Publikuota: 2012 Vasaris Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Kai matai išrikiuotą lyg per paradą seriją įvairiausio apavo, skirto meškeriotojams, porų, bergždžias dalykas, klausti savęs, kuris iš jų geriausias ir kuris atitinka naujausius šiuolaikinių meškeriotojo batų, skirtų rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario sezonams, standartus? O dar sunkiau nuspėti, kuris apavas geriausiai atitiks jūsų poreikius? Vienas dalykas, žinoma, visada būna aiškus:  apavas turi būti šiltas, kad nepatirtumėte jokio diskomforto dėl žvarbstančių kojų. Naujos kartos avalynė, pritaikyta ilgą laiką dėvėti lauko sąlygomis ir vaikščioti didelius atstumus, paprastai pagaminta taip, kad veiksmingai išsaugotų šilumą ir izoliuotų kojas nuo žemos temperatūros poveikio, lengva. Puikus tokios avalynės pavyzdys – jau minėti „Cormoran“ modeliai ASTRO-THERMO LACED BOOTS bei ASTRO-THERMO WINTER BOOTS DE LUXE.  Pirmuosiuose ir antruosiuose tai užtikrina „Thermolite“ audinys, iš kurio pagamintas vidinis bato šilumos izoliacijos sluoksnis. Tad koja šiame apave komfortiškai jausis net būnant 20 laipsnių šaltyje.

 
ASTRO-THERMO LANCED BOOTS apavo nosys – masyvios, todėl patikimai apsaugo koją nuo smūgių ledo luitus kaina 179.00 Lt.

Aišku taip pat ir tai, kad ledu vaikštančiam meškeriotojui, būtina neperšlampama avalynė. Būtent tokie ir yra abu minėti modeliai – absoliučiai neperšlampami. Tik vienų aulas nulietas iš specialios PVC plastiko rūšies, pasižyminčios ypatingu elastingumu, o antrųjų – aulas pasiūtas iš impregnuotos dirbtinės odos ir yra dar elastingesnis. Šios savybės labai svarbios būtent tada, kai reikia žingsniuoti per pažliugusį ledą.

ASTRO-THERMO WINTER BOOTS DE LUXE batų – ypač elastingi aulai, kurie suvarstyti idealiai priglunda prie blauzdos kaina 199.00Lt.

Tolesnei ir išsamesnei avalynės ekspertizei reikia gilesnių žinių, todėl prieš vizitą į parduotuvę visada ne pro šalį panaršyti po svetainės romada.lt puslapius, tada žinosite, kad labai svarbu, jog avalynės konstrukcija atitiktų anatominius kojos sandaros ypatumus, o tai reiškia, kad ji turi užtikrinti lengvą ir komfortišką vaikščiojimą. Tokia avalynė paprastai gaminama su „Vibram“ tipo padu, kurio forma idealiai atitinka pėdos formą, o pado protektorius turi puikiai sukibti su paviršiumi (dirva, žvirgždu, molingais paviršiais, akmenuotomis vietomis, ledu, sniegu), kuriuo tenka žingsniuoti. Be to, batai privalo gerai vėdintis ir būti su vidpadžiu, amortizuojančiu kiekvieną pėdos stuktelėjimą žengiant žingsnį. Paprasta ir labai pigi avalynė tokių savybių neturi, o jei jos išvaizda imituoja aukštą klasę, tai piguma bus pagaminta iš prastų medžiagų.

ASTRO-THERMO LANCED BOOTS ir ASTRO-THERMO WINTER BOOTS DE LUXE aulinukai, ekspertų nuomone, idealiai tinka ledmečio sezonui, tačiau be jokios abejonės, juos sėkmingai galima naudoti ir kitose situacijose, nes apavas labai fukcionalus ir tinka visais atvejais, kai nereikia bristi į vandenį giliau nei 30 cm. Jau minėta, kad šie batai neperšlampami, puikiai vėdinasi, tačiau svarbiausias privalumas – inovatyvi batų konstrukcija: aulas pasiūtas taip, kad puikiai priglustų prie čiurnos ir blauzdos, o aulo stangrumo pakanka, kad koja būtų apsaugota nuo nikstelėjimų. Idealų apavo prigludimą prie čiurnos ir blauzdos užtikrina suvarstomi aulai. Todėl tokie aulinukai nesmukčioja, jei koja prasmenga į sniego košę. Ši aulinukų savybė – ledmečiu niekuo nepakeičiama. Abiejų minėtų apavo modelių padai – su kibiu protektoriumi, o bato viduje jų  forma kartu su kompensaciniu vidpadžiu idealiai atitinka pėdos sandarą. Batų nosys – storos ir puikiai apsaugo nuo smūgių į ledo luitus, akmenis, betoną, aštrius kampus, laivo bortus. Batų pamušalas pasiūtas iš specialaus poliamido pluošto, išstumiančio drėgmę, o aulas ir padas iš šilumą izoliuojančio plastiko. Pasimatuoti minėtą avalynės modelį ir įsitikinti šių batų kokybe galima visose „Romados“ prekybos tinklo parduotuvėse. Beje, praktinis patarimas: jei matuositės ASTRO-THERMO LANCED ar WINTER BOOTS DE LUXE batus, koja turi būti apauta stora kojine, kurią paprastai maunatės kai vykstate ant ledo, tik tada galėsite tiksliai nustatyti ar batai suvarstyti taip priglunda prie prie kojos, kad visiškai nesmukčioja.

„Žvejo žinių“ inf.
 

Publikuota: 2012 Vasaris Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Technologijų lydinys

 ATMOS EXTREME ROMADA SUPER kostiumas, susidedantis iš labai patogios striukės ir aukštaliemenių kelnių su petnešomis, šiandien – vienas geriausių mūsų krašte prieinamų aprangos komplektų, užtikrinantis komfortą ekstremaliomis sąlygomis.

-    Vilkint šį kostiumą, drąsiai galima leistis gręžti ekečių kvapą gniaužiant 35 laipsnių šalčiui, tačiau į ledą nesušalsite ir spaudžiant pusšimčio laipsnių speigui, – taip kostiumo klasę apibūdino „Romados“ rinkodaros direktorius Marius Urnikis.

ATMOS EXTREME ROMADA SUPER kostiumas tinka ne tik poledinei žūklei, bet ir išvykai į gamtą ar ekspedicijai į Norvegiją

Tokio lygio ekipuotę ekspertai žymi liukso klasės žymekliais, nes ją projektuoja labiausiai patyrę dizaineriai, o antra, jai siūti naudojami tik daugiasluoksniai audiniai – naujausių technologijų produktas. Daugiasluoksniai audiniai – tai audiniai su membranomis, užtikrinančiomis drėgmės išstūmimą į aplinką ir nepraleidžiančiomis jos į vidų. Patys kostiumai taip pat sukontruoti pagal daugiasluoksnį modelį. Viršutinis standaus audinio sluoksnis užtikrina apsaugą nuo lietaus ir vėjo ir yra tvirtas, kad nesusidėvėtų per keletą ekstremalių išvykų. Audinio tvirtumą ir tankumą užtikrina speciali armatūra iš stambesnių pluošto gijų, kurios palaiko plonąsias. Šio liukso klasės kostiumo funcionalumą ypač padidina tai, kad visi sluoksniai atlieka konkretų vaidmenį: viršutinis – neperšlampamas ir neperpučiamas, vidurinis – izoliuojantis, o vidinis – sulaikantis šilumą.  

ATMOS EXTREME ROMADA SUPER liukso klasės kostiumo konstrukcija ir pasiuvimas buvo betarpiškai derinami su gamintojo dizaineriais. Todėl kostiumas – labai funkcionalus ir praktiškas: visos siūlės dvigubos, siūlėtos specialiais siūlais, kostiumo kelnių liemuo ilgesnis nei standartinis ir siekia pažastis, tad nugara ir strėnos patikimai apsaugotos nuo neigiamos temperatūros ir žvarbaus vėjo. Kelnių klešnės apačioje skeltos ir pakankamai plačios, kad jas galima būtų užtraukti ant batų storais aulais. Privalumas – juodo, trinčiai atsparaus, neperšlampamo audinio antsiuvai ant kelių, alkūnių, sėdynės.

Kostiumo striukė erdvi, tad realiai kiekvienas kostiumo – viena pakopa didesnis, kad galima būtų pasivilkti dar du sluoksnius naujoviškų, kvėpuojančių apatinių komplektus. Pažymėtina, kad šio kostiumo rankovėse – dviguba užpildo porcija, užtikrinanti reikiamą temperatūrinį komfortą. Vėjas praktiškai negali prasiskverbti po struke, kuri perjuosiama vidiniu dirželiu. Tad viršutinė striukės dalis tikra to žodžio prasme užkonservuojama ir šiluma nesiskverbia į išorę. Striukės apykaklė dviguba ir pasiūta taip, kad susegus visus užtrauktukus, susilieja su gobtuvu. Jei nepučia stiprus šiaurys išorinę apykaklę statyti nebūtina.

Kostiumo konstrukcijoje – serija kišenių masalinėms, dokumentams, mobiliajam ir smulkiems įrankiams. Striukės vidurinėje dalyje – dvi kišenės, išmuštos minkštu audiniu ir skirtos rankoms susišildyti.

„Žvejo žinių“ inf.

ATMOS EXTREME ROMADA SUPER kostiumas tinka ne tik poledinei žūklei, bet ir išvykai į gamtą ar ekspedicijai į Norvegiją

Publikuota: 2012 Vasaris Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

„Žvejo žinių“ portalo lankytojai turbūt prisimena, kad praėjusį mėnesį buvo publikuota apžvalga apie olandų kompanijos „Raven“ sukurtą aprangą: pateikėmė kostiumų „JVS Warmte pak“, „4-Life Flotation Suit“, „X2 Talson Winter Suit“, „JVS Light Weight Suit“ aprašymus ir charakteristikas. Kai šią gamą papildė „Blue Sky” kostiumas gavome seriją skaitytojų laiškų, kuriuose teiraujamasi apie minėtą ekipuotę. Beje, „Blue Sky“ kostiumas, susidedantis iš kelnių aukštu liemeniu ir pailgintos striukės su gobtuvu, tinkamas ne tik meškeriotojams, bet ir įvairiausio aktyvaus poilsio mėgėjams – turistams, keliautojams vandeniu, mėgstantiems išvykas į kalnus.

Pagal olandų meškeriotojų stilių sukirptas neperšlampamas kostiumas „Blue Sky“ užtikrina žūklėje reikiamą komfortą

Kaina tik 299Lt.

    
 Be to, neatsitiktinai šios korespondencijos įžangoje buvo prisimintas permainingas mūsų krašto žiemų klimatas, nes kostiumas pasiūtas iš standaus, absoliučiai neperšlampamo audinio. Tad jo didžiausia vertybė ta, kad „Blue Sky“ – idealus priešnuodis nuo lijundros. Galite praleisti prie eketės visą dieną ir būti garantuotas, kad namo grįšite sausas. Prie durų tereiks tik nubraukti nuo jo lietaus lašus. Tokie kostiumai mūsų sąlygomis – pats praktiškiausias pasirinkimas, jei kiekvieną sezoną meškeriojate stintas, plaukiate į jūrą gaudyti menkių, rudenį velkiaujate, o ankstyvą pavasarį nuo paskutinio ledo gaudote karšius.

Sintetinis audinys, iš kurio pasiūtas „Blue Sky“ kostiumas, tvirtas ir ilgai nesusidėvi, o užpildas užtikrina komfortišką būseną, tad su juo nebus žvarbu, jei termometro stulpelis nukris gerokai žemiau dešimties laipsnių šalčio padalos. Nors šio kostiumo užpildas, saugantis kūno šilumą, yra kiek plonesnis nei tos ekipuotės, kuri laikoma grynai žiemine, tačiau standus viršutinis sluoksnis – absliučiai neperpučiamas, o tai reiškia, kad net pučiant stipriam vėjui nesužvarbsite.

Komfotišką būseną užtikrinti padeda ir praktiška kostiumo konstrukcija: striukės apykaklė – aukšta, neperpučiama ir gluotniai priglundanti prie kaklo, tad kartu su neperpučiamu gobtuvu, po kuriuo telpa įvairių dydžių ir sukirpimo kepurės, ji sudaro patikimą ansamblį, neleidžiantį po striuke prasiskverbti vėjui. Tokią pat funkciją atlieka suveržiami rankogaliai bei sandarų užtrauktuką dengiantis atvartas. Kelnių liemuo taip pat priglunda prie liemens tad, net ir sėdint ant žūkladėžės vėjas nesukels diskomforto.

Kelnių keliai apsiūti storo audinio antsiuvais, tad drąsiai galite klūpoti prie eketės ne tik todėl, kad kelnės neperšlaps, bet ir todėl, kad keliai negreit įskaus.Kelnių klešnės – su užtrauktukais, todėl jas galima užtempti ant įvairausios avalynės – tiek trumpais, tiek kelius siekiančiais aulais, o sąsaga klešnių apačioje skirta suveržti ją, kad neprisigrūstų po kelnėmis sniego, jei teks bristi per pusnis. Sutikite, jog tai žiemą pasitaiko dažnai, todėl, tokia sąsaga tiesiog būtina.

Tiek kelnėse, tiek striukėje įsiūta nemažai kišenių, laikyti smulkmenas, dokumentus, masalines su uodo trūklio lervomis, peiliuką bei kitus smulkius instrumentus. Tai irgi privalumas, nes neprireiks papildomo krepšelio, o žūklėje nėra nieko svarbesnio už laisvas rankas. Kostiumas siuvamas 4 dydžių –  L, XL, XXL, XXXL, tad į šią aprangą dėmesį turėtų pirmiausia atkreipti apkūnieji, nuolat turintys problemų dėl nestandartinės figūros.

„Žvejo žinių“ inf.

Publikuota: 2012 Vasaris Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Pirmenybė – neinercinėms

Šaltis spaudžia neatlyždamas jau antrą savaitę, o senoliai anūkams šį sausį pasakoja prieš miegą, kad toks speigas jų vaikystėje poškindavo tvoras kiekvieną vasarį. Žodžiu, žiema dabar tikra. Dabar dažnai net ir dieną termometro stulpelis nukrenta žemiau 8 – 12 laipsnių šalčio atžymos, todėl patartina žvejoti patikimais įrankiais. Ypač svarbu, kad sklandžiai veiktų meškerėlių ritės.

Vis daugiau meškeriotojų žūklei didesnėje nei 6 -7 m gelmėje naudoja neinercines rites, o tai sudėtingi ir gana kaprizingi įrankiai, bet jie padeda išvengti valo susimazgymų. Sutikite, kad, ištraukus iš dešimties metrų gelmės užkibusią žuvį, naudojantis tradicine žieminuke, ant ledo nori nenori tenka pakloti lygiai tokio ilgio valo atkarpą, kuri tampa sunkiai kontroliuojama. Vienas vėjėlio pūstelėjimas valo ringes, gulinčias ant ledo, gali paversti raizgalyne. Teks traukti iš žūkladėžės kitą meškerėlę, tačiau ir ji neapdrausta nuo staigmenų, tad gali lygiai tokiu pat būdu išeiti iš rikiuotės, todėl vis daugiau meškeriotojų naudoja naujos konstrukcijos žieminukes su neinercinėmis ritėmis.

Guolių skaičius

Kokios konstrukcijos neinercinės ritės praktiškiausios meškerioti nuo ledo? Šį klausimą dažnai sau kartoja daugelis meškeriotojų, eidami rinktis į parduotuvę naujos ritukės. Jei užsuksite į parduotuvę, kurios iškaba paženklinta kompanijos emblema, tai sužinosite, jog rinktis reikia ne tik pačią praktiškiausią, bet ir tinkamiausią ritę, o į tinkamumo sąvoką telpa daug parametrų, kuriuos suminėsime ir aptarsime šioje korespondencijoje.

 Ar ypač svarbus meškeriojimo kokybei žieminukėje įmontuotų guolių skaičius? Ritė visiškai be guolių – kaprizingas įrankis, be to, greitai susidėvintis. Tačiau galybe guolių prifarširuota žieminukės ritė – taip pat perviršis. Formaliai galvojant užtektų ir vieno guolio arba, kaip jį vadina ekspertai, atraminio guolio, įmontuoto į korpusą toje vietoje, kur prasideda valo būgnelio lizdas ir užtikrinančio sklandų ritės rotoriaus sukimąsi. Tačiau optimaliausias variantas – dviguolė ritukė (vienas guolis – atraminis, antras užtikrina sklandžią rankenėlės eigą). Jei guolių bus keli – taip pat ne bėda, tačiau reikia žinoti, kad ritė su daug guolių šaltyje gali veikti kiek kitaip nei šiltoje patalpoje. Todėl visi guoliai turi būti sutepti šaltyje netirštėjančiu tepalu „Cororan Rollenol“. Kitaip jos mechanizmai ims suktis vis sunkiau, kol gali pradėti galutinai strigti. „Romados“ parduotuvėse, kurios veikia visuose šalies miestuose, jums konsultantai visada padės išsirinkti tinkamą tepalą, kad savarankiškai tai darydami, nesupaniotumėt vasarinių ir žieminių produktų.

Terkšlės vieta

Antra, geriausia poledinei žūklei rinktis rites, kurių valo nuslydimo reguliavimo mechanizmas, kitaip dar vadinamas terkšle, įtaisytas ritės priekinėje dalyje, t.y. po valo būgneliu. Tokios ritės pagal tarptautinę klasifikaciją žymimos indeksu FD („Front Drag“ – angl.).

Šių ričių pranašumas tas, kad į valo nuslydimo mechanizmą pakliūva žymiai mažiau drėgmės, kuri kaupiasi, o paskui ima stingti, kol galiausiai virsta ledu. Tada valo nuslydimo mechanizmas ima strigti. Paparastai tokie keblumai atsitinka su ritėmis, kurių valo nuslydimo mechanizmas įtaisytas galinėje ritės dalyje.

FD ritės – patikimesnės, ypač tos, kurių valo nuslydimo mechanizmas susideda iš keturių penkių grikcinių žiedų, o į mechanizmą įmontuotas sandarus guolis. Tokia yra, šiemet „Romados“ parduotuvėse pasirodžiusi kompaktinė ritelė „Ultra Ice U10“. Net ir didelis šaltis netrikdo sklandaus šio ritės darbo, nes konstrukcija labai vykusi, į ritės mechanizmus beveik nepatenka drėgmė. Šis premium klasės įrankis sukonstruotas taip, kad būtų maksimaliai pritaikytas veikti šaltyje. Neblogų žiemą naudojamų modelių rasite „Browning“ bei „Cormoran“ kompanijų asortimente. Kad būtų lengviau juos atsirinkti iš ričių įvairovės, klauskite parduotuvės konsultantų, kurie modeliai tinkamiausi meškerioti žiemą.

Jei rengiatės papildyti savo arsenalą naujoviškomis žieminukėmis, parinkite jai ritę su priekiniu valo nuslydimo mechanizmu ir minkštu rankenėlės antgaliu

Dar vienas naudingas patarimas : šaltyje geriau naudoti atsarginį ritės būgnelį iš atsparaus temperatūrų kaitai plastiko, nes nuo jo lengvai nuvarva vanduo, tad ir valas neledėja. Taip pat reikėtų nepamiršti ritės būgnelį ir valą papurkšti laikas nuo laiko antfrizu, pvz., „Cormoran Silicone Spray“, naudojamu padidinti muselių plūdurumą. Valą galima namuose sutepti specialiu silikoniu tepalu „Cormoran Silicone Greace“, kuris netirštėja šaltyje ir atstumia vandenį. Rinktis nedidelio kalibro „Cormoran“ ir „Browning“ rites patartina dar ir todėl, kad jų rankenėlių antgaliai gaminami iš pusiau minkštos poringos gumos arba inovatyvaus plastiko EVA. Kiekvienas meškeriotojas iš patirties puikiai žino, kad ritės rankenėlę tenka sukti dažnai, o suimti ją geriausiai niekuo nepridengtais pirštų galiukais. Iš minėtų medžiagų pagaminti ričių rankenėlių antgaliai – malonesni liesti, greičiau sušyla nuo rankos šilumos, nei nulieti iš kietų plastikų.

Autorius: Bronius Luinys, žūklės ekspertas / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

Publikuota: 2012 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Kad „užsikabintum“ ir pradėtum rimtai meškerioti blizge, reikia vieno sėkmingo karto. Geriausiai, kad tai būtų pirmoji išvyka ant ledo, bet tokiu ešerių gaudymu galima susidomėti ir po trečios išvykos, jei ji bus apvainikuota nors vieno rimto egzemplioriaus sugavimu. Kad taip atsitiktų ir blizgiautojų gretas papildytų naujos pajėgos, patariu pasirūpinti kelis nestandartinius masalus arba perdaryti turimus, o tai reiškia, kad masalui reikia pridurti kažkokį papildomą dirgiklį, pvz., padažyti blizgės vidinę pusę raudona juostele, priklijuoti holograminę akį, kurių komplektą dabar galima įsigyti vos ne kiekvienoje meškeriojimo reikmenų parduotuvėje… Apie vieną tokį patobulinimą šiandien ir papasakosiu, tačiau pradėkime iš pradžių.  

