Publikuota: 2011 Vasaris / žurnalas "Meškeriotojas" / romada.lt
Latviai veis eršketus
Latvijos žuvivaisininkai sukūrė specialią eršketų veisimo metodiką ir, pasinaudodami ES parama, ketina veisti juos Baltijos jūroje, ypač tam reikalui tinka Rygos įlanka, kurios vandens sūrumas nuo 11 promilių sumažėjo iki 4. Šalies žuvininkystės ūkių asociacijos prezidento Inarijaus Voitso teigimu, Latvija ne tik taps pagrindine Atlanto eršketų atkūrimo programos vykdytoja, bet ir pigių juodųjų ikrų eksportuotoja.
Botagas švedams
Švedijoje imtasi griežtai sekti, ar meškeriotojai neparduoda savo laimikio. Pagal naujas ES taisykles žvejams, neturintiems verslininkų licencijų, draudžiama kitam asmeniui parduoti nors vieną žuvelę ne tik turguje, bet ir žūklės vietose, kaimynams ar turistams. Kontroliuojant meškeriotojų laimikius tikimasi pataisyti pašlijusius verslininkų reikalus.
Juodasis sąrašas
Australijoje restoranų lankytojams ekologai dalina sąrašą, į kurį įtrauktos nykstančių rūšių žuvys ir gyvūnai (tunai, rykliai, midijos, jūros šukos ir t. t.), todėl nerekomenduojama rinktis iš jų paruoštų patiekalų, kad nebūtų skatinama įtrauktų į juodąjį sąrašą rūšių verslinė žūklė.
Kalmarų antplūdis
Šiaurės jūrą užplūsta kalmarai, nes žvejai verslininkai išgaudo pernelyg daug menkių, jūros ešerių ir pikšų, kurios išmedžiodavo galvakojų moliuskų perteklių – tokią išvadą paskelbė Kylio K. Albrechti universiteto biologai.
CO2 žudo mailių
Jei dėl klimato atšilimo ir toliau jūrų vandenyje didės ištirpusio CO2, tai gali pražūtingai atsiliepti žuvų ištekliams: „šiltnamio efekto“ dujos keičia mailiaus elgseną – jaunikliai pradeda nebesisaugoti plėšrūnų – tokia tyrinėtojų išvada skelbiama žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Leidimų žūklei išduodama daugiau
Statistika rodo, kad Lietuvos meškeriotojai tampa civilizuotesni ir labiau linkę laikytis nustatytos žūklės tvarkos. Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos departamento gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno teigimu, pastebima akivaizdi tendencija, kad leidimų žūklei kasmet išduodama po 12000-14000 daugiau, nei prieš tai buvusiais metais: pernai buvo išduoti 85 298 leidimai, 2008 m. – 73 907, 2007 m. – 60 121. Labai populiarėja lašišų ir šlakių licencinė žūklė. Jei 2006-aisiais buvo išduotos tik 5 licencijos, 2008 m. – 63, tai 2009 m. – jau 1199, 2010 – 1216. Tad žūklės kultūra mūsų šalyje tikrai kyla. Jei tokiais tempais vystytųsi ekonomika, gyventume klestinčioje visuomenėje.
Danėje žiemoja kormoranai
Nors ir neįtikėtina, tačiau kormoranai puikiai jaučiasi ant ledo lyčių šalia uostamiesčio įžymybės – burlaivio „Meridianas“
Uostamiesčio gyventojai stebisi, kad šiemet Danėje pirmą kartą pastebėti žiemojantys kormoranai, kurie anksčiau žiemoti visi sutartinai išskrisdavo į žemyno pietus. Rajūs paukščiai Danėje pasirodė prieš Kalėdas, kai stojus drėgniems orams iki Biržos tilto nebeliko vientiso ledo, tik kur ne kur plūduriuoja lytys. Įdomiausia, kad paprastai vengiantys žmonių ir pasižymintys neeiliniu įtarumu paukščiai puikiai jaučiasi pačiame triukšmingo miesto centre. Kormoranai nekreipia dėmesio į praeivius ir nardo nuo lyčių, ant kurių nakvoja kartu su antimis ir gulbėmis. Klaipėdos ekologų nuomone, kormoranai galėjo atsilikti nuo išskrendančių būrių, o paskui pavieniai paukščiai susitelkė neužšalusiame uoste. Tačiau tai mažai tikėtina, nes kormoranai paprastai labai sutartinai keliauja ir savų nepalieka. Greičiausia kormoranų būrys aptiko Danėje žuvų telkinį ir liko žiemoti, nes gali sėkmingai susirasti maisto. Šią prielaidą netiesiogiai patvirtina uostamiesčio meškeriotojų liudijimai: esą šiemet Danėje žiemoja labai daug įvairios žuvies, kuri praėjusių metų gruodžio pradžioje užšalus upei puikiai kibo nuo ledo.
Autorius: žurnalas "Meškeriotojas" / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt
