Jei reikalinga kosultacija, kur ir kam naudojami agresyvaus žaismo masalai, pavadinti velniais, kvalifikuotą išaiškinimą apie meškeriojimą jais rytų ir pietų Lietuvoje gausite Vilniuje veikiančioje „Romados“ parduotuvėje (Kalvarijų 168), na, o uostamiestyje įsikūrusioje „Romados“ parduotuvėje sužinosite, kodėl Kuršių mariose „velniai“ tapo pagrindiniu ešerių meškeriojimo masalu. Na, o koncentruotą informaciją visada rasite „Žvejo žiniose“.

Publikuota: 2012 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Mažų ežerų patrauklumas

Nedideliame ežere ar tarp kalvų nuo vėjo pasislėpusiame  plytinčiame tvenkinyje žvejoti nuo ledo ne tik smagiausia, bet dažniausiai ir rezultatyviausia. Nors sugaunamų žuvų dydis nedideliuose vandens telkiniuose dažniausiai neįspūdingas, tačiau smagu, kad jos dažniau kimba. Tokiam meškeriojimui  dažniausiai naudojamos lengvos meškerėlės su inercinėmis ritelėmis, nes gelmė, kurioje gaudomi ešeriai ar kuojos paprastai neviršija 3 m. Na, o masalas – avižėlė, tik pavasariop, dažniausiai nuo paskutinio ledo sėkmingiau būna meškerioti velniūkščiu.

Tačiau pastarasis masalas turi vyresnįjį brolį, kurį meškeriotojai kažkodėl praminė velniu, nors jis jokio išoriško panašumo su kipšo įvaizdžiu neturi. Tai stambaus kalibro masalas, kuriam reikia erdvios akvatorijos. Tokios kaip Luodis, Dysnos, Kauno ar Kuršių marios. Būtent tai išgirsite iš „Romados“ konsultantų, kurie supažindins su velnių tipais ir parekomenduos, koks konkretus modelis tinka vienam ar kitam vandens telkiniui. Šių rekomendacijų patartina paisyti, nes nepaisant to, kad visų velnių konstrukcija – labai panaši, kiekvienas modelis turi savo niuansus, kurie iš pirmo žvilgsnio lyg nekrenta į akis.

Stambaus kalibro paskirtis

Kodėl velniai – didelių vandens telkinių, plačių žūklės plotų favoritai? Ten, kur kitas krantas vos įžiūrimas arba jo visai nesimato, žuvų susitelkimo vietų paieška, net ir turint šiuolaikines gelmės zondavimo priemones, nėra paprastas dalykas, nes echoloto ekrane per visą dieną gali nepasirodyti nė viena verta dėmesio uodega, o ir smulkios bus pažymėtos tik kur-ne-kur. Tad reikia numanyti arba remtis žūklės gidų informacija, kur yra žuvų žiemavietės ir laimikio paieška užsiimti būtent tose zonose. Na, o ten savo ypatumus parodo ir vadinamieji velniai, kurių trankus kalibras yra skirtas prišaukti žuvis iš nemažo ploto ir atkreipti jų dėmesį į tai, kas dedasi gelmėje po jūsų ekete.

Smūgiai į dugną

Paradoksalu, tačiau poledinėje žūklėje tenka derinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus: net ir ten, kur gelmė didelė, reikia kiek galima mažiau triukšmauti, o kibimą gali kaip ranka atimti dėl neatsargumo barkštelėjęs į žūkladėžę į ledgrąžtis. Nepamirškite, kad garsas vandenyje sklinda daug greičiau nei ore ir, be jokios abejonės, daug stipriau veikia žuvų klausą. Kodėl gi žuvims privilioti pasitelkiamas būtent triukšmas?

Spiningininkai puikiai žino, kad šiltuoju metų laiku labai dažnai sėkmingesni būna triukšmingi masalai, kuriuose įmontuoti barškučiai -  kapsulės su metaliniais arba plastiko šrateliais, kurie, vobleriui ar blizgei vinguriuojant savo trajektorija, atsitrenkia vienas į kitą ir skleidžia garsą, viliojantį plėšrūnus. Žiemą, tokios triukšmo kapsulės neveiksmingos, nes masalai plukdomi vertikaliai ir neišvysto nei reikiamų greičių, nei juda vingriomis trajektorijomis. Tačiau garsas, o tiksliau tam tikro dažnio virpesiai ir poledinėje žūklėje – veiksmingas kibimo „žadintuvas“. Biologai teigia, kad žiemą daug veiksmingesnis „telegrafas“ yra garsas, kurį kelia į gruntą atsitrenkiantys masalai.