Svarbiausia sąlyga – mobilumas

Jei nori sumeškerioti ešerį, o ne ešeriuką, reikia pamiklinti kojas. Taip sakydavo mano senelis, kuris su kaimynu skersai išilgai buvo išvaikščiojęs Linkmeną, ieškodamas stambių ešerių. Tačiau ne tik kojas teks pamiklinti, bet ir rankas, nes per dieną tenka išgręžti dešimtis ekečių. Tik pirmledžiu blizgiautojas jaučiasi kaip ponas ir, nešinas peikena, per dieną apeina savo valdas spėriai. Pora smūgių peikena ir eketė – paruošta. Kai ledas pastorėja, tenka imtis ledgrąžčio, o tai – rimtas darbas. Vienoje vietoje ilgai neblizgiaujama.Tai pirmoji taisyklė. Keliolika mostų meškerėle ir pirmyn, jei niekas nekimba. Naujokai dažnai pusvalandį miklina blizgę, laukdami kibimo. Blizgė – ne avižėlė. Jei ešeriai pasirinktoje vietoje yra ir jei jie nusiteikę kibti, masalas neilgai bus ramybėje. O tikėtis, kad ešeriai atplauks prie masalo, gana naivu, nors teoriškai ir įmanoma. Tik atsitikti tai gali kitą dieną, o gal po dviejų parų. Tad ešerių tenka ieškoti, o svarbiausia meškeriojimo blizgėmis sąlyga – mobilumas.

Blizgių ypatumai

Kad ir kiek blizgių turėtum masalinėje, tačiau atrodys, kad jų vis maža. Tačiau ilgainiui modeliai atsisijoja, o svarbiausia pasiskirsto pagal vandens telkinius. Pamenu, kai nusipirkau pirmąją suomišką „Kuusamo“ blizgutę, maniau, kad tai – universalus instrumentas ir naudojau ją visuose vandens telkiniuose, tačiau labai greitai įsitikinau, kad ji veiksmingiausia tik dviejuose, iš tų ežerų, kur aš blizgiauju.

Per gana ilgą praktiką, daug modelių atsisijojo savaime arba tapo vardiniais. Ką tai reiškia? Tai modeliai, kurie veiksmingi tik viename vandes telkinyje, o kartais dar ir tik tam tikru periodu. Pavyzdžiui turiu vieną labai seną blizgelę, kurios viena pusė – žalvarinė, o kita – alavinė. Blizgelės storgalyje įlituotas 10 numerio dvišakis, apvyniotas gerokai pasidėvėjusiu raudonų vilnonių siūlų vainikėliu. Šia blizgele pirmąją pirmledžio savaitę gaudau ešerius viename gana sekliame miško ežerėlyje. Čia ji parodo savo magiją, o kitur – tai vidutiniokas masalas, kuriuo suviliosi tiek pat ešerių, kiek ir kita blizgele. Tokių blizgių turiu beveik pusšimtį.

Kai supratau, kad visos blizgės polediniam meškeriojimui turi bendrą vardiklį, pradėjau galvoti, kaip jas paversti kibesniais masalais? Todėl, kai pasirodė specialios grandinėlės, kuriomis blizgės jungiamos su kabliukais, iškart ėmiau jas derinti prie mano turimų blizgių. Rezultatas pasirodė neprastas, nes maždaug pusė mano turimų modelių, papuoštos grandinėlėmis, kuriu gale – trišakis su karoliuku ar „ešerio akimi“, ėmė rodyti geresnius rezultatus. Akivaizdu, kad tai – „auskarų“ nuopelnas. Juos galima derinti su visomis blizgėmis, prie kurių kabliukai pritvirtirtinti žiedeliais arba į kurių korpusus įlituotos vielos kilputės. Bet dar veiksmingesnis duetas – naujo tipo plastiko avižėlės su vienšakiu, kurios grandinėle tvirtinamos prie blizgių. Pirmąjį tokį masalą „Favorite Lures“ įsigijau atsitiktinai, nes paprasčiausiai ieškojau laivelio formos blizgelės, kurios svorio centras – masalo priekyje. Ji buvo suporuota su grandinėle pritvirtinta plastiko avižėle. Masalas pasirodė labai apetitiškas ešeriams viename mano pamėgtame ežere, kitą savaitgalį jis puikiai užsirekomendavo kitame ir pasirodė, kad ši blizgelė – uviversalas. Svarbu tik parinkti reikiamą blizgės ir „auskaro“ spalvą. Ypač sėkmingi deriniai – sidabrinė blizgė ir geltonas „auskaras su raudonu apvadu“, varinė blizgė ir geltonas „auskaras“ su žaliais apvadais, auksinė blizgė ir raudonas „auskaras“ su geltonu apvadu.

Kartais dvi ar trys trūklių imitacijos, užvertos ant „auskaro“, kabliuko paskatina keleriopai aktyvesnį ešerių kibimą

„Auskaro“ patrauklumas

Papildomo blizgės elemento – grandinėlės su avižėle paskirtis – išprovokuoti kibimą ešerio, kuris kažkodėl nesiryžta atakuoti pagrindinį masalą. Nesiimsiu spėlioti, ką ešeriui primena „auskaras“, tačiau manau, kad blizgės derinys su grandinėle prijungta prie jos avižėle erzina ešerio, kuris nepakenčia bet kokios konkurencijos, ambicijas. Išvydęs blizgę, imituojančią konkurentą, ešerys strimigalviais puola stverti grobį-„auskarą“, kad tas neatitektų kitam. Blizgės be „auskaro“ ešerys neatakuotų, lygiai kaip ir „auskaro“ be blizgės. Veiksmingai provokuoja ešerius būtent minėtų dviejų elementų derinys. Tad blizgė su „auskaru“ veiksmingiausia tada, kai ešeriai labai vangūs ir kimba nenoriai ar ba visai nekimba.  

Blizgės su „auskarais“ – veiksmingas masalas, kai ešeriai kimba atbulais dantimis

Info

Kai supratau, kad visos blizgės polediniam meškeriojimui – vertikalios eigos masalai, turintys bendrą vardiklį, pradėjau galvoti, kaip paversti jas kibesniais masalais? Todėl, kai pasirodė specialios grandinėlės, kuriomis prie blizgių jungiami kabliukai, iškart ėmiau jas derinti prie mano turimų blizgių. Rezultatas pasirodė neprastas…     

Jei žūklavietės gylis viršija 3 metrus, tinkamiausi aptakių blizgių modeliai, neriantys į gelmę beveik vertikaliai

Info

Patartina pasirūpinti kelis nestandartinius masalus arba perdaryti turimus, o tai reiškia, kad bligei reikia pridurti, kažkokį papildomą dirgiklį, viliojantį ešerius, pvz., padažyti vidinę blizgės pusę raudona juostele, priklijuoti holograminę akį…

Dosjė: jungtis

Tabaluojanti aštuoniukė

Jau seniai dalis meškeriotojų teigia, kad veiksmingesni tie poledinio meškeriojimo masalai, prie kurių kabliukai tvirtinami įvairiomis jungtimis. Kabliukai, pagal senąją koncepciją įlituoti į blizgės korpusą, atlieka tik vieną funkciją – pakerta žuvį, o laisvai tabaluojantys kaip papildomas masalo elementas kabliukas, tampa dar vienu dirgikliu, provokuojančiu plėšrūną atakuoti. Dvišakių kabliukų, įlituotų į blizgės korpusą, beveik visiškai atsisakoma, o vienšakis kabliukas, jungčių šalininkų teigimu, įlituotas į blizgės korpusą pateisinamas tik vienu atveju – sterkų žūklėje, kai jie meškeriojami klasikine „klumpe“.

Sėklių zonoje veiksmingiausios blizgės, kurios sugeba tam tikrą atstumą sklęsti palei dugną

Viena pirmųjų efektingų jungčių tapo iš stangrios vielos išlenkta aštuoniukė. Tai maždaug 1,5-2,5 cm ilgio jungtis, kuria prie blizgės tvirtinamas vienšakis arba trišakis kabliukas. Net ir visiškai nuogas taip pritvirtintas kabliukas daug dažniau atsiduria ešerio žiomenyse, nei įlituotas į blizgės korpusą.

Autorius Viktoras Armalis / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

Publikuota: 2012 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Kiekvienas meškeriotojas žino, kad polediniam meškeriojimui skirtoje žūkladėžėje brangus kiekvienas kubinis centimetras tūrio, todėl ieško pačių kompaktiškiausių žūklės įrankių ir reikmenų. Kadangi termoso sąskaita sutaupyti nerealu, tai ne pro šalį atkreipti dėmesį į „Romados“ šiemet siūlomą ypatingai kompaktišką žieminio spiningo modelį, kuris išsiardo į tris kanceliarinio pieštuko ilgio dalis ir telpa specialiame futliare iš skaidraus plastiko. Kad meškerėlę galima būtų maksimaliai pritaikyti žūklės žūklės sąlygoms ir meškeriotojo poreikiams, ji komplektuojama su trimis skirtingų spalvų ir skirtingo stangrumo viršūnėlėmis. Toks įrankis gali pakeisti iš karto kelias meškerėles, jei tik mokėsite juo naudotis, o tiksliau pasidarysite prisegamus įnagius. Ką tai reiškia?

Paprastai toks meškerykotis derinamas su mažagabarite neinercine rite, pritaikyta žvejoti šaltyje. Patartina ant jos būgnelio suvynioti universalaus skersmens, pvz., 0,16 mm, pagrindinį valą. Jo gale pririšamas Nr.18 segtukas su sukučiu. Toks nagis – puiki meškerėlė žvejoti blizgėmis ir švytuoklėmis. Tačiau vietoj blizgių lygiai taip galima prie segtuko tvirtinti pavadėlius su viena ar dviem blizgutėmis, vienšakiu kabliuku, tokį įnagį, turint specialią plūdę su įpjova šone, galima per porą minučių paversti plūdine meškerėle.

Autorius: Viktoras Armalis, žūklės ekspertas

Publikuota: 2012 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Mažų ežerų patrauklumas

Nedideliame ežere ar tarp kalvų nuo vėjo pasislėpusiame  plytinčiame tvenkinyje žvejoti nuo ledo ne tik smagiausia, bet dažniausiai ir rezultatyviausia. Nors sugaunamų žuvų dydis nedideliuose vandens telkiniuose dažniausiai neįspūdingas, tačiau smagu, kad jos dažniau kimba. Tokiam meškeriojimui  dažniausiai naudojamos lengvos meškerėlės su inercinėmis ritelėmis, nes gelmė, kurioje gaudomi ešeriai ar kuojos paprastai neviršija 3 m. Na, o masalas – avižėlė, tik pavasariop, dažniausiai nuo paskutinio ledo sėkmingiau būna meškerioti velniūkščiu.

