs smūgiams.   

Akiniai Contact Grey Browning

Praktiškiausias BROWNING modelis A – su šonine akių apsauga rėmėlių kojelėse

 Labai svarbu žinoti, kada ir kur tinka akiniai su tam tikros spalvos stiklais: geltona stiklų spalva rekomenduojama žvejojant plūdine meškere prieblandoje ar apniukusią dieną ir apskritai riboto apšviestumo sąlygomis., pilki stiklai – geriausi labai saulėtomis dienomis, gintariniai ir žali – universalūs, o patys palankiausi akiai – visų atspalvių rudi stiklai. BROWNING poliarizuotų akinių gamoje –  modelių su įvairios spalvos siūlais, atitinkančiais įvairias žūklės sąlygas. Visi modeliai pasižymi tvirta konstrukcija ir patogiais rėmeliais, puikiai priglundančiais prie smilkinių. Visi rėmėliai pritaikyti tvirtinti apsaugines virvutes ir grandinėles, garantuojančias, kad dvikovos su stambia žuvimi įkarštyje nuo nosies nusmukę akiniai, nenuplauks pasroviui ar nenugrims į vandenį, o liks kaboti ant kaklo. Na, o svarbiausia, susipažindami „Romados“ parduotuvėse su BROWNING akiniais poliarizuotais stiklais, nepamirškite, kad ši meškeriotojo ekipuotės dalis – apsauga ne tik agresyvios saulės, bet ir nuo kabliukų.

Akiniai Sandstorm Browning

Lengvutis BROWNING modelis D su geltonais stiklais rekomenduojamas meškeriojantiems plūdine meškere

Viktoras Armalis / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

Kopijuoti, be romada.lt leidimo griežtai draudžiama !

Publikuota: 2012 Gegužė Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Spiningininkas turi būti pasirengęs ekstremalioms situacijoms, nes jį gali nuo galvos iki kojų aptėkšti banga

Klausimynas

Ar visame Lietuvos pajūryje yra sąlygos gaudyti lašišas ir šlakius spiningu? Kur yra perspektyviausi „karšti taškai“? Kada geriausias laikas gaudyti lašišažuves? Kokios ekipuotės reikia tokiai išvykai? Kiek valo privalo būti ritės būgnelyje? Kokį spiningą reikia turėti? Koks valas tinkamesnis – pintas ar vienagyslis? Kodėl? Kokiais masalais viliojamos lašišos ir šlakiai? Ar galima panaudoti voblerius ir guminukus? Kaip neutralizuoti sūraus vandens įrankiams ir ekipuotei daromą poveikį? Kokios ritės nebijo korozijos? Ar lašišų žūklėje būtinos bridkelnės? Kokios tinkamiausios? Ar galima išsiversti be graibšto? Kuriuo paros metu geriausiai kimba? Tai tik dalis klausimų, be atsakymų į kuriuos leistis į pirmąją išvyką nedrąsu. Tiksliau leistis niekas nedraudžia, tačiau kyla daug abejonių dėl teigiamos baigties, nes labai nesmagu grįžti su neigiamų emocijų kraičiu. Tačiau šiandien mūsų krašte jau yra meškeriotojų, kurie gali išnagrinėti pateiktą klausimyną. Vienas jų – klaipėdietis spiningininkas Darius Urnikis sutiko atverti mums duris į menkai pažįstamą lašišažuvių meškeriojimo jūroje pasaulį.

Kad galėtų sutramdyti užkibusią lašišą, spiningininkas turi išbristi į seklumą

Sezonas

Į akistatą su lašišomis bet kada nenuvyksi – mūsų platumose laikotarpis palankiausias lašišažuvių gaudymui spiningu jūros priekrantėje – gana ribotas. Tai kovo, balandžio ir gegužės mėnesiai. Žinoma, šių metų kovo pradžia buvo nepalanki, tačiau gero oro neužsisakysi už jokius pinigus. Kas kad lašišos ir šlakiai nuo kovo pradžios kursuoja palei krantus, persekiodami bretlingių ir strimėlių būrius. Kartais pasitaiko, kad ir beveik visa gegužė būna tinkama lašišažuvių žūklei, kol neįšyla vanduo. Kai tik Baltijos priekrantėje vandens temperatūra ima kilti, tuoj pat pasirodo vėjažuvės, kurios kimba tose pačiose vietose kaip lašišažuvės, o lašišos ir šlakiai tada pasitraukia. Tad žiopsoti nėra kada.

Toliašaudė blizgė Duel Tamentai– tinkamiausias lašišažuvių masalas, kai diena vėjuota

Geografija

D.Urnikio nuomone, lašišas ir šlakius galima vilioti visame Lietuvos pajūryje, tačiau šių žuvų koncentracija ne visur vienoda. Geriausias lašišažuvių meškeriojimo ruožas – nuo Nidos iki Kaliningrado srities pliažų, mat, čia sąlyginai neplatūs atabradai ir dugno šlaitas, nyrantis į gelmę driekiasi gana netoli kranto. Ši zona – lašišų ir šlakių medžioklės vieta. Nidos apylinkėse ir Kaliningrado srityje įsibridęs iki juosmens spiningininkas, turi šansą stipriu metimu pasiūsti į tą zoną masyvų masalą, kad jis pakliūtų į lašišų akiratį. Lašišažuvės į atabradus  atplaukia retai, todėl meškeriotojui pereinamų „karštų taškų“ mūsų pajūryje ne tiek daug kaip pas kaimynus. Tad kur kas perspektyvesnė D.Urnikiui atrodo Baltijos priekrantė Latvijos teritorijoje, nes čia į jūrą įteka daug upių ir upelių, kuriuose – lašišų ir šlakių nerštavietės. Lašišažuvės ties žiotimis koncentruojasi pavasarį ir rudenį, o žiemą į šiuos „karštus kraštus“ jas vilioja traukiančios neršti stintos bei kitos praeivės žuvys.

Klasikiniai lašišažuvių masalai – masyvios pleišto formos vartiklės, padengtos žalsva arba melsva emale

Baltijos priekrantėje lašišų ir šlakių tuntų aptinkama visur, kur susiburia smulkios jūros žuvys, tampančios lašišų grobiu. Nidos pliažuose balandžio-gegužės mėnesiais, knibžda smulkių vėžiagyvių, kurių sambūrių jau tris dešimtmečius nebeaptinkama Baltijos atabraduose nuo Melnaragės iki Šventosios. Pasmaguriauti vėžiagyvių tarp Nidos ir Sembos pusiasalio susiburia būtent smulkios jūros žuvys, tad nenuostabu, kad čia lašišų koncentracija didesnė nei kitur. Be to, lašišos nemėgsta drumsto vandens, o iš Kuršmarių į Baltiją srūvanti tėkmė kupina nešmenų. Kadangi drumsto vandens srautas pasuka į Palangos pusę, jūra iki Olando kepurės, o pučiant vakarų vėjams, ir iki Nemirsetos būna drumsta ir lašišos bei šlakiai aplenkia šį šleifą.

Saulėtomis dienomis prireikia variaspalvių  ir auksaspalvių  Cora-Z blizgių

Kibimo grafikas

Žiemą ir ankstyvą pavasarį Baltijos priekrantėje nuo Suomių įlankos iki Aistmarių sugaunama daugiau lašišų, o kovo-balandžio mėnesiais ir gegužę – šlakių. Lašišažuvių kibimo intensyvumas, D.Urnikio nuomone, priklauso nuo meteorologinių ir hidrologinių sąlygų maždaug 80 proc., todėl sunku kalbėti, kuriuo tiksliai pavasario periodu jis būna geriausias. Tačiau akivaizdūs kibimo pliūpsniai juntami, kai prie krantų atplaukia stintų ir strimėlių tuntai. Lašišažuvės tuo metu puotauja nuo ryto iki vakaro, tačiau dažniausiai tuo metu jas gaudyti spiningu sudėtinga dėl bangavimo jūroje ir žemos oro temperatūros. Tiesa, kai orai tampa šiltesni, o vėjų sezonas būna pasibaigęs antroje balandžio pusėje, pasitaiko labai puikių progų gaudyti lašišas ir šlakius, persekiojančius migruojančias strimėles, kuriuos tuo metu „braukia“ išilgai pakrančių už 200-300 m nuo vandens ribos. Paprastai tokius strimėlių būrius lydi kirų eskadrilė. Pagal sparnuočių pikiruotes galima sekti strimėlių tunto maršrutą ir nutaikyti momentą, kai jis atsidurs tokiu atstumu nuo spiningininko, kad bus įmanoma iki jo nusviesti blizgę. Patikėkite, netruksite įsitikinti, kad strimėlių tuntą eskortuoja lašišos ir šlakiai.

Klasikiniai lašišažuvių masalai – masyvios pleišto formos vartiklės, padengtos žalsva arba melsva emale

Kada geriausias laikas užmesti masalą? Čia negalioja taisyklė, kad geriausiai kimba auštant. Žiemą geriausias lašišažuvių gaudymo laikas – nuo pusiaudienio iki sutemų. Pavasarėjant kibimo grafikas ilgėja. D.Urnikio žodžiais, kovo-gegužės mėnesiais vaisingiausias laikas – tarp 8 ir 11 valandos ryto. Dažnai kuriuo nors momentu tarp pusiaudienio ir pavakariais tikėtinas trumpalaikis kibimo pliūpsnis. Kai vanduo ima šilti, lašišos dažnai medžioja ir vakarais. Tokia situacija ypač tikėtina, tomis dienomis, kai lašišažuvės neaktyvios. Nepaisant nulinio rezultato, rankų nuleisti neverta, nes lašišos priartėja prie kranto prietemoje, kai nebeįžiūrėsi, kur nuskrieja masalas. Pastebimą įtaką kibimui daro bangavimas: silpno bangavimo metu lašišos ir šlakiai aktyviau kimba dieną, per štilį – vėlai vakare.

Pilkerio tipo Zebco Slayer blizgė – būtina masalas, bangų mūša stiproka

Kitas faktorius – vandens skaidrumas. Lašišažuvės prastai kimba po audros, kol vanduo būna stipriai susidrumstęs. Kartais jūra nuskaidrėja tik po kelių dienų, tačiau tada lašišos ir šlakiai kimba labai intensyviai. Situacija danguje taip pat svarbi: kai virš galvos – nė debesėlio, lašišažuvės viešumos nemėgsta ir matinasi tik vėlai vakare, o štai apniukusiomis, šiltomis dienomis, ypač kai dulkia lietutis, lašišos kimba nuo ryto iki vakaro. Net jei oras tinkamas, o bangavimas vidutinis, niekada nepamirškite, kad žūklės rezultatą gali nulemti iš pirmo žvilgsnio nekrentančios į akis subtilybės, todėl pirmiausiai įsitikinkite, kad vanduo pasirinktoje vietoje – skaidrus. Jei vanduo, jūsų nuomone, drumstokas, paėjėkite pakrante ir už 400-500 m būtinai rasite ruožą skaidresnio vandens. Lygiai taip pat įsižiūrėkite į bangų mūšą – ten kur ji šniokščia stipriau – sekluma driekiasi toli į jūrą, ten, kur bangos tykesnės, neputoja, priekrantė gilesnė, todėl geriau rinktis būtent tokią vietą, nes lašišos čia atplaukia arčiau kranto. Ir niekada neskubėkite keisti vietą: lašišų meškeriojimo jūroje spiningu principas – metodiškai „šukuoti“ akvatoriją. Lašišos vietoje nestovi ir ankščiau ar vėliau užsuks ir į jūsų „apšaudomą“ plotą.

D.Urnikio nuomone, spiningavimui įsibridus pakanka vienos masalinės su tinkamai parinktais masalais

Pradžia – logikos suvokimas

Kad būtų aišku, kokie masalai tinkamiausi vilioti lašišas ir šlakius, brendant paplūdimio atabradu, reikia suvokti tokio žuvų gaudymo būdo logiką. Kas čia svarbiausia? Kiekvienas patyręs spiningininkas jums vienareikšmiškai atsakys, kad svarbiausias dalykas – masalo užmetimo distancija. Lašišažuvės labai retai įplaukia į atabradų teritoriją – jų zona prasideda nuo tos vietos, kur atabradas baigiasi ir į gelmę nusidriekia po vandeniu dugno šlaitas. Čia smulkmės susitelkimo vieta, vadinasi ir lašišų medžioklės zona.  Kadangi Baltijos priekrantėje Lietuvos teritorijoje – palyginti nedaug vietų, kur šis šlaitas – palyginti arti kranto, tai masalą užmesti būtina mažų mažiausiai 50-60 m, o neretai jį prireikia skraidinti 90-100 m. Kas nors kiek susipažinęs su masalų aerodinaminėmis savybėmis ir jų užmetimo technika, tam nereikia sakyti, kad guminukai, sukrės ar vobleriai, lašišažuvių gaudymui jūroje – nelabai tinkami masalai. Visų trijų minėtų masalų tipų modeliai, išskyrus stambius ir masyvius, skrieja palyginti netoli. Todėl realiai meškeriotojui tenka rinktis iš klasikinių blizgių ir devonų, tačiau pastaruosius jūroje pritaikyti gana sunku, o tai reiškia, kad pagrindinis lašišų ir šlakių gaudymo priekrantėje masalas – blizgė.

Gero kibimo momentais rytą galima sugauti net tris lašišas

Toliašaudis masalas

Kadangi masalo užmetimo distancija – vienas svarbiausių lašišų ir šlakių gaudymo jūros priekrantėje rodiklių, tai vadovaujantis, šia logika, svarbiausias masalo parametras – masė. Ekspertų nuomone, minimali lašišažuvių gaudymui naudojamų blizgių masė – 20 g. Kartu ji laikoma ir optimalia, nes naudojamos ir 25,  ir 30 ir net 50 g blizgės. Optimalia todėl, kad 20-25 g blizgės, nepriklausomai nuo jų rūšies, pasižymi patraukliausiu žaismu. Toliau yra kitaip – kuo blizgė masyvesnė, tuo mažiau išraiškingas jos žaismas. Žinoma, jei masalas naudojamas ne tėkmėje. Bet ir tai dar ne viskas – lašišų ir šlakių gaudymui tinkamiausios – vartiklės ir vingrės. Kodėl? Pasirodo, šių rūšių blizgių žaismas tikroviškiausiai imituoja potencialaus lašišažuvių grobio judesius ir elgseną. Antra, svarbi yra blizgių forma. Baltijos jūroje lašišų ir šlakių grobis – bretlingiai, stintelės, strimėlių ir vėjažuvių jaunikliai, o šių žuvų kūno forma primena peilio ašmenis. Todėl ir masalai turi būti panašios formos – ilgi ir siauri. Tokius masalus gamina ne viena firma, tačiau geriausiai pasikliauti klasikiniais masalais, tokiais kaip „Daiwa Megaforce“, „Cormoran Cora-Z“, „Yo-Zuri Taimentai“, „Zebco Impact“, „Zebco Slim“ serijų blizgės. 

Žvejo žinioms – Pranas Navalinskas „Meškeriotojo“ korespondentas / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

Kopijuoti, be romada.lt leidimo griežtai draudžiama !

Meškeriotojo žinynas: Baltijos lašišažuvės, gaudomos spiningu

1.     Salmo salar – Atlanto lašiša, pasirodanti prie krantų tik šaltuoju metų laiku. Ichtiologų duomenimis, Atlanto lašiša gali išaugti iki 40-45 kg svorio, bet į mūsų krašto upes neršti dažniausiai atplaukia 4-10 kg egzemplioriai. Tad tikėtina, kad priekrantėje tokių žuvų – dauguma.

2.     Salmo trutta trutta – šlakys arba jūros upėtakis, nuolat gyvenantis priekrantėje. Šlakys – pagrindinis meškeriojimo Baltijos priekrantėje objektas. Ši žuvis pasiekia 10-12 kg, bet dažniausiai sugaunami 1-5 kg egzemplioriai.

3.     Salmo gairdneri irideus –vaivorykštinis upėtakis. Šios žuvys kažkada nusirisdavo į jūrą iš upių, kur būdavo įveisiamos, jas bandyta introdukuoti vakarinėje Baltijos dalyje, o dabar jų gausiau šiaurinėje jūros akvatorijoje, į kurią vaivorykštukai pasprunka iš Suomijos ir Švedijos teritoriniuose vandenyse veikiančių atviroje jūroje žuvininkystės fermų. Šiaurės Amerikoje užregistruoti per 20 kg svėrę egzemplioriai, tačiau mūsų platumose dažniausiai pasiekia maksimalų 6 kg dydį.

Publikuota: 2012 Gegužė Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Daiwa ir CORMORAN sugauti milžinišką paltusus  2.40 metrų ilgio ir 175kg svorio Islandijoje.

Dar geriau, kad tai būtų ne viena didelė žūkladėžė su skyreliais, o konteinerio tipo masalinė su išimamais stalčiais – dėžutėmis. Šio tipo masalams gabenti skirtą konteinerį, kurio išorė – krepšys, pasiūtas iš labai tvirto, neperšlampamo ir lengvai plaunamo „600 Oxford“ audinio, šį sezoną rekomenduoja spiningininkams ir pliažo dugninės mėgėjams kompanija „Zebco Europe“. QUANTUM SPECIALIST BAG talpina 3 didelės talpos (35×22,5×4,7 cm) ir 2 mažas (22,5×17,5×4,7 cm) „Waterproof“ tipo masalines. Masalinės – absoliučiai sandarios, tad jei į krepšio-konteinerio vidų prasiskverbs drėgmė, masalai nesušlaps. Dvi išorinės ir viena galinė kišenė skirta atsarginiams meškeriojimo reikmenims.

Quantum Specalist Bag – racionalus spiningo masalų ar jūrinės dugninės reikmenų gabenimo konteneris

Dar racionalesnio sprendimo reikia norint kompaktiškai, patogiai ir svarbiausia – saugiai gabenti jūrinei žūklei iš laivo skirtus masalus. Jūros žuvų meškeriojimui skirtų vertikalios eigos masalų – pilkerių masė siekia kelis šimtus gramų, o kartais ir kilogramą. Tokie masalai apginkluoti stambaus kalibro trišakiais ar vienšakiais, kurie lengvai praduria standartinį neilono audinį ir gali kelti problemų kelionėje ar meškeriojant. Tokiems masalams bei jūriniam meškeriojimui naudojamiems montažams gabenti reikalingos ypač tvirtos ir saugios masalinės. Didelio kalibro pilkerius sutalpinti į masalines dėžutes sunku ir netikslinga, nes masalus sunku iš ten išimti. Todėl naujas jūrinio meškeriojimo masalams ir reikmenims skirtas „Cormoran“ kompanijos krepšys-konteineris SEA FISHING CARRYAL BAG (34x22x23 cm), kuriame telpa 20 pilkerių talpinanti masalinė SEA FISHING PILKER BAG (16x14x22 cm) ir 8 stambaus kalibro masalus „priglaudžiantis“ portfelis  SEA FISHING RAIL BAG (32x4x22 cm), tikras atradimas norinčiam įvesti tvarką savo masalų „ūkyje“ jūrinio meškeriojimo megėjui.

Sea Fishing Caryal Bag – saugiausias variantas laikyti sunkiasvorius pilkerius  

Krepšys, kaip ir masalinių užvalkalai, pasiūtas iš nepraduriamo audinio „6000 Polyester Full Shock Protection“, kuris, beto, neperšlampamas. Pilkeriai šiame krepšyje labai saugūs, nes masalinių viduje skyrelius atstoja – 3,5 cm skersmens plastiko vamzdeliai, talpinantys 22 cm ilgio masalus. Minėtus krepšius-konteinerius sy masalinėmis galite rasti „Romados“ prekybos tinklo parduotuvėse visuose šalies miestuose arba užsisakyti internetu romada.lt

Žvejo žinios / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

Kopijuoti, be romada.lt leidimo griežtai draudžiama !

Publikuota: 2012 Gegužė Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Toliašaudė versija

Vienas svarbiausių sunkiasvorės „feeder“ stiliaus dugninės privalumų – gebėjimas toli skraidinti masyvų svarelį.  CORMORAN ekspertų suprojektuotų įrankių gamoje galima rasti būtent tokios klasės dugninę CORMORAN FEEDER TS, kuri puikiai užpildo dabar mūsų šalyje susidariusią toliašaudžių meškerykočių paklausos spragą. Ši dugninė – šių metų naujiena, ji priskiriama liukso klasės įrankiams ir gaminama dviejų dydžių  – 3,60 ir 3,90 m. Abu šie dydžiai – paklausūs. Šis tvirtas įrankis, atlaikantis dideles apkrovas ir pasižymintis patikima konstrukcija bei apsodintas pintam valui atspariais originaliais SIC valo žiedeliais. Patikimas ritės laikiklis pritaikytas stambaus kalibro ritėms, Abiejų ilgių sunkiasvorėmis dugninėmiss, galima svaidyti 100-150 g svarelius. Toks masalo užmetimo montažo svoris – populiariausios tarp mūsų meškeriotojų, gaudančių žuvis srauniose didžiosiose krašto upėse.

CORMORAN FEEDER TS

CORMORAN FEEDER TS – toliašaudė dugninė, kuria galima užmesti masyvius svarelius

Šios dugninė puikiai atitinka meškeriojimo mūsų krašto vandens telkiniuose sąlygas. Be to, jas galima naudoti ne tik gėluose vandenyse, bet ir meškeriojimui jūros priekrantėje. Nors įrankis išskirtinio tvirtumo ir sugeba atlaikyti dideles apkrovas, tačiau tai – preciziškas ir delikatus įrankis, sugebantis labai jautriai fiksuoti žuvies kibimą. Antra, ji puikiai vargina užkibusią žuvį, todėl galima naudoti palyginti plonus valus ir pavadėlius. Labai svarbu ir tai, kad abu CORMORAN FEEDER TS modeliai puikiai subalansuoti, o meškerykočių konstrukcija leidžia panaudoti įvairių tipų kibimo signalizatorius. Ši „feeder“ stiliaus dugninė pagaminta iš puikios kokybės anglies pluošto ir sveria atitinkamai 340 g (3,60 m) ir 375 g (3,90 m). Meškerės komplektacjoje – trys specialios, ypač jautrios keičiamos viršūnėlės, atliekančios kibimo signalizatoriaus vaidmenį. Ši komfortiškam meškeriojimui pritaikyta dugninė, skirta karšių, karosų, lynų, kuojų žūklei srovėje, tačiau puikiai tinka ir meškeriojimui vandens telkiniuose be tėkmės. Šias dugnines jau galima įsigyti „Romados“ prekybos tinklo mešeriojimo įrankių parduotuvėse visuose Lietuvos miestuose.

Ekonominė versija

CORMORAN ekspertai nenuvylė ir ekonominės klasės pasirenkančkų meškeriotojų – jiems skirtas modelis CORMORAN DISTANCE FEEDER, kuris nedaug kuo skiriasi nuo premium klasės įrankių. Turbūt akivaizdžiausias skirtumas, kad šios dugninės rankena pagaminta pagal pricipą 50:50 proc., t.y., viršutinė dalis – iš kamščio, o apatinė, kuri dažnaisiai remiasi į žemę ir susitepa, kad galima būtų lengvai nuvalyti ir nuplauti, pagaminta iš poringos gumos, o štai pluoštas – SM 20 – ideali medžiaga, atlaikanti nemažas apkrovas.

CORMORAN DISTANCE FEEDER

CORMORAN DISTANCE FEEDER – universali dugninė karpinių žuvų meškeriojimui 

Tad dugninė, būdama pakankamai, stangri,  labai patogi ir paranki tiksliai svaidyti montažus su masalais.  Dugninė apsodinta titaniniais valo žiedeliais, tnkamai meškerioti pintu valu. Dugninės komplektacijoje – trys keičiamos stiklo pluošto viršūnėlės, atliekančios kibimo signalizatoriaus vaidmenį. Meškerė labai patogi transportuoti – išardytis dugninės ilgis – 124 cm. Šis įrankis gali tapti pagrindiniu jūsų dugninių kolekcijos „darbiniu arkliuku“. Na, odaugiau informacijos apie šį įrankį: www.romada.lt

Viktoras Armalis / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

Kopijuoti, be romada.lt leidimo griežtai draudžiama !

Publikuota: 2012 Gegužė Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Senojo stiliaus vergai

Dabar lingvistinės vingrybės niekam nerūpi, nes grundalai-skorpenos-drakoniukai kimba kaip pašėlę. Todėl visi netikėtą laimikį gaudo ir neša namo. Tuo labiau, kad jis pasižymi puikiomis kulinarinėmis savybėmis. Pasak Palangos meškeriotojų, per dieną galima sumeškerioti kibirą žuvų-atėjūnių, tačiau tokiu laimikiu gali pasigirti tik tie, kurie užsiima ankstyvą rytą 5-10 metrų tilto gabalą ir išrikiuoja jame 10-20 dugninių. Šis vaizdelis atrodo iš šono gana primityviai ir nepatraukliai, nes įrankiai – prieštvaniniai, o jų montažai – tokie pat primityvūs.

Kol kas Palangoje dar maža poilsiautojų, tad ir užsieniečių – vienas kitas, tačiau jų vis tik pasitaiko. Vienas pažangaus meškeriojimo stiliaus šalininkas iš uostamiesčio pasakojo, kad praėjusį savaitgalį teko matyti, kaip, jo spėjimu, prancūzas su savo širdies dama kraipė galvą, regėdamas kažkieno išstatytą palei tilto turėklus prieštvaninių dugninių bateriją. Žmogui į galvą netilpo, kad Europos viduryje kažkas dar meškerioja tokiais barbariškais įrankiais. Juk net ir prancūzas suvokia, kad mūsų šalyje vis dėlto reikia laikytis nustatytų meškeriojimo taisyklių, o dugninių baterijos į jų rėmus akivaizdžiai netelpa. Kita vertus, aplinkosaugos inspektoriai Palangos tiltą irgi apeina ratu, tad niekam ir į galvą neateina, kad tokiu būdu gaudyti žuvis – neleistina.

Apsamanojusios dugninės – neveiksmingos

Bet svarbiausia, kad apsamamojusios dugninės ne tik akis bado, tačiau yra gana neveiksmingos ir žuvį gaudo, vadinamuoju „apgraibos“ metodu. Tai reiškia, kad meškeriotojas, užmetęs dešimtą dugninę, eina traukti pirmosios, tikėdamasis, kad kažkas jau užkibo. Jei kabliukas – tuščias, jis vėl užmeta masalą ir traukia kitos dugninės montažą… Ir taip nepabaigiamą skaičių kartų… Žinoma, laikas nuo laiko vienas kitas rajūnas pastebi masalą ir praryja jį su kabliuku, tačiau praryja taip giliai, kad tas tik per stebuklą vėl pro išeinamają angą neatsidūria lauke.

Palangos tiltas dabar išgybena meškeriotojų antplūdį – kimba galbūt grundalai, o gal jūrų pūgžliai, vadinami skorpenomis

Toks meškeriojimas – aklas, tačiau jis vietinius tenkina jau vien todėl, kad jie, užsiėmę didelius tilto perimetro plotus, atsainiai stebi, kaip atvykę iš kitų vietovių meškeriotojai bando prisiglausti kur nors kamputyje. Šis vaizdas, matyt, rafinuota smaginimosi priemonė. Na, o tie „kampučiai“ dažniausiai – neperspektyvios vietos, kur sunku užmesti masalą, kad valas nesusikryžiuotų su dugninių iš „baterijų“ valais, arba tos vietos, kur nesibūriuoja žuvys. Tačiau atvykėliai vis tiek įsigudrina šluostyti nosis vietiniams „autoritetams“, nors dažnai meškerioja tik viena, o ne dešimčia dugninių. Kodėl? Jokio stebuklo čia nėra – pažangiečiai (girdėjau vietinius juos taip vadinant) naudoja efektyvius šiuolaikinius įrankius ir veiksmingas meškeriojimo jūrine dugnine metodikas.

Tilto turėklai – prasta meškerės atrama, todėl „feeder“ dugninėms tinkamesnis trikojis „Quantum Light Sea Tripod“

Maksimalus skaičius – dvi dugninės

Kodėl naujoviški įrankiai, pvz., „feeder“ tipo dugninės su lanksčiomis viršūnėlėmis, atliekančiomis kibimo signalizatoriaus funkciją arba „allround“ tipo universalios meškerės (tiek teleskopinės, tiek sudurtinės) , kuriomis užmetami montažai (gramzdas ir pavadėliai su kabliukais, ant kurių užverti masalai) pranašesnės už „kuolus“. Beje, nesvarbu ar „kuolo“ tipo dugninės paveldėtos iš praėjusio amžiaus arsenalo ar jos – turguje pirkti kiniški „teleskopai“? Pabandysiu atsakyti į šį klausimą, atpasakodamas meškeriojimo vienais ir kitais fazes ir lygindamas jas tarpusavyje.

