Jei kas galvoja, kad „Method“ metode atras Ameriką, tas labai klysta, tačiau pažintine prasme ne pro šalį žinoti, kodėl anglai jį laiko labai svarbiu dalyku meškeriojimo istorijoje?
Publikuota: 2011 Rugpjūtis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt
Jaukinti netikslinga
Praėjusiame šimtmetyje Anglijoje labai išpopuliarėjo meškeriojimas po darbo dienos, trunkantis kelias valandas. Meškeriojamu objektu tapo daugelyje vandens telkinių įveisti karpiai. Kai meškeriojama tokį trumpą laiką, ne tik nebūtina, bet ir netikslinga jauku ar masaliniais kukuliais vilioti karpius prie masalų. Kol žuvys aptiks jauką, gali būti, kad meškeriotojas jau seniai bus išvykęs namo kirsti vakarienės. Tad anglų meškeriotojai ėmė ieškoti operatyvaus žuvų viliojimo būdų ir sukūrė meškeriojimo schemą, kurią pavadino tiesiog „the method“ (metodas – angl.) ir kuri dabar laikoma savarankišku meškeriojimo būdu.
Šerdis – šėryklė
Metodo „method“ šerdis – visiems mūsų meškeriotojams puikiai pažįstamas, jau archaišku tapęs šėryklės modelis – spiralė. Ši šėryklė ir yra operatyvaus ir, anglų nuomone, veiksmingo žuvų jaukinimo įrankiu. Anglas ima „spiralę“, veria ją ant pagrindinio valo, kurio gale pririšamas sukutis. Į pastarojo auselę įveriamas mažų mažiausiai 20 cm ilgio pavadėlis iš reikiamo skersmens vienagyslio valo. Kad pavadėlis, užmetant montažą neapsivyniotų aplink pagrindinį valą, rekomenduojama naudoti stangrų „Amnesia“ tipo valą. Šėryklė aplipdoma labai lipniu jauku, ant kabliuko veriamas masalas ir galima šį vadinamąjį „the method“ užmesti. Dažniausiai anglai ant „the method“ montažo kabliukų veria savadarbius arba pirktinius masalinius kukulius. Tai turbūt vienintelis skirtumas nuo mūsų krašte paplitusios meškeriojimo tokiomis šėryklėmis metodikos: mūsiškiai meškeriotojai ant kabliuko veria sliekus, makaronus, kukurūzus, o „spirales“ kartais aplipdo lietuviškiems karosams labai apetitiška perlinių kruopų koše, į kurią įmaišyta maltų batono džiuvėsių.
Pusę kilogramo sveriantis „Method“ montažas su masaliniu tešlos rutuliuku
Evoliucijos vingiai
Anglų „the method“ nuo pirmykštės, paprastos kaip du kart du „spiralės“ gerokai evoliucionavo: pirma, dabar „Method“ vadinamas visos atviros šėryklės, kurios aplipdomos jauku iš viršaus, o visos kitos šėryklės tos, į kurias jaukas kemšamas. Antra, naujos kartos „Method“ šėryklės – sudėtingos konstrukcijos ir susideda iš svarelio, kuris įmontuotas į raketos stabilizatorius primenantį korpusą, su keliomis trikampėmis arba stačiakampėmis kiaurymėmis. Tokia konstrukcija sugalvota tam, kad šėryklę galima būtų aplipdyti apelsino dydžio jauko kukuliu. Tad trečias skirtumas nuo pirmykščių palyginti mažos talpos šėryklių svaidymui skirtų „Method“ dugninių – kelis kartus galingesni meškerykočiai, kuriais galima užmesti montažą, kurio svoris viršija kilogramą. Ketvirta, žymiai skiriasi „Method“ šėryklėms skirta jauko sudėtis: jame daug rupių frakcijų – traiškytų kukurūzų, žemės riešutų ir kitų produktų labai viliojančių karpius. Penkta, jaukinama labai intensyviai: tai reiškia, kad tiksliai į tą pačią vietą „Method“ šėryklė su kilogramu jauko užmetama 4-5 kartus paeiliui per trumpą laiką. Ant dugno susidaro tikras karpių maisto sandėlis. Tik tada šėryklė vėl aplipdoma ir į jos turinį įterpiamas masalinis kukulis su kabliuku. Šešta, masalinis kukulis išmirkomas saldžiame ir labai kvapniame sirupe, kad būtų ypač patrauklus karpiui. „Method“ šėrykles anglai laiko išskirtinai karpių meškeriojimo įrankiu, o kontinentinėje Europos dalyje, jos naudojamos įvairių karpinių žuvų meškeriojimui.
Romas Povilionis
Autoriaus nuotr.
Specialiai „Meškeriotojui“ iš Londono
Naujoviškos „Browning“ „methot“ šėryklės vduryje – kempinė, kuri pašlakstoma aromatinėmis medžiagomis, kad kvapas iš toli viliotų žuvis prie jauko
Toliašaudė ‚method“ šėryklė nulieta iš švino, todėl kartu jauko rutuliu montažas sveria kilogramą, o jam užmesti naudojami specialūs meškerykočiai
„Method“ šėryklės su plokščia nugarėle, puikiai priglunda prie dugno ir skirtos meškerioti vandens telkiniuose su tėkme
