Meškeriotojai visokiais būdais siekia į žūklės vietą prisivilioti ir joje išlaikyti prisikviestas žuvis. Tokios žūklės realijos, nes sunku tikėtis, kad solidų ar bent jau stambesnį laimikį pavyks sugauti be parengiamojo etapo. Ypač tai svarbu žinoti, jei žvejojama plūdine ar dugnine meškere. Kad nereikėtų dėti viltis vien tik į laimingą atsitiktinumą, apie kurį žvejai prie laužų seka neįtikėtinas legendas, galima imtis atitinkamų priemonių kurios padeda žuvis privilioti prie masalo. Viena tokių priemonių – jaukinimas specialiomis medžiagomis.
Publikuota: 2010 Liepa. Autorius: “Žvejo žinios / romada.lt
Įpročio ugdymas
Jaukinimo procesas yra dvejopas: jaukinti žuvis galima ne dieną ir ne dvi, o dvi savaites, visą tą laiką tam tikru metu pasirinktoje vietoje beriant jauką. Žuvys prie tokio nemokamo maitinimo pripranta, periodiškai ima lankytis pažįstamoje vietoje. Tokiam jaukinimui naudojami gana paprasti jaukai, kurie dažniausiai susideda iš šutintų grūdų, žirnių, perlinių kruopų ar minėtų produktų mišinio, pagardinto pirktiniu jauku, skleidžiančiu aromatą.
Deja, pigus ir labai veiksmingas jaukinimo būdas prieinamas ne kiekvienam žvejui, nes reikia gyventi šalia žūklavietės arba kas vakarą važinėti prie vandens. Miestiečiai tokios galimybės neturi, todėl jie konstruoja jaukus, kurie vilioja žuvis prie masalooperatyviai, t.y. per trumpą laiką.
Veiksmingumo alternatyva
Kad jaukas būtų veiksmingas griebiamasi daugelio gudrybių: jaukai komponuojami iš maltų džiūvėsių, juodos duonos, sausainių ir biskvitų miltų, šutintų kanapių, o taipogi į juos įmaišoma įvairių kvapnių medžiagų, skleidžiančių vanilės, braškių, medaus, krevečių, kokoso riešutų ar net vyšnių aromatus.
Kartais kvapiosios jaukų medžiagos labai veiksmingos, o kartais jos ne itin vilioja apsnūdusias prieš oro permainas žuvis. Tokiam atvejui dabar naudojami specialūs priedai "Bioaktyvator", kuriuos gamina lenkų kompanija STILL.
Mokslininkai jau seniai nustatė, kad yra medžiagų , kurios dar veiksmingiau nei apetitiški aromatai vilioja žuvis. Tai – aminorūgštys. Pasirodo, kad žuvų kūnas nusėtas receptoriais, juntančiais aminorūgštis, nuo kurių žuvys patiria palaimą. Tyrinėtojų teigimu, pakliuvusi į aplinką, prisotintą aminorūgščių, žuvis tikra to žodžio prasme maudosi skonių jūroje. Todėl ir stveria masalą, nes jaučia pašėlusį norą kuo nors paužkandžiauti. Antra, jausdama amino rūgščių poveikį, žuvis sukinėjasi būtent ten, kur pabertas jaukas, jas skleidžiantis, ir užmestas masalas.
Gamintojo nuotr./Biologiškai aktyvių medžiagų prisotinti priedai