Žaismo algoritmas

Velnias – būtent tokio tipo masalas, kuris skleidžia plėšrūnams puikiai girdimą garsą. juo žvejojama taip, kad pakeltas į tam tikrą, tarkim, maždaug 0,5-1 m aukštį nuo dugno, kurį laiką kybotų, o paskui kristų iš to aukščio ant dugno. Kuo „velnio“ gramzdas bus masyvesnis, tuo stipresnis bus masalo smūgis į gruntą.

Greta keliamo garso, veikia dar stipresnis dirgiklis – „velnio“ smūgio į gruntą sukeliami nuosėdų fontanėliai, kurie ilgainiui, t.y. po 15-25 stuktelėjimų į dugną, suformuoja drumzlių debesėlį, pakimbantį gana nemažame plote. Jei vanduo skaidrokas, tokie debesėliai iš tolo traukia žuvų dėmesį ir netrukus prie jų susitelkia mailius, o paskui grobį atsliūkina ešeriai.

Čia dryžuotašoniai aptinka virš „velnių“ gramzdų valu slankiojančias trūklių imitacijas (raudonais karoliukais ar elastinga raudona medžiaga apsukti kabliukai), šoniplaukas, laumžirgio lervas ir net krevetes imituojančias museles. Tada ešeriai dėl nesuprantama priežasčių pamiršta mailių ir atakuoja dirbtinį masalą. Pastaruoju metu velnių kabliukai dekoruojami tiesiog 3-4 pasmeigtomis dirbtinėmis uodo trūklio lervomis. Šiemet toks skaisčiai raudonas irlabai elastingas masalas pasirodė kompanjos „Browning“ asortimente, o, kadangi „Browning“ atstovas – „Romada“, tai šio masalo jau galite gauti ir Lietuvoje. „Browning“ trūkliai ypatingi tuo, kad jie – stambūs, o toks masalas labiau vilioja ešerius. 

Nauja patirtis

Kokie velnių modeliai veiksmingiausi? Pasirodo, kibumą lemia ne gramzdo forma, kabliukų dydis, o velnio montažo ypatumai. „Romados“ parduotuvių konsultantai mielai jums parodys tuos ypatumus: montažai padaryti naudojant fluorokarboninį valą „Climax Ice Fluorcarbon Coating“, o ne įprastą vienagyslį. Geriausiai tokiems montažams tinka 0,20-0,25 mm skersmens valas. Nesibaiminkite – tikrai nebus per storas, nes fluorokarboninis valas vandenyje beveik nematomas. Todėl montažams galima naudoti ne tik storesnį, bet ir spalvotą, pvz., ryškiai oranžinį valą, kuris gerai matomas ant ledo ar sniego, o tai labai patogu, kai reikia rasti, kur jis užsikabino už ledo skeveldrų, prišalusių prie ledo.

Antra, storesniu valu geriau slankioja trūklių imitacijos, įeinančios į velnio montažą. Pernai metų žiemos sezono Kuršmarėse patirtis parodė, kad velnių montažai fluorokarbono valų pagrindu – daug veiksmingesni. Tik tokius velnių montažus, kurių galima įsigyti uostamiestyje vien „Romados“ parduotuvėse, meškeriotojai ima su savimi į ešerių žūklę Kaliningrado srityje telkšančioje Kuršių marių dalyje, kur yra geriausios ešerių kibimo vietos.

Šie velnių montažai pasižymi dar ir tuo, kad jie – gerokai ilgesni nei įprasta – kabliukų slydimo atkarpos ilgis 30 cm ilgio. Fluorokarboninis valas – stangresnis, todėl jis ilgai išlieka tiesus ir kabliukai juo slysta labai efektingai, tačiau dėl valo patiriamų mechaninių apkrovų  žūklės eigoje tenka trumpinti valo atkarpą, kuria slidinėja kabliukai, kad montažas neprarastų tvirtumo. Žodžiu, užsukite į bet kurią „Romados“ parduotuvę, kai susiruošite vykti į plačius vandenis, ir apsirūpinkite reikiamos konstrukcijos velniais, kurie vis dar lieka svarbiausiu stambių ešerių meškeriojimo masalu.