Tačiau pastarasis masalas turi vyresnįjį brolį, kurį meškeriotojai kažkodėl praminė velniu, nors jis jokio išoriško panašumo su kipšo įvaizdžiu neturi. Tai stambaus kalibro masalas, kuriam reikia erdvios akvatorijos. Tokios kaip Luodis, Dysnos, Kauno ar Kuršių marios. Būtent tai išgirsite iš „Romados“ konsultantų, kurie supažindins su velnių tipais ir parekomenduos, koks konkretus modelis tinka vienam ar kitam vandens telkiniui. Šių rekomendacijų patartina paisyti, nes nepaisant to, kad visų velnių konstrukcija – labai panaši, kiekvienas modelis turi savo niuansus, kurie iš pirmo žvilgsnio lyg nekrenta į akis.

Stambaus kalibro paskirtis

Kodėl velniai – didelių vandens telkinių, plačių žūklės plotų favoritai? Ten, kur kitas krantas vos įžiūrimas arba jo visai nesimato, žuvų susitelkimo vietų paieška, net ir turint šiuolaikines gelmės zondavimo priemones, nėra paprastas dalykas, nes echoloto ekrane per visą dieną gali nepasirodyti nė viena verta dėmesio uodega, o ir smulkios bus pažymėtos tik kur-ne-kur. Tad reikia numanyti arba remtis žūklės gidų informacija, kur yra žuvų žiemavietės ir laimikio paieška užsiimti būtent tose zonose. Na, o ten savo ypatumus parodo ir vadinamieji velniai, kurių trankus kalibras yra skirtas prišaukti žuvis iš nemažo ploto ir atkreipti jų dėmesį į tai, kas dedasi gelmėje po jūsų ekete.

Smūgiai į dugną

Paradoksalu, tačiau poledinėje žūklėje tenka derinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus: net ir ten, kur gelmė didelė, reikia kiek galima mažiau triukšmauti, o kibimą gali kaip ranka atimti dėl neatsargumo barkštelėjęs į žūkladėžę į ledgrąžtis. Nepamirškite, kad garsas vandenyje sklinda daug greičiau nei ore ir, be jokios abejonės, daug stipriau veikia žuvų klausą. Kodėl gi žuvims privilioti pasitelkiamas būtent triukšmas?

Spiningininkai puikiai žino, kad šiltuoju metų laiku labai dažnai sėkmingesni būna triukšmingi masalai, kuriuose įmontuoti barškučiai -  kapsulės su metaliniais arba plastiko šrateliais, kurie, vobleriui ar blizgei vinguriuojant savo trajektorija, atsitrenkia vienas į kitą ir skleidžia garsą, viliojantį plėšrūnus. Žiemą, tokios triukšmo kapsulės neveiksmingos, nes masalai plukdomi vertikaliai ir neišvysto nei reikiamų greičių, nei juda vingriomis trajektorijomis. Tačiau garsas, o tiksliau tam tikro dažnio virpesiai ir poledinėje žūklėje – veiksmingas kibimo „žadintuvas“. Biologai teigia, kad žiemą daug veiksmingesnis „telegrafas“ yra garsas, kurį kelia į gruntą atsitrenkiantys masalai.

Žaismo algoritmas

Velnias – būtent tokio tipo masalas, kuris skleidžia plėšrūnams puikiai girdimą garsą. juo žvejojama taip, kad pakeltas į tam tikrą, tarkim, maždaug 0,5-1 m aukštį nuo dugno, kurį laiką kybotų, o paskui kristų iš to aukščio ant dugno. Kuo „velnio“ gramzdas bus masyvesnis, tuo stipresnis bus masalo smūgis į gruntą.

Greta keliamo garso, veikia dar stipresnis dirgiklis – „velnio“ smūgio į gruntą sukeliami nuosėdų fontanėliai, kurie ilgainiui, t.y. po 15-25 stuktelėjimų į dugną, suformuoja drumzlių debesėlį, pakimbantį gana nemažame plote. Jei vanduo skaidrokas, tokie debesėliai iš tolo traukia žuvų dėmesį ir netrukus prie jų susitelkia mailius, o paskui grobį atsliūkina ešeriai.

Čia dryžuotašoniai aptinka virš „velnių“ gramzdų valu slankiojančias trūklių imitacijas (raudonais karoliukais ar elastinga raudona medžiaga apsukti kabliukai), šoniplaukas, laumžirgio lervas ir net krevetes imituojančias museles. Tada ešeriai dėl nesuprantama priežasčių pamiršta mailių ir atakuoja dirbtinį masalą. Pastaruoju metu velnių kabliukai dekoruojami tiesiog 3-4 pasmeigtomis dirbtinėmis uodo trūklio lervomis. Šiemet toks skaisčiai raudonas irlabai elastingas masalas pasirodė kompanjos „Browning“ asortimente, o, kadangi „Browning“ atstovas – „Romada“, tai šio masalo jau galite gauti ir Lietuvoje. „Browning“ trūkliai ypatingi tuo, kad jie – stambūs, o toks masalas labiau vilioja ešerius. 

Nauja patirtis

Kokie velnių modeliai veiksmingiausi? Pasirodo, kibumą lemia ne gramzdo forma, kabliukų dydis, o velnio montažo ypatumai. „Romados“ parduotuvių konsultantai mielai jums parodys tuos ypatumus: montažai padaryti naudojant fluorokarboninį valą „Climax Ice Fluorcarbon Coating“, o ne įprastą vienagyslį. Geriausiai tokiems montažams tinka 0,20-0,25 mm skersmens valas. Nesibaiminkite – tikrai nebus per storas, nes fluorokarboninis valas vandenyje beveik nematomas. Todėl montažams galima naudoti ne tik storesnį, bet ir spalvotą, pvz., ryškiai oranžinį valą, kuris gerai matomas ant ledo ar sniego, o tai labai patogu, kai reikia rasti, kur jis užsikabino už ledo skeveldrų, prišalusių prie ledo.

Antra, storesniu valu geriau slankioja trūklių imitacijos, įeinančios į velnio montažą. Pernai metų žiemos sezono Kuršmarėse patirtis parodė, kad velnių montažai fluorokarbono valų pagrindu – daug veiksmingesni. Tik tokius velnių montažus, kurių galima įsigyti uostamiestyje vien „Romados“ parduotuvėse, meškeriotojai ima su savimi į ešerių žūklę Kaliningrado srityje telkšančioje Kuršių marių dalyje, kur yra geriausios ešerių kibimo vietos.

Šie velnių montažai pasižymi dar ir tuo, kad jie – gerokai ilgesni nei įprasta – kabliukų slydimo atkarpos ilgis 30 cm ilgio. Fluorokarboninis valas – stangresnis, todėl jis ilgai išlieka tiesus ir kabliukai juo slysta labai efektingai, tačiau dėl valo patiriamų mechaninių apkrovų  žūklės eigoje tenka trumpinti valo atkarpą, kuria slidinėja kabliukai, kad montažas neprarastų tvirtumo. Žodžiu, užsukite į bet kurią „Romados“ parduotuvę, kai susiruošite vykti į plačius vandenis, ir apsirūpinkite reikiamos konstrukcijos velniais, kurie vis dar lieka svarbiausiu stambių ešerių meškeriojimo masalu.

Publikuota: 2012 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Šiandien kiekvienas meškeriotojas supranta, kad blogo oro užkluptas, privalo turėti priemonių apsisaugoti nuo ledinio vėjo, lijundros, o paprasčiausiai atsukti vėjui nugarą nepakanka. Tuo įsitikino ne vienas lengvabūdis, išsirengęs vėjuotą dieną ant ledo, nepatepęs veido bent jau vazelinu ir nušalęs skruostus. Deja, iki šiol tiek įvairūs kremai, tiek veiksmingumu juos keleriopai pranokstantys gobtuvai ir specialios veido kaukės buvo gana brangus malonumas, o pigesnių prekinių ženklų gamoje tokių meškeriotojo ekipuotės elementų rasti buvo neįmanoma. „Patagonijos“ ar „Loop“ veido kaukės kainuoja pašėlusius pinigus, todėl kiekvienam norinčiam apsidrausti nuo nemalonumų meškeriotojui šiandien vertėtų užsukti į „Romados“ prekybos tinklo parduotuves ir pasiteirauti CORMORAN veido kaukių, kurių svarbiausias privalumas – demokratiška kaina, o, kai tuo įsitikini savo akimis, savaime atsiranda noras ją pasimatuoti.

„Cormoran“ veido kaukė – meškeriotojo palydovas ekstremaliose situacijose

Čia yra viena smulkmena – būtinai imkite kaukę vienu dydžiu didesnę, nes gamintojas, matyt, šiek tiek netiksliai apskaičiavo lekalus. Bet tai menka bėda, nes visada galima dėvėti erdvesnę kaukę. Reikalas kitur – kaip visada didesnių kaukių kiekis ribotesnis nei mažesnių. Kita vertus, atkreipkite dėmesį, kad kaukės labai tiksliai pasiūtos pagal antropometrinius žmogaus duomenis ir gluotniai priglunda prie veido ir galvos. CORMORAN kaukių konstrukcija primena gobtuvą – dengia ne tik veidą bet ir visą galvą, o ant veido – tik plyšys akims, tačiau kvėpuoti tai nė kiek netrukdo. CORMORAN kaukė pasiūta iš minkštos ir malonios liesti „fleece“ tipo medžiagos. Ji puikiai išsitenka po kepure, striukės gobtuvu.

Autorius Viktoras Armalis / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

Publikuota: 2012 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Pirma: nupjaukite galvą ir uodegą, išimkite žarnas ir gerai išplaukite, kad neligtu sukrešėjusio kraujo.

Antra: filiniu peiliu išpjaukite stuburo kaulą ir šonkaulius, tada padalinti file į dvi arba tris dalis. Sudėti į indą oda į apačią.
 

Trečia: 2-3 kg. lašišai reikėsa tris valgomuosius šaukštus druskos, tik ne garintos ir vienas valgomas šaukštas be kaupo cukraus. Cukrus priduoda švelnumo žuviai. Druską su cukrumi sumaišote ir apibartstote filė gabaliukus, tada uždengiate ir padedate į šaldytuvą vienai parai.
 

Ketvirta: Susidariusį skystį nupilate ir galite jau valgyti, tinka sumuštiniams, įvairioms mišrainėms, likusius filės gabaliukus suviniojate į šaldymo maišelius ir sudedate į šaldymo kamerą. Filės gabaliukai kameroje daugiau nebeįsisūrės, galėsite ilgą laiko tarpą smaguriauti baltijos lašiša.

Autorius: Marius Urnikis

Pastaba: prašome sekti skelbimus tinklapyje romada.lt, jei kartais įvyktų kokių nors pasikeitimų dėl seminaro laiko ir temos.

Organizatoriai Žūklės ekspertai

Publikuota: 2012 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

ŠLAKIŲ MASALAI – KLASIKA IR NAUJOVĖS