Beveik prieš savaitę Lietuvos žvejų bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – žuvo jaunas, talentingas žvejys, Lietuvos sportinės žūklės rinktinės narys, gargždiškis Marius Baranauskas. Dar labai jaunas, bet jau daug pasiekęs vaikinas. Į laidotuves susirinko minia žmonių ir nemačiau nei vieno, kuris būtų atėjęs iš pareigos. Visi nuoširdžiai liūdėjo.

Publikuota: 2011 Rugpjūtis Autorius: Mindė / romada.lt

Visas šios dienos puslapis skirtas Mariaus atminimui. Jis to vertas. Vertas būti palydėtas draugų į paskutinę kelionę su pagarba.

Siekiai

Marių pažinojau gana gerai ir gana seniai. Beveik prieš dešimt metų, kada jis dar buvo paauglys, kaip žurnalistui teko pabuvoti vienose rajoninio masto žvejybos varžybose. „Pylos“ klubą, tada dar vadovaujamą Audriaus Petriko, puikaus lyderio, daug prisidėjusio, kad anoji „Pylos“ karta tapo būtent tokia garsi, atstovavo būtent tas jaunimas, kuris dabar užaugo garsiais, patyrusiais sportininkais, atstovaujančiais Lietuvą tarptautinėse varžybose. Tada „Pyla“ nugalėjo.

Nugalėjo kur kas labiau patyrusius varžovus, tame tarpe ir gana garsius žvejus. Tada pirmą kartą man įstrigo Mariaus Baranausko pavardė. Kiekvienais metais ją girdėjau vis dažniau. Labai jaunas būdamas jis tapo Lietuvos rinktinės nariu. Labai jaunas, kartu su „Pylos“ klubu – Lietuvos sportinės žūklės lygos čempionu. Visi jie – jauni, talentingi „Pylos“ vaikinai su Mariumi priešakyje įsiveržė į lygą, kaip akmuo įkrenta į ramų vandenį. Tada, prieš 4-5 metus ir susipažinome artimiau. Mariaus nuostata buvo aiški – siekti kuo aukštesnių rezultatų, treniruotis, nugalėti ir pakelti Lietuvos vėliavą pasaulio čempionate. Taip, jo lūpomis ištartas gyvenimo tikslas – tapti sportinės žūklės pasaulio čempionu. Jis to siekė nuosekliai ir net neabejoju, kad būtų pasiekęs.

Kovotojas

Kovojo iki galo visada. Net tada, kai vilčių beveik nebūdavo. 2009 metų „Žvejų mūšio“ sezone, finale, Marius gana nesėkmingai sužvejojo pirmąją kovą ir nuo lyderio atsilikinėjo gana dideliu skirtumu. Paskutinėje kovoje Marius dar atsilikinėjo ir jam būtinai reikėjo aplenkti lyderį. Kito pasirinkimo nebuvo. O rungtis buvo nepalanki Mariui – jūra. Buvo gražu žiūrėti kaip jis dirbo. Jo sektoriuje neliko nei vieno kvadratinio metro, kurio jis nebūtų patikrinęs. Pasiekė savo – nugalėjo.

„Mes nevažiuojame ten, kur kimba, kur pagautų net kvailys. Mes važiuojame, kur sudėtinga, seklu, bloga vaga, nėra priėjimo, kur net nežinau, ar būna žuvų tokioje vietoje. Tada pasitelki visą savo išmonę ir prasideda tyli kova su žuvimis. Mano tikslas – jas suvilioti. Keičiu masalą, išbandau viską, perkratau galvoje visas žinias apie žvejybą“

Požiūris

Marius vasarą gyvendavo sode, šalia Dovilų karjero. Ten tinklus mėgdavo pamirkyti smulkūs brakonieriai. Kelis kartus gaudėme Mariaus susektus pažeidėjus. Tai jam buvo svarbu. Daug kas jam buvo svarbu, deja lemtis patvarkė savaip. Jis beveik visada šypsojosi. Tokį jį ir prisiminsiu.

Žmonės apie Marių

Martynas Baranauskas. Mariaus brolis, „Pylos“ klubo narys.

Bet kokiai progai pasitaikius mes su Mariumi varžydavomės… kuris kurį. Jeigu tik pasitaikydavo galimybė žvejoti šalia vienas kito – prasidėdavo draugiškos varžybos tarp brolių Baranauskų. Neskaičiavau kiek kas kartų laimėjo, sekdavosi įvairiai. Lygos varžybose taip pat rezultatų lentelėje dažnai būdavome šalia. Mokėmės vienas iš kito. Buvo smagu.

Audrius Petrikas, „Pylos“ klubo įkūrėjas, buvęs Gargždų jaunimo laisvalaikio centro žūklės būrelio vadovas

Atrodo 1998 metais mano būrelyje pradėjo lankytis du paaugliai labai gudriomis akimis – broliai Marius ir Martynas. Tada aš pats nelabai daug žinojau apie žvejybą, skaitydavau žvejams skirtą spaudą ir konspektuodavau. Remdamasis konspektais vaikams pasakodavau apie žvejybos gudrybes. Šitie du veikėjai kartais mane pertraukdavo sakydami – „mokytojau, ne taip ten buvo parašyta, mes skaitėm. Ten reikia suprasti kitaip“. Labai nesmagiai pasijusdavau, bet jie būdavo teisūs. Smalsūs buvo abu… nuo pat paauglystės.

Raimundas Jocys, dabartinis Gargždų jaunimo laisvalaikio centro žūklės būrelio vadovas, Mariaus draugas

Prisimenu kai Marius dar būdamas visiškas naujokas sportinėje žūklėje, „tranzavo“ į pasaulio čempionatą Suomijoje. Tai buvo gal prieš 5-6 metus. Jam labai rūpėjo pažiūrėti, kaip tai atrodo. Turėjo 20 Eurų ir pakelį riešutų. Lietuvos rinktinė iki varžybų vietos likus maždaug 20 km. pamatė jaunąjį lietuvaitį sparčiai pėdinantį į priekį. Entuziastas Marius į varžybų vietą, stabdydamas pakeleivingas mašinas, nusigavo beveik greičiau už pačią rinktinę. Jis labai norėjo būti rinktinėje ir to pasiekė.

Mantas Riauka, Mariaus draugas, „Pylos“ klubo narys

Mūsų klubo kokybinis šuolis įvyko būtent tada, kai Marius ypatingai susidomėjo sportine žūkle. Jis buvo idėjų generatorius, aktyviai studijavo ir bandė pritaikyti visas naujoves, naudojamas užsienyje. Mes pradėjome dalyvauti Lietuvos sportinės žūklės klubų lygos turuose ir Marius buvo pagrindinis strategas. Manau tik jo dėka „Pylos“ klubas taip žaibiškai pasidarė vienu iš stipriausių Lietuvos klubų.

Saulius Vigraitis, TV laidos „Šiandien kimba“ vedėjas

Pastaruoju laiku su Mariumi nemažai bendravome. Kvietėmės į laidas kaip konsultantą, galintį daug ko išmokyti Lietuvos žvejus. Žvejodavome kartu ir savo malonumui. Marius turėjo daug planų artimai ateičiai. Išsiskyrėme penktadienį, likus dviem dienoms prieš jo žūtį. Pirmadienį žadėjome susiskambinti…

Pabaigos žodis

Vienąkart kažkam sukritikavus Mariaus aprangos stilių, jis atsakė – „Taip, mano batai nukleipti, šortai brolio, megztinis iš padėvėtų rūbų parduotuvės, bet man tai nesvarbu. Man labiau rūpi turėti gerą plūdę negu stilingą skudurą“… Jis buvo toks. Marius Baranauskas, per anksti užgesusi Lietuvos sportinės žūklės žvaigždė.

Autorius Mindaugas Skirmantas / Mindė/