Publikuota: 2012 Vasaris Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Kai matai išrikiuotą lyg per paradą seriją įvairiausio apavo, skirto meškeriotojams, porų, bergždžias dalykas, klausti savęs, kuris iš jų geriausias ir kuris atitinka naujausius šiuolaikinių meškeriotojo batų, skirtų rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario sezonams, standartus? O dar sunkiau nuspėti, kuris apavas geriausiai atitiks jūsų poreikius? Vienas dalykas, žinoma, visada būna aiškus:  apavas turi būti šiltas, kad nepatirtumėte jokio diskomforto dėl žvarbstančių kojų. Naujos kartos avalynė, pritaikyta ilgą laiką dėvėti lauko sąlygomis ir vaikščioti didelius atstumus, paprastai pagaminta taip, kad veiksmingai išsaugotų šilumą ir izoliuotų kojas nuo žemos temperatūros poveikio, lengva. Puikus tokios avalynės pavyzdys – jau minėti „Cormoran“ modeliai ASTRO-THERMO LACED BOOTS bei ASTRO-THERMO WINTER BOOTS DE LUXE.  Pirmuosiuose ir antruosiuose tai užtikrina „Thermolite“ audinys, iš kurio pagamintas vidinis bato šilumos izoliacijos sluoksnis. Tad koja šiame apave komfortiškai jausis net būnant 20 laipsnių šaltyje.

 
ASTRO-THERMO LANCED BOOTS apavo nosys – masyvios, todėl patikimai apsaugo koją nuo smūgių ledo luitus kaina 179.00 Lt.

Aišku taip pat ir tai, kad ledu vaikštančiam meškeriotojui, būtina neperšlampama avalynė. Būtent tokie ir yra abu minėti modeliai – absoliučiai neperšlampami. Tik vienų aulas nulietas iš specialios PVC plastiko rūšies, pasižyminčios ypatingu elastingumu, o antrųjų – aulas pasiūtas iš impregnuotos dirbtinės odos ir yra dar elastingesnis. Šios savybės labai svarbios būtent tada, kai reikia žingsniuoti per pažliugusį ledą.

ASTRO-THERMO WINTER BOOTS DE LUXE batų – ypač elastingi aulai, kurie suvarstyti idealiai priglunda prie blauzdos kaina 199.00Lt.

Tolesnei ir išsamesnei avalynės ekspertizei reikia gilesnių žinių, todėl prieš vizitą į parduotuvę visada ne pro šalį panaršyti po svetainės romada.lt puslapius, tada žinosite, kad labai svarbu, jog avalynės konstrukcija atitiktų anatominius kojos sandaros ypatumus, o tai reiškia, kad ji turi užtikrinti lengvą ir komfortišką vaikščiojimą. Tokia avalynė paprastai gaminama su „Vibram“ tipo padu, kurio forma idealiai atitinka pėdos formą, o pado protektorius turi puikiai sukibti su paviršiumi (dirva, žvirgždu, molingais paviršiais, akmenuotomis vietomis, ledu, sniegu), kuriuo tenka žingsniuoti. Be to, batai privalo gerai vėdintis ir būti su vidpadžiu, amortizuojančiu kiekvieną pėdos stuktelėjimą žengiant žingsnį. Paprasta ir labai pigi avalynė tokių savybių neturi, o jei jos išvaizda imituoja aukštą klasę, tai piguma bus pagaminta iš prastų medžiagų.

ASTRO-THERMO LANCED BOOTS ir ASTRO-THERMO WINTER BOOTS DE LUXE aulinukai, ekspertų nuomone, idealiai tinka ledmečio sezonui, tačiau be jokios abejonės, juos sėkmingai galima naudoti ir kitose situacijose, nes apavas labai fukcionalus ir tinka visais atvejais, kai nereikia bristi į vandenį giliau nei 30 cm. Jau minėta, kad šie batai neperšlampami, puikiai vėdinasi, tačiau svarbiausias privalumas – inovatyvi batų konstrukcija: aulas pasiūtas taip, kad puikiai priglustų prie čiurnos ir blauzdos, o aulo stangrumo pakanka, kad koja būtų apsaugota nuo nikstelėjimų. Idealų apavo prigludimą prie čiurnos ir blauzdos užtikrina suvarstomi aulai. Todėl tokie aulinukai nesmukčioja, jei koja prasmenga į sniego košę. Ši aulinukų savybė – ledmečiu niekuo nepakeičiama. Abiejų minėtų apavo modelių padai – su kibiu protektoriumi, o bato viduje jų  forma kartu su kompensaciniu vidpadžiu idealiai atitinka pėdos sandarą. Batų nosys – storos ir puikiai apsaugo nuo smūgių į ledo luitus, akmenis, betoną, aštrius kampus, laivo bortus. Batų pamušalas pasiūtas iš specialaus poliamido pluošto, išstumiančio drėgmę, o aulas ir padas iš šilumą izoliuojančio plastiko. Pasimatuoti minėtą avalynės modelį ir įsitikinti šių batų kokybe galima visose „Romados“ prekybos tinklo parduotuvėse. Beje, praktinis patarimas: jei matuositės ASTRO-THERMO LANCED ar WINTER BOOTS DE LUXE batus, koja turi būti apauta stora kojine, kurią paprastai maunatės kai vykstate ant ledo, tik tada galėsite tiksliai nustatyti ar batai suvarstyti taip priglunda prie prie kojos, kad visiškai nesmukčioja.

„Žvejo žinių“ inf.
 

Publikuota: 2012 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Kiekvienas meškeriotojas žino, kad polediniam meškeriojimui skirtoje žūkladėžėje brangus kiekvienas kubinis centimetras tūrio, todėl ieško pačių kompaktiškiausių žūklės įrankių ir reikmenų. Kadangi termoso sąskaita sutaupyti nerealu, tai ne pro šalį atkreipti dėmesį į „Romados“ šiemet siūlomą ypatingai kompaktišką žieminio spiningo modelį, kuris išsiardo į tris kanceliarinio pieštuko ilgio dalis ir telpa specialiame futliare iš skaidraus plastiko. Kad meškerėlę galima būtų maksimaliai pritaikyti žūklės žūklės sąlygoms ir meškeriotojo poreikiams, ji komplektuojama su trimis skirtingų spalvų ir skirtingo stangrumo viršūnėlėmis. Toks įrankis gali pakeisti iš karto kelias meškerėles, jei tik mokėsite juo naudotis, o tiksliau pasidarysite prisegamus įnagius. Ką tai reiškia?

Paprastai toks meškerykotis derinamas su mažagabarite neinercine rite, pritaikyta žvejoti šaltyje. Patartina ant jos būgnelio suvynioti universalaus skersmens, pvz., 0,16 mm, pagrindinį valą. Jo gale pririšamas Nr.18 segtukas su sukučiu. Toks nagis – puiki meškerėlė žvejoti blizgėmis ir švytuoklėmis. Tačiau vietoj blizgių lygiai taip galima prie segtuko tvirtinti pavadėlius su viena ar dviem blizgutėmis, vienšakiu kabliuku, tokį įnagį, turint specialią plūdę su įpjova šone, galima per porą minučių paversti plūdine meškerėle.

Autorius: Viktoras Armalis, žūklės ekspertas

Publikuota: 2012 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Kiekvienas, kuris bandė nors kartą gyvenime pats pasidaryti muselę ar „strymerį“, tas puikiai žino, kad šis darbas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo palyginti aiškus ir nesudėtingas, bet jau po pirmos muselės gamybos schemoje pavaizduotos operacijos atlikimo, o tiksliau kabliuko padengimo montažinio siūlo sluoksniu, iškyla daug neaiškumų ir keblumų. Dažniausiai sunku būna suvokti, kaip ant kabliuko užmesti kilpeles, kaip tvirtinti plunksneles, imituojančias vabzdžio kojytes, kaip „prisegti“ sparnelius, iškirptus iš trapios džiunglių vištelės plunksnos…

Pasak autoritetingiausio mūsų šalyje žūklės museline meškere eksperto Jono Mikšto, daugelį muselės komponavimo operacijų daug lengviau atlikti, jei galima keisti kabliuko padėtį, t.y., pakelti , palenkti, pasukti į šoną, apversti aukštyn kojomis antgalį, kuriame įspraustas kabliukas. Laikiklio padėtis tada nekinta, o prie būsimos muselės galima prieiti iš visų pusių.

Būtent tokiu funkcionalumu pasižymi žinomo Olandijoje muselių rišimo meistro Džeimso Steenvijko rekomenduojamas kabliukų laikiklis. Papildomas privalumas tas, kad laikiklio konstrukcijoje nėra stačių kampų, o visos detalės ir paviršiai gluotnūs. Šių naujoviškų ir ypač funkcionalių laikiklių muselėms komponuoti galite rasti „Romados“ parduotuvėse, veikiančiose didžiuosiuose miestuose, o žiemos vakarai – geriausias metas tobulinti masalus, daryti museles ir jūrinio meškeriojimo montažus.

„Žvejo žinių“ inf.

Naujoviškas kabliukų laikiklis primena įsibridusią į vandenį ir tykančią žuvelės gervę, tačiau tokia konstrukcija – labai funkcionali

Publikuota: 2011 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Jei valas užkliūva, jėgos nepanaudosi, nes poledinėje žūklėje populiarūs palyginti ploni valai, stipriau timptelsi ir nutrūks, o tada teks iš naujo komponuoti meškerėlės montažą. Tad nori nenori, o turi elgtis delikačiai ir keltis nuo „pasostės“ ieškoti kliuvinio. Dabartinės technologijos leidžia žymiai palengvinti sau uždavinį: dabar tradicinius poledinės žūklės vienagyslius valus, pagamintus iš neilono, keičia žymiai pranašesni fluorokarboniniai valai, kurie yra beveik nematomi vandenyje. 

Toks yra valas „Climax Ice Line Fluorocarbon Coating“, kurį galima pamatyti visose žūklės įrankių parduotuvėse su „Romados“ firminiu ženklu. Šis valas gaminamas skaidrus ir jį gali naudoti konservatyviai nusiteikę meškeriotojai, kurie nelinkę ką nors keisti įprastoje žūklės schemoje. Tačiau gaminamas ir ryškiai raudonas šios markės valas, kurį naudojantys meškeriotojai pamiršta, kad anksčiau sunku buvo aptikti kliuvinius, „sugavusius“ valą, nes raudona gija puikiai matoma baltame ledo ar sniego fone.

Jei kam nors atrodo, kad toks valas gali baidyti žuvis, tas labai klysta, nes, nepriklausomai nuo spalvos, „Climax Ice Line Fluorocarbon Coating“ valas – beveik nematomas vandenyje. Antra, po ledu – menkas apšvietimas, todėl valo spalva beveik neturi įtakos kibimui.

Nuotr.: Raudonos spalvos „Climax Ice Line Fluorocarbon Coating“ valas – puikiai matomas ant ledo, tačiau nepastebimas žuvims   

Publikuota: 2011 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Guminukų trūkumas

Kontinentiniuose vandens telkiniuose prasidėjo tarpsezonis, kuris truks iki pirmojo ledo. Tuo periodu ežeruose ir vandes saugyklose pasirinkimas gana šabloniškas – tai stambių seliavinių lydekų gaudymas velke atviruose plotuose. Tad daugelio žvilgsnis dabar krypsta į Baltijos jūrą, nes pradėjo neblogai kibti menkės. Pastaruoju metu meškerioti menkes labai plačiai naudojami minkštieji masalai – guminukai, nes jie labai tikroviški, o antra, jie atriša meškeriotojui rankas – nebereikia gaudyti masalinių žuvelių ar ruošti masalus iš žuvienos. Svarbu ir tai, kad jais galima ir šiaurės platumose ir mūsų palyginti seklioje Baltijoje vilioti žuvis tiek atviroje jūroje, kur gelmė – didžiulė, tiek priekrantėje, kai oro sąlygos prikausto ribotoje akvatorijoje, kur gelmė siekia 30-60 m ir kur galima meškerioti lengvesniais įrankiais, plonesniais valais ir ne tokiais masyviais masalais.

Šioje zonoje guminukai – vienas pagrindinių masalų, tačiau jie turi vieną esminį trūkumą, nes lėtokai grimzta. Kai laivo dreifas vėjuotą dieną gana spėrus ir viršija 4 km/h, guminukas tampa neefektyvus arba reikia naudoti labai masyvų galvakablį, kuris gesina masalo žaismą. Kuo galima pakeisti guminuką ir tradicinį pilkerį, kurio masė taip pat pernelyg didelė sekliai priekrantei, o žaismas – nuobodokas? Specialiai teiravausi įvairių meškeriojimo reikmenų kompanijų konsultatų, laivų, plukdančių meškeriotojus į jūrą kapitonų ar nėra sukontruotos kokios nors jūrinės blizgės, kurios būtų ne tokios masyvios, pasižymėtų nestandartiniu žaismu ir būtų veiksmingos? Deja, nieko naujo neišgirdau, o geriausiu atveju man rekomenduodavo kokį nors uostamiesčio meistrą namudininką, kaldinantį savo dirbtuvėje jūrinius masalus, kol man parekomendavo sostinėje Kalvarijų gatvėje „Romados“ filialo konsultantą Vygantą Radžiukyną, kuris pademonstravo inovatyvų pilkerį – „Cormoran Speedjig“.

Savitas grimzdimas

„Cormoran Speedjig“ – ypatingos konstrukcijos jūrinė blizgė. V.Radžiukyno teigimu, šie masalai pasižymi savita forma, užtikrinančia labai greitą jų grimzdimą. Bet svarbiausia, kad „Speedjig“ pilkeriai grimzta ne pikiruodami, kaip klasikiniai pilkeriai, kurių svorio centras – masalo „galvoje“, o gulsti, vartydamiesi kaip įkritusi į vandenį moneta, tik gerokai energingiau. Tad „speedjig“ tipo masalai atrodo kaip natūraliai plaukianti žuvelė, kad ir kokioje gelmėje jie tuo metu būtų nugrimzdę.

Tai ne vienintelis šio pilkerio privalumas. „Cormoran Speedjig“ dažniausiai spalvinami taip, kad būtų panašūs į silkių, skumbrių bei stauridžių jauniklius, kurie – daugelio plėšriųjų žuvų grobis. Mūsiškės menkės labai mielai medžioja strimėles – Baltijos silkes. Tad labai ti kroviški „Speedjig“ puikiai atitinka jų skonį. Šie pilkeriai gana sparčiai įsitvirtina nemažoje meškeriojimo šiaurės platumose nišoje, kuri apima įvarių žuvų gaudymą gelmėje nuo 20 iki 70 m. Jų panaudojimą riboja tik tai, kad, matyt, dėl sudėtingos gamybos, „speedjig“ pilkerių masė neviršija 220 g. Bet kokias galimybes, V.Radžiukyno teigimu, lengvi modeliai (120-150 g) atveria meškeriotojams, gaudantiems menkes Baltijoje. Beje, pasitaiko, kad šiuos pilkerius priekrantėje stveria lašišos ir šlakiai. „Speedjig“ – retas masalas, kuris primena meškeriojimo įrankių deficito laikus. Daugelis norėtų jį išbandyti, bet ne taip paprasta gauti. Tuo labiau, kad vokiečių kompanija, remiantis gandais, žada nutraukti jo gamybą. Bet mūsų meškeriotojai išradingi – V.Radžiukynas pademonstravo lietuviškas „Speedjig“ versijas, imtuojančius silkių ir skumbrių jauniklius. Jo teigimu, jos taip pat pasižymi savitu žaismu, o šių masalų masė neviršija 200 g, t.y., puikiai tinka meškerioti seklioje priekrantėje.

Lietuviškos „Speedjig“ versijos tikroviškai imituoja skumbrių ir silkių jauniklius, kurie yra dažnas menkių grobis

Mitai ir faktai

Labai dažnai, kad apie kokį nors meškeriojimo masalą pasklinda įvairiausi mitai, kartais visiškai, o kartais dalinai neatitinkantys tikrovės. Todėl „Speedjig“ pilkerį įtraukiau į bandomų masalų, kuriuos gabenausi į ekspediciją Norvegų jūroje, sąrašą. Visos apie šį masalą išsakytos rekomendacijos pasitvirtino. Antra, „Speedjig“ labai pasitarnavo, kai dvi dienas negalėjome išplaukti iš fiordo į atvirą jūrą dėl stipraus vėjo, sukėlusio rimtą bangavimą, o ir trečiąją dieną teko laikytis arčiau salos krantų, ne sbangavimas dar nebuvo pilnai nurimčs. Norvegų jūroje gelmė už pusšimčio metrų nuo kranto siekia 30-60 m, t.y. pati tinkamiausia meškerioti „Speedjig“ pilkeriais.  Čia jie ir parodė ką gali – kibimų skaičius buvo labai didelis, kibo įvairiausios žuvys, o eksperimentą vainikavo 14 kg Saida. Priekrantėje tokios saidos rugsėjį pasirodo retai, o, jei ir užklysta, tai atsitiktinai. Kimba taip pat atsitiktinai. Tad masalas turėjo didžuvei padaryti neišdildomą įspūdį, kad ji stvėrė jį, o ne jauniklį, kurių priekrantėje tiršta kaip makaronų sriuboje. Po sėkmingo „Speedjig“ debiuto šį pilkerį tris kartus išbandžiau Baltijoje – du kartus gelmėje iki 40 m jis pasirodė labai gerai, o trečiąjį kartą mūsų laivo ekipažui paprasčiausiai nepavyko aptikti menkių tuntų. Bet tą kartą, kai meškeriojome iš nevilties ten, kur pilna pamestų tinklų, išryškėjo dar vienas „Speedjig“ privalumas, kurį minėjo V.Radžiukynas: apginkluotas vienakabliu masalas žymiai rečiau užsikabina už kliuvinių, tad labai sumažėja tikimybė jį prarasti.

Autorius  " Žvejo Žinios " / romada.lt

Publikuota: 2011 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Saugumo garantas

Jūrinės blizgės – pilkeriai masyvūs masalai, kurių svoris gali siekti net kilogramą. Žinoma, tokie dideli pilkeriai Baltijoje nenaudojami – „vietinių“ jūrinių masalų svoris retai siekia per 300 g, tačiau ir tokie pilkeriai apginkluojami stambiais kabliukais, kurie gali rimtai sužeisti, jei įsmigs į pirštą, ranką ar koją. Tad būtina, kad jie būtų laikomi patikimoje masalinėje, pagamintoje iš neperduriamos medžiagos ar plastiko. Ypač patogios jūrinio meškeriojimo ekspertų nuomone kompaktiškos „Cormoran“ masalinės, talpinančios iki 20 pilkerių, o tokio kiekio pilnai pakanka vienam reisui į jūrą.

Beje, šias masalines spiningininkai rudenį naudoja laikyti stambaus kalibro voblerius, kuriais gaudomos dideles seliavinės lydekos. Masalinėje – visi masalai atskirti plastiko pertvarėlėmis, todėl jų kabliukai nesusikabina tarpusavyje, o tvirtas apvalkalas garantuoja, kad geluonis neišlįs į išorę.

Autorius  " Žvejo Žinios " / romada.lt

Publikuota: 2011 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Tauriosios žuvys vidurvasarį laikosi sraunumose, nes gurgiančiame per akmenuotą ar žvirgždėtą dugną vandenyje net plika akimi matyti oro burbuliukai, kurie vandenį prisotina duguonies, o štai vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį deguonies vandenyje – perteklius, tad kiršliai gali laikytis gilesnėse vietose, kur tėkmė – palyginti rami. Nors deguonies – per akis, tačiau maisto kiršliai dabar aptinka žymiai mažiau. Tad šaltuoju metu žuvys turi kitą problemą – alkį ir privalo labai racionaliai elgtis su energijos ištekliais. Tad kiršliai neatsitiktinai renkasi gilokus duburius, lovio tipo upių ruožus, tykumas žemiau slenksčių.

Šaltuoju metu kiršliai nemedžioja vabzdžių nuo vandens paviršiaus, o rankioja daugiausiai vabzdžių lervs nuo akmenų, išvartų ar tiesiog tėkmės ridenamas dugnu.  Todėl gaudant juos museline meškere masalą – vabzdžių lervų imitaciją reikia nugramzdinti į priedugnę, kad ji atsidurtų kiršlių akiratyje, tačiau nepamirškite, kad kiršliai net ir šaltuoju metu pakankamai įtarūs ir stvers masalą, jei plaukianti pro šalį muselė atitiks kiršlio skonį. Bet gali visą dieną mojuoti meškere, o kiršliai ignoruos masalus. Kad imitacija jiems įtiktų, reikia, kad ji būtų panaši į vabzdžius, kuriuos kiršliai tuo metu medžioja. Žinomo mūsų krašto muselininko Jono Mikšto teigimu,  kiršliai šaltuoju metu dažniausiai susigundo auksaspalve nimfa, t.y. išsiritančio iš lervos vabzdžio imitacija.

Tokias museles galima surišti ant specialių kabliukų, tačiau galima ir įsigyti „Romados“ parduotuvėse, kuriose prekiaujama „Shakespeare“ kompanijos masalais žūklei museline. Tarp jų – įvairūs auksaspalvių nimfų modeliai. Šios muselės taip vadinamos todėl, kad svarbiausia šio masalo detalė – žalvarinis karoliukas su kiauryme. Šis užveriamas ant kabliuko taip, kad atsidurtų prie kabliuko auselės, o žemiau iš siūlų, plunksnų fragmentų ir sintetinio pluošto suformuojamas muselės kūnas, kuris, priklausomai nuo modelio, būna su uodegėle arba be jos. Tokia muselė puikiai imituoja apsiuvą, iškišusią iš namelio galvą. Antras tokio masalo privalumas – masė. Muselė su žalvariniu karoliuku grimzta į priedugnę kaip avižėlė ir atsiduria ten, kur kiršