BALTIJA, LAŠIŠOS IR SPININGAS (2) Blizgė blyksteli kaip durklo ašmenys saulės spinduliuose ir įsminga į netikėtai pašiaušusią jos kelyje didelę kuprą bangą. Šį rytą bangavimas silpnas, tačiau retkarčiais pasišiaušia viena kita putota ketera, lyg kastuvu išmetanti į paviršių masalą. Kai tai atsitinka pačiame toliausiame masalo užmetimo taške, ypatingai apmaudu, nes blizgė dingsta iš lašišažuvių akiračio, o kai vėl paneria į reikiamą gelmę ji būna atsidūrusi pernelyg arti kranto. Tačiau būtent iš tokių situacijų susideda visa pliažo spiningininko diena ir tai, kad šį kartą blizgė įsmigo gilyn į bangą, o ne pasirodė paviršiuje, pakelia nuotaiką. Labai dažnai kartu su tokia banga link kranto pasuka lašišų pulkelis, tikėdamasis verdančiame „katile“ pastverti vieną kitą tobį ar bretlingį, o kad smulkių žuvelių tuntas šį rytą migruoja priekrante aiškiai rodo kirų pikiruotės – paukščiai lyg prisukti tai kyla nuo bangos keteros, tai sklendžia žemyn. Skaityti toliau >BALTIJA, SPININGAS IR LAŠIŠOS (1) Kai nuo kranto žvelgi į jūrą, apima beviltiška nuojauta, kad šansai sugauti šiuose milžiniškuose plotuose, kur nėra beveik jokių apčiuopiamų orientyrų žuvį, o tuo labiau lašišą – tokie menki, kad apie juos neverta kalbėti, tačiau reali situacija – visai kitokia. Mūsų krašto vakarinę pakrantę skalaujančioje Baltijoje, kaip ir bet kuriame kitame vandens telkinyje nuo seno žinomi karšti taškai, kuriuose grobį persekioja lašišos ir greiti kaip žaibas šlakiai. Skaityti toliau >KOKIA DUGNINE GAUDOMOS SKORPENOS? Pirmomis gegužės dienomis nėra kur ant Palangos tilto koją pastatyti – kas gyvas išsirengė meškerioti Baltijos priekrantėje iki šiol neregėtų žuvų: vieni meškeriotojai sako, kad tai jūrų pūgžliai, praminti skorpenomis, antri teigia, kad tai jūros drakoniukai, kurių antplūdis pernai buvo užfiksuotas Danijos pakrantėse, o treti mano, kad tai populiariausia Juodosios ir Azovo jūrų žuvis – „byčiokas“, kurį mūsiškai reikia vadinti grundalu. Tačiau svarbiausia, kad šių žuvų daug ir jos noriai kimba. Skaityti toliau >NETRADICINIS VOBLERIS – ŠIRŠĖ, PROVOKUOJANTI ŠAPALUS Kuo vilioti šapalus? Šis klausimas visada tampa aktualus spiningininkams balandžio viduryje, kai storasprandžiai upių korsarai ima būriuotis sietuvose palei smėlėtus duburius. Daugelis spiningininkų taip įprato šapalus meškerioti tradiciniais „burbuliukais“, t.y., „crank“ tipo vobleriais, kurių išvaizda primena trynio maišelio neatsikračiusį mailių, kad pamiršo jog šapalai eina iš proto dėl stambių vabalų, pakliūvančių per lengvabūdiškumą tėkmėn. Čia iš karto galvon topteli mintis apie karkvabalius, tačiau šapalai smaguriauja ne tik jais. Skaityti toliau >KOKĮ VOBLERĮ RINKTIS PIRMAI IŠVYKAI? Ar visada į pirmąją sezono išvyką pasiimate naujus spiningo masalus? Antra, ar tinkamai juos išbandote? Juk dažnai pasitaiko, kad naują voblerį užmetame vos kelis kartus, o praėjusio sezono favoritais šukuojame lydekų ganyklas pusdienį, tikėdamiesi, kad jie parodys, ką gali, o žuvys kažkodėl įjuos reaguoja vangiai. Kartais žinoma, ne pasitikėjimo „naujokais“ stoka, o pernelyg didelė voblerių atsarga masalinėje tampa inertiško pasirinkimo priežastimi. Štai tokie dalykai aiškėja iš spiningininkų apklausų, todėl ne vienas gamintojas ima laikytis naujos koncepcijos, kurios kertiniu akmeniu tampa postulatas, jog masalinėje reikia turėti po vieną masalo, atitinkančio tam tikras žūklės sąlygas, modelį, o ne visą gamą kurios nors rūšies ar tipo masalų. Skaityti toliau >MEŠKERIOJIMO LEIDIMAI ĮSIGYJAMI ELEKTRONINIU BŪDU Nuo kovo 30 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja leidimų meškerioti išdavimo tvarka ir naujos jų kainos – leidimus meškerioti neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose dabar galima įsigyti elektroniniu būdu – naudojantis internetine Aplinkosaugos leidimų informacine sistema (ALIS), kuri tampa svarbiausiu meškeriojimo leidimų ir licencijų platinimo instrumentu. Naujojoje platinimo sistemoje ir tvarkoje – daug naujovių, tarp kurių – nauja terminologija, aiškiai atskirianti verslinės žvejybos ir meškeriojimo terminus bei sąvokas. Skaityti toliau >TOLIAŠAUDĖS BLIZGĖS LAŠIŠOMS VILIOTI „Girdėjau, kad balandžio mėnesį priekrantėje galima gana sėkmingai gaudyti lašišas ir šlakius? Ar teisybė? Tokį klausimą nugirdau „Romados“ parduotuvėje Klaipėdoje, Bokštų gatvėje. Pardavėjas patvirtino, kad lašišažuvės tikrai meškeriojamos Baltijos pliažuose, o tada akivaizdžiai atvykę iš „gėlo“ šalies regiono meškeriotojai pasiteiravo: „o kokiais masalais jos gaudomos? Šis klausimas aktualus daugeliui spiningininkų, kurie norėtų išbandyti palyginti ekstremalų žūklės būdą, tačiau stokoja informacijos, kaip tai padaryti, o svarbiausia – nuo ko pradėti? Skaityti toliau >PIRMOJI ŽUVIS – KUOJA Nors dauguma ledmečio meškeriotojų pirmiausiai skuba vilioti ešerių, tačiau yra nemažai meškeriotojų, kuriems jau ne vienus metus smagiausia pirmoji žūklė – kuojų gundymas. Jei pabandysite pasirinkti būtent tokį scenarijų, iškart pajusite jo privalumus, nes gali kiek norėdamas mėgautis tyla ir laukti, kol virptelės meškerės sargelis, išduodamas, kad kuoja susidomėjo masalu. Skaityti toliau >ANTRAS ŽŪKLĖS SEMINARAS LIETUVOJE Vilniuje, “Romados” parduotuvėje, kuri veikia Kalvarijų g.168, š.m. KOVO 14 d, 18.00 val. vyks seminaras “Šiuolaikinės meškeriotojo ekipuotės ypatumai”. Seminare sužinosite apie naujų technologijų panaudojimą, kuriant meškeriotojų aprangą ir avalynę, susipažinsite su SIMMS kompanijos produktais, jiems teikiamomis garantijomis. Seminaro vedėjas – Viktoras Armalis. Skaityti toliau >KĄ PO LEDU GIEDA CIKADA? Vertikalios eigos masalai – seniausia poledinio meškeriojimo masalų rūšis, kurią gerokai pastūmėjo į šalį švytuoklių invazijja į žūklės praktiką, tačiau ne vien todėl, kad švytuoklės – veiksmingi naujos kartos viliokai, blėsta klasikinių blizgių šlovė – susiformavo nauja plėšrųjų žuvų gaudymo tendencija, kurios kertinis akmuo – nuostata, jog horizontalios eigos masalai – perspektyvesni. Na, o šios nuomonės priešininkai teigia, jog horizontalios eigos masalai – mados dalykas. Kaip yra iš tikrųjų? Skaityti toliau > |
Specialus pasiūlymas
Prisijungti |
This text will be replaced