Per dieną dalima prigaudyti apetitiškų žuvų visą kibirą

„Kuolu“ švystelimas į jūrą gramzdas, kurio svoris turi būti toks, kad bangavimas, sudarantis nemažą valo spaudimą, negalėtų pajudinti iš vietos užmesto dugninės montažo. Kitaip gresia kelių dugninių valų susimazgymas. Kadangi keisti gramzdus, kad jie atitiktų tą dieną kilusio bangavimo stiprumą, vietiniai nesivargina, tad net per štilį meškerioja dugninėmis, kurių gramzdų neišjudina net ir keturbalis bangavimas. Na, o kad jį pavilktų skorpena ar dviejų šimtų gramų grundalas, dažnai sveriantis mažiau už gramzdą, nėra nė mažiausių šansų. Žodžiu, masalas užmetamas ir paliekamas „nokti“ iki to laiko, kol meškeriotojas nutaria ištraukti jį, t.y., patikrinti, ar kas neužkibo. Toks meškeriojimo įnagis neteikia meškeriotojui jokios informacijos, t.y., nesignalizuoja apie kibimą. Meškeriojimo nuo tilto sąlygos – specifinės: tai pusiau vertikalus būdas, nes valas sminga į vandens storymę maždaug 60-70 laipsnių kampu, todėl valas gali perteikti tik bangavimo sukeliamus virpesius. Žuvies timptelėjimų, kai jie palyginti silpni, niekaip nepamatysi. Net pačios primityviausios nuo kranto užmetamos dugninės – daug pranašesnėje padėtyje: valas sminga į vandenį dvigubai smailesniu kampu, o užmetimo distancija – keleriopai didesnė, todėl pagal valo virptelėjimus patyręs meškeriotojas gali nustatyti, jog kimba žuvis ir netgi spėti, kad ji jau užkibo. Meškeriojant nuo tilto ar molo reikalinga pasitelti daug patikimesnius ir subtilesnius kibimo signalizacijos metodus.

Vienas jų – standartinė lanksti viršūnėlė, kuri, įtempus tinkamai valą, puikiai perteikia kiekvieną žuvies prisilietimą prie masalo. Šiemet naudoju tokiam meškeriojimui naują „Cormoran Distance Feeder“ (3,60 m – red. past.), kuriuo galiu užmesti svarelius iki šimto gramų. Komfortiškai žūklei normaliu oru to visiškai užtenka. Tačiau meškeriojant šiuolaikine dugnine, tilto turėklai, kurie tarnauja atrama prieštvaninėms dugninėms, visiškai netinkamas laikiklis normaliam įrankiui. Todėl būtinai reikia turėti paprastą lengvutį trikojį „Quantum Light Sea Tripod“, talpinantį porą meškerykočių.

Trikojį galima pareguliuoti taip, kad dugninė atsidurtų kuo horizontalesnėje padėtyje. Tada kibimas pastebimas dar geriau.

Kita signalizavimo versija, kurią naudojau pernai, taip pat efektyvi: nuo tilto meškeriojau lengvu jūriniu spiningu „Daiwa Exeler 2.10“. Jis parankus tuo, kad  juo galiu užmesti svarelius iki 180 g, o tai labai svarbu, kai bangavimas stiprokas. Tad manau, kad jau supratote, jog šį įnagį, suderintą su gerą trauką turinčia „Zebco Torrent“ rite, naudoju nekomfortiškomis meškeriojimo nuo tilto sąlygomis. Nuo molo meškerioti šiuo įrankiu nepatarčiau. Na, o kad matyčiau kibimą, panaudojau seną molėtiškių meškeriotojų išradimą – 60 cm ilgio sargelį, kuris skirtas iš valties vertikaliai gramzdinamu masalu gaudyti karšius. Meškerioti ežere tokie sargeliai, tvirtinami prie trumpų meškerkočių daromi gana lankstūs, o žūklei jūroje reikalingas stangrokas sargelis. Jis tvirtinamas dviem būdais – tiesiai ir tampa meškerykotį prailginančia dalimi, arba taip, kad tarp jo ir meškerykočio – 90 laipsnių kampas. Abu variantai neblogi. Tokiam įnagiui įtvirtinti trikojis irgi tinka, tačiau daug parankesnis prie turėklo tvirtinamas specialus laikiklis su atlenkiamais antgaliais Žinoma, įmanomi ir kitokie signalizavimo būdai – sargelis, tvirtinamas prie didžiojo meškerykočio valo žiedo, netgi sargelis, kuris per kelias minutes padaromas iš degtuko ir gumytės plaukams susegti (gumytė užmaunama ant viršutinės rankenos dalies, po ja pakišamas degtukas taip, kad vos centimetras su galvute kyšotų išorėje, po ta dalimi pakišamas. Kai užkibusi žuvis trukteli valą, jis iššoka lauk. Tai ženklas, kad žuvis jau gali būti užkibusi. Tačiau, kad ir kokį kibimo signalizatorių naudotumėte, jis veiksmingai nefunkcionuos, jei dugninės montažas bus netinkamas.

Montažo ypatumai

Nuo Palangos tilto grundalus ar skorpenas gaudantys meškeriotojai naudoja dažniausiai primityvų montažą, susidedantį iš svarelio ir vieno arba dviejų pavadėlių su kabliukais. Dažnai vienas pavadėlis tvirtinamas prie svarelio, o kitas – prie valo virš jo. Kad ir kokią versiją pasirinktumėte, tačiau patariu pavadėlius su kabliukais tvirtinti tik virš svarelio. Tada valas kibimą gerai perteikia kibimo signalizatoriui. Pati paprasčiausia dugninės montažo schema – kiaušinio arba slidės formos svarelis su įlietu smaigalyje sukučiu, prie kurio auselės tvirtinamas valas. Virš svarelio maždaug  40-50 cm atstumu tvirtinamas trišakis sukutis, prie kurio šoninės auselės prisegamas pavadėlis su kabliuku.

Jei naudosite „Zebco“ montažus su pentinais, niekada nesusipainios pavadėliai

Tačiau aš pats nesivarginu gaminti montažus, o perku labai patikimą „Zebco“ montažą, susidedantį iš valo atkarpos su sukučiais galuose. Prie valo lygiais intervalais pritvirtinti trys pentinai (paternoster – angl.), tačiau ne metaliniai, o plastikiniai. Prie pentinų pritvirtinti 10 cm pavadėliai su kabliukais. Toks montažas net ir dideliam bangavimui esant ar pučiant stipriam vėjui niekada nesusimazgo. Užkibusios žuvys jo taip pat negali sumazgyti, o štai kibimas juntamas visada. Kai tik žuvis ima ryti masalą, kibimo signalizatorius „įsijungia“, nes tarp žuvies ir jo – tiesioginis kontaktas. Čia ir slypi atsakymas į klausimą, kodėl viena dugnine galima sumeškerioti daugiau žuvies nei vietinis sugauna dešimčia? Meškeriotojas, stebintis „sargelį“, gali laiku pakirsti žuvį, greitai ją ištraukti ir vėl užmesti masalą. Gali, kaip mačiau darant keletą patyrusių meškeriotojų, palaukti, kol užkibs dvi ar net trys žuvys ir tik tada ištraukti montažą. Tai ne aklas, o smagus ir prognozuojamas meškeriojimas, puikiai žinant, ar tau pavyko pakirsti kimbančią žuvį, ar ne, o tai reiškia , kad „pažangietis“, nesudarydamas jokių nepatogumų aplinkiniams, įsitaisęs ant kėdutės, besišnekučiuodamas su kolega ar jį atlydėjusiu asmeniu, per tą patį laiką ištraukia žymiai daugiau „statistinių vienetų“ nei atsitiktiniu metodu meškeriojantis vietinis. Antra, minėtuose montažuose naudojami tik ilgakočiai kabliukai, kuriuos daug lengviau išsegti iš žuvies žiomenų, o tai irgi taupo meškeriojimo laiką.

Pranas Liubinskas

specialiai „Ž.Ž.“ iš Palangos / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

Kopijuoti, be romada.lt leidimo griežtai draudžiama !

Publikuota: 2012 Gegužis Autorius: “Žvejo žinios / romada.lt

Publikuota: 2012 Gegužė Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Ką tai reiškia, kai rimtos žuvies kibimo tenka laukti ne minutę, o kelioliką? Tai reiškia, jog sutrumpėjus valui, plūdė paplaukia arčiau kranto, t.y. iš to taško, į kurį buvo užmesta, o kartu su ja plaukia ir masalas. Tai būtų ne ypač blogas variantas, jei masalas neturėtų būti nugrimzdęs ten, kur išbertas jaukas, prie kurio būriuojasi žuvys. Jei masalas pasišalina iš jų akiračio, tai daugiau kaip per pusę sumažėja kibimo tikimybė.

„Šoninio vėjo“ efektas pastebimas net per visišką štilį, o vėjuotomis dienomis jis paprasčiausiai gadina kraują. Todėl patyrę meškeriotojai smeigia meškerykočiu į vandenį, kad valas imtų grimzti. Tada vėjas jo nekabina. „Browning“ kompanijos (Anglija) ekspertai siūlo tokiais atvejais naudoti CENEX MATCH SINKING LINE valą, kuris parduodamas pakuotėje po 150 m.

Cenex Match Sinking Line valas gana greitai grimzta, todėl praėjus trumpam laikui po masalo užmetimo būna nebepasiekiamas vėjui   

Šis ypatingu tvirtumu pasižymintis valas, kurio struktūra – molekulių pynė, yra sunkesnis už vandenį ir, atsidūręs ant jo paviršiaus tuojau pat ima grimzti. Toks valas ypač parankus, kai ant vandens plaukioja žiedadulkių sluoksnelis ar jis padengtas kokių nors medžiagų plėvele ir mechaniniu būdu būna sunku valą nugramzdinti.

Padedančio „šoninio vėjo“ efekto išvengti valo „Romados“ parduotuvėse klauskite pardavėjų – valas prieinamas 0,14, 0,16 ir 0,18 mm skersmens.

Parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

Kopijuoti, be romada.lt leidimo griežtai draudžiama !

Publikuota: 2012 Balandis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Tolimas metimas

Konstruktoriai teigia, kad šis svarelis pasižymi ypatinga aerodinamika arba, kitaip tarint, yra ypač toliašaudis. Šį svarelį jau išbandė uostamiesčio dugnininkai, kai tik jis atkeliavo į „Romados“ sandėlį. Bandymai patvirtino, kad gramzdas skrieja be ypatingų pastangų pakankamai toli, tad net naujokai galėtų juo užmesti masalą 60-70 m, kurių reikia, norint meškerioti plekšnes, o 130 g modeliu galima nuskraidinti masalą ir visą 100 m.

Gramzdas tvirtinamas prie valo kilpele, kuri įlieta į piramidės pagrindą, todėl skrydžio metu gramzdas lekia smaigaliu į priekį. Antra, tokia gramzdo forma užtikrina veiksmingą smigimą per vandens storymę iki dugno – tai labai svarbu, kai būna stiprokas bangavimas.

„Romados“ parduotuvėse galima įsigyti 100, 120 ir 130 g PYRAMID gramzdų jūrinėms dugninėms, o tiems meškeriotojams, kurie patys darosi dugninių montažus, galima taip pat parekomenduoti ne tik inovatyvius gramzdus, bet ir kitą naudingą elementą – sukutį su įvore valui tvirtinti. Įvorė pagaminta iš plastiko su fosforo priemaiša, todėl ji vandenyje švyti, o tokie dugninės montažo elementai vilioja žuvis.

Patikimas trikojis

Net pradedančiam meškeriotojui aišku, kad, užmetus jūrine dugnine masalą, meškerykočio ant smėlio nepadėsi (galima bus atsisveikinti su rite), tad jį reikia kažkur įtvirtinti. Dar viena „Romados“ ekspertų siūloma naujovė kaip tik ir skirta padėti meškeriotojui išspręsti šį uždavinį. Šiam tikslui tarnauja  stambiagabaritis meškeriojimo reikmuo – daugiafunkcinis meškerių laikiklis – trikojis QUANTUM CHAMPION ROD POP.

Laikiklis pagamintas iš lengvų aliuminio vamzdelių ir sveria tik 2,6 kg. Jo kojų ilgis gali būti pailgintas nuo 68 cm iki 160 cm. Laikiklis kompaktiškas ir patogus transportuoti. Meškerės jame įtvirtinamos labai patikimai – net ir stiprus vėjo gūsis jų nenuvers ant šono. Laikiklio privalumas – ne tik racionali konstrukcija, bet ir švytintys antgaliai meškerykočiams įtvirtinti. Jie labai palengvina meškeriojimą tamsiu paros metu.

Praktiška ritė

Jūrinio meškeriojimo dugnine sėkmė žymiai priklauso nuo ritės, kuri turi sparčiai vynioti valą, nes masalas užmetamas toli, todėl, norint užverti ant kabliuko naują masalą arba ištraukti laimikį, tenka suvynioti ne vieną dešimtį kilometrų valo. Dėl šios aplinkybės ritė privalo vienu rankenėlės pasukimu suvynioti ant būgnelio maždaug 1 m valo. Tokiu „žingsniu“ pasižymi „Zebco“ kompanijos ritė jūrinei dugninei COOL PATRIOT : vienas pasukimas – 92 m valo atsiduria ant būgnelio. Ritė puikiai kloja valą lygiomis rinkėmis, nes ilgą būgnelį labai tolygiai ir sklandžiai stumdo pirmyn atgal tinkamas valo klojimo mechanizmas, o gijos slinkimą tiesia linija užtikrina didelio skersmens valo lankelis ir vediklis.

ZEBCO COOL PATRIOT ritės būgneliai – „Long Cast“ ir „ABS Nylon“ talpina atitinkamai 190 m/0,43 m ir 400/0,30 mm valo. Šešiaguolėje ritėje įmontuotas patikimas momentinis stabdys ir 6 korozijai atsparūs guoliai. Ritės masė – 510 g – nėra didelė tokio tipo masalams.

Viktoras Armalis  / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

Kopijuoti, be romada.lt leidimo griežtai draudžiama !

Publikuota: 2012 Balandis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Pirmą kartą su fenomenaliu šapalų rajumo atveju susidūriau, meškeriodamas Šventojoje. Plaukdamas valtimi, pakrantėje pamačiau spiningininką, kurio rankose kaip vandens pompos rankena pulsavo meškerykotis. Stabtelėjau atokiau ir stebėjau veiksmą, kol į krantą buvo ištrauktas laimikis. Tada priplaukiau arčiau ir pasiteiravau kas užkibo. Pasirodė, jog stambus šapalas. Pats laimikiu pasigirti negalėjau, todėl buvo labai įdomu, kokiu masalu pavyko sugundyti akivaizdžiai pusantro kilogramo sveriantį šapalą? Naujasis pažįstamas parodė man penkiacentimetrinį modelį, kurio forma priminė širšės kūną su anties galva, tačiau labiausiai stebino iš gaidžio plunksnų padaryti sparnai, styrantys abipus masalo kupros. Tokio modelio savo masalinėje neturėjau, todėl paklausiau, kaip jis vadinasi. Pasirodė, jog „Slavko Bug“ ( gamintojas – japonų kompanija Yo-Zuri).

Kitos savaitės viduryje aplankiau gerą dešimtį meškeriojimo įrankių parduotuvių Kaune, kol pagaliau „Romados“ filiale išvydau modelį, kuriuo šapalus viliojo sutiktasis spiningininkas. Pardavėjas nė kiek nenustebo, kai paaiškinau norą pirkti du šio masalo egzempliorius, ir pasiteiravo, ar ne į Šventąją šapalų gaudyti susiruošiau. Pasirodė, jog jau antrą sezoną „Slavko Bug“ – sėkmingiausias šapalų viliokas Šventojoje ir didelės paslapties čia nėra. Tą kartą išsirinkau dvi širšes – gintarinę, skaidriu korpusu, o antrą – raudongalvę. Rezultatas pranoko lūkesčius – jau pirmoji išvyka buvo apvainikuota trimis šapalais, nors iš pradžių „Slavko Bug“ žaismas pasirodė keistokas. Manau, kad toks įspūdis liko ne man vienam, nes kai matai chaotišką voblerio vinguriavimą, kurio metu jis dar plasnoja sparneliais, supranti, kad tai – kažkas kokybiškai naujo ir visiškai skirtinga nuo ritmingų žuveles imituojančių voblerių judesių. Tačiau po pirmo netikėto kaip šūvis kibimo, tampa aišku, kad „Slavko Bug“ žaismas – ypatingai ir labai tikroviškai imituojantis stambios vandenin įkritusios širšės blaškymąsi, kai ji šlapiais sparnais iš paskutinųjų bando pakilti.

Dabar „Slavko Bug“ modeliu šapalus gaudau jau šeštą sezoną. Vobleris pasirodė esąs veiksmingas ne tik Šventojoje, nors pagrįstai vietinių spiningininkų laikomas upės modeliu, bet ir Šešupėje. Kiekvieną sezoną joje man pavyksta „Slavko Bug“ modeliu sugundyti kelis egzemliorius, kurie per plauką nesiekia 2 kg, bet manau, kad man kada nors pavyks šią ribą peržengti. „Slavko Bug“ gaminamas 3 dydžių – 55 mm (3,5 g), 65 mm (5 g) ir 70 mm (7 g). Parankiausias šapalų viliojimui 55 mm modelis. Bandžiau didesniuosius, tačiau jais gundosi dažniausiai vidutiniokės lydekos, kurios, matyt, irgi nevengia užkandžiauti širšėmis.

Ramūnas Masilionis Kaunas/ Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

Kopijuoti, be romada.lt leidimo griežtai draudžiama !

Redakcijos komentaras:

Dėkojame šio laiško autoriui, pasidalinusiam unikalia šapalų gaudymo „Slavko Bug“ vobleriais patirtimi, apie kurią iki šiol neturėta bveik jokios informacijos. Kviečiame ir kitus meškeriotojus papasakoti savo įspūdžius apie įvairių žuvų gaudymą „Yo-Zuri“ vobleriais. 

Siūskite savo laiškus marius@romada.lt. Geriausias rašinys bus abdovanotas " Romada " ir " Žvejo Žinios " prizais.