Europą skalaujančių jūrų būklė aplinkosaugininkams kelia nerimą, nes sparčiai plėtojami pakrančių rajonai, vyksta intensyvi verslinė žvejyba, o dl žemės ūkio veiklos į nuotekas pakliūva daug chemijos produktų. Mokslininkai vienbalsiai tvirtina, kad veiksmingų priemonių, kurios pakeistų susiklosčiusią situaciją, reikia imtis nedelsiant, nes kitaip aplink Europą vilnijančių jūrų laukia liūdna ateitis.
Publikuota: 2011 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt
Viena pagrindinių Europą skalaujančių jūrų ekosistemų nuosmukio priežasčių – Europos Sąjungos plėtra ir ekonomikos augimas bendrijos valstybėse. Tokia išvada baigiasi trejus metus trukusio tyrimo „Europietiškas gyvenimo būdas ir jūros ekosistemos“ (ELME) ataskaita. Ją parengė per 100 mokslininkų iš 15 šalių. Svarbiausi tyrimai buvo atliekami keturiose Pasaulinio vandenyno rajonuose: Atlanto šiaurės rytų regione, Juodojoje, Baltijos ir Viduržemio jūrose.
Mokslininkai pažymi, kad intensyvi verslinė žūklė daro didelę įtaką šiaurės – rytų Atlante gyvenančioms paukščių populiacijoms, o taip pat krovinių gabenimo laivais plėtros rezultatas – nauji uostai ir laivybos kanalai. Baltijos jūroje verslinės žūklės mąstai viršija visas normas ir pasiekė pavojingą ribą, didėja jūros eutrofikacija, t.y. dėl
Juodojoje jūroje dėl pakrantės rajonuose vykstančios žemės ūkio veiklos sparčiai plinta kenksmingi dumbliai ir nyksta senosios ekosistemos. Viduržemio jūra, laikyta biologinės įvairovės etalonu, kenčia nuo pakrantėse vykstančių statybų plėtros, besaikės verslinės žvejybos. Viduržemio jūroje gausėja agresyvių gyvūnų, kurie anksčiau joje nebuvo aptinkami.
Ar minėtos jūros ir kiti pasaulinio vandenyno regionai aplink Europą atlaikys lyg presu jas slegiančius europiečių gyvenimo būdo pakitimus: eutrofikaciją, cheminę taršą ir intensyvią žvejybą? Europos Sąjungos plėtra šias problemas tik dar labiau padidina, nes laisvas piliečių judėjimas skatina kurortų plėtrą. Antra, europiečiai perka vis daugiau būstų jūrų pakrantėse. Trečia, auga mėsos paklausa, o tai savo ruožtu skatina trąšų naudojimą, lemiantį entrofikacijos procesus.
Vienintelė šviesi spalva šiame niūrokame peizaže - teigiami pokyčiai Šiaurės jūroje – mokslininkai teigia, kad čia pastebimas ekosistemų būklės pagerėjimas. Deja, taip yra ne todėl, kad pakrantėse sukoncentruota pramonė atsisako nešvarių technologijų, o todėl, kad tokia gamyba perkėliama į Kiniją arba Indiją. Kitaip tariant, problema nustumiama į kitą planetos regioną.
Autorius: Bronius Luinys, žūklės ekspertas / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt
