VĖJO ĮTAKA ŽUVŲ APETITUI IR KIBIMUI Europos pliažų meškeriotojai, kurie apsiginklavę toliašaudėmis dugninėmis medžioja stambias plekšnes arba bangų mūšos zonoje vingria blizge gundantys vilkešerius, paprastai ramiomis dienomis renkasi aludėse padiskutuoti apie laimikius, o prie vandens skuba, kai krantą lyžčioja mažiausiai trijų balų bangos. Kokią įtaką vėjas daro žūklei jūroje, upėse ir ežeruose? Skaityti toliau >KAROSAI KOLONIZUOJA TEKANČIUS VANDENIS Nors karoso įvaizdis – tvenkinių, kūdrų, užžėlusių ežerų žuvis, rausinėjanti dumblėtus užutėkius, tačiau šie ištvermingi ir nereiklūs auksašoniai puikiai jaučiasi ir upėse, jei randa patogių užuolankų, kur gali pailsinti muskulatūrą, o taip pat susirasti pakankamai maisto. Ichtiologai teigia, kad ilgainiui į tekančius vandenis pakliuvę karosai, o taip pat ir karpiai apsipranta gyventi srovėje ir puikiai prisitaiko prie neįprastų sąlygų. Ši tendencija, tyrimų duomenimis, ypač pastebima Dunojaus ir Dniepro baseinuose. Ar ji pasireiškia Lietuvoje? Skaityti toliau >„TVIČINGAS“. MADINGA TEMA AR RIMTA PRAKTIKA? Žodelis, kuris įrašytas šios analitinės apžvalgos pavadinime , pirmiausia atsirado užatlantės spiningininkų žargone, o jo fone maždaug prieš penkerius metus nublanko anksčiau madingas žodelis – „džiginimas“. Irgi svetimybė, kuri kaip ir daugelis panašių meškeriotojų žargone įsitvirtino akimirksniu. Dabar taip pat dažnai kaip „džigas“ ar „džiginimas“ pokalbiuose ir tekstuose apie žūklę bei spiningavimą vartojamas terminas „tvičingas“ („twiching“ – angl. trūkčiojimas), kurį rašau su kabutėmis. Jos, mano manymu, taptų nereikalingos, jei pavyktų įrodyti, kad naujas terminas reiškia naują praktinę patirtį. Kaip yra iš tiesų? (Spauskite-detalesnė versija) Skaityti toliau >TINGUSIS KARŠIO PUSBROLIS Ar daug meškeriotojų yra matę kilograminį plakį? Manau, kad atsakymą nedvejodami ištars devyni žvejai iš dešimties: tokio dydžio karšio jaunesniuoju pusbroliu vadinama žuvis laikoma retenybe, nors tuo tarpu verslininkų laimikiuose kartu su karšiais sugaunama nemažai stambių plakių, tame tarpe ir sveriančių per kilogramą. Dažniausiai stambių plakių niekas specialiai nuo karšių neskiria, kad būtų lengviau parduoti laimikį, o meškeriotojų sąmonėje plakio įvaizdis – maždaug 50 g sverianti žuvelė, kuri būtinai nutampo masalą nuo kabliuko ir neprileidžia artyn prie jo solidesnių žuvų. Ar toks plakio įvaizdis – pagrįstas? (Spauskite-platesnė versija) Skaityti toliau >EŽERŲ UŽUTEKIUS JAU LANKO PLAČIAŠONIAI Gegužės antroji pusė – metas, kai taikiosios žuvys būriais plūsta į maisto pilnas įlankas ir godžiai ieško gardžių ir maistingų kąsnelių, todėl dabar jas čia galima sėkmingai žvejoti, jei tik nusitovi vienodas oras, t.y. atmosferos slėgis nekinta keletą dienų, o saulė pakankamai sušildo užtėkių vandenį. (Spauskite – platsnė versija) Skaityti toliau >SALATIS VISADA VEJASI SPRUNKANTĮ MASALĄ Čiurliai, sutūpę ant elektros laidų, primena, kad artėja pirmosios gegužės dienos, kurios yra vienas geriausių salačių žūklės metas mūsų krašte. Veržlūs kaip torpedos aukšlių medžiotojai pirmosios realios šilumos sušildytame vandenyje, tomis dienomis pradės triukšmingus reidus į upių pakraščius. Tad salačių medžioklės vietas, kurios nesikeičia iki pat rudens, lengva aptikti stebint upės akvatoriją: jei kur nors pažirs iš vandens žuvelių būrelis, vadinasi, aukšliokės gelbėjasi nuo salačio. Tada reikia prisėlinti iš tyko kiek įmanoma arčiau, kad galima būtų užmesti masalą į zoną, kurią salatis stebi. (Spauskite-platesnė versija) Skaityti toliau >ŠALNA NESUKLIUDĖ SUVILIOTI 13,70 kg. KARPĮ Šiemet mūsų krašte Lietuvos karpininkų asociacija (LKA) pirmą kartą rengia seriją atrankinių žūklės varžybų, lemsiančių, kurie šalies rinktinės kandidatai liks žvejoti namie, o kurie vyks spalio mėnesį į Angliją dalyvauti planetos karpių žūklės pirmenybėse – „World Carp Cup“. Praėjusį savaitgalį Punios apylinkėse centriniame žūklavietės „DidelėŽuvis.lt“ tvenkinyje įvyko pirmasis atrankos turnyras. Kauniečių Žvejų Dėmesiui !!! Kaune, taikos prospektas 34A, atsidarė nauja, didelė Romados parduotuvė. Patogus privažiavimas, didelė aikštelė automobiliams. ŠLAKIAI RENKASI MASALO STANDARTĄ Metas, kai upės užlieja senvages, geriausias periodas susigrumti su šlakiu, o jei nusišypsos laimė, ir su lašiša, nes šiuo metu ne tik leidžiama licencinė šių žuvų žūklė, apie kurios sąlygas galima išsamiau sužinoti Aplinkos ministerijos tinklalapyje am.lt. Antra, tuojau susiklostys daugiau ar mažiau tinkamos sąlygos, kurios padidins akistatos su šlakiu tikimybę. Šis pavasaris – ne pats palankiausias šlakių žūklei, nes anksti kilo stiprus polaidis, kuris didelėse upėse išsiliejo į grėsmingą potvynį. Orai taip pat visą kovą ir balandį – permainingi, o šis faktorius nepagerina šlakių apetito, bet pora paskutinių balandžio savaičių, hidrologinių prognozių duomenimis, gali tapti ryškiu pragiedruliu dabartinėje situacijoje. Kita vertus, šį pavasarį nebus geresnių šansų įsigyti licenciją ir pamedžioti geidžiamą laimikį – taškais taškeliais nužertą šlakį, nes gegužę daugelį upių šlakiai jau bus palikę. Skaityti toliau >PIRMAS VIZITAS PRIE UPELIO Takas stačiu šlaitu per tankų eglyną leidžiasi į nedidelės upės, vienos iš tų, kurių Lietuvoje dar liko ne daugiau kaip šimtas, slėnį. Kai po ilgos, storu sniego patalu keliems mėnesiams užklojusios visą kraštą žiemos eini prie upės, žinai, kad tavęs laukia netikėtumai, kurie gali visiškai pakeisti išvykos scenarijų, nes negali žinoti, ar vanduo jau pradėjo slūgti, ar jis nėra taip susidrumstęs, kad primena durpių sultinį? Tad tikimybė, kad per pirmą išvyką prie pavasarinio polaidžio sudrumstos upės randevu su upėtakiu neįvyks, didelė. Ką žvejui reikia žinoti ir kam būtina pasirengti, kad galėtų prisitaikyti prie įvairiausių žūklės sąlygų? Skaityti toliau > |
Specialus pasiūlymas
Prisijungti |
This text will be replaced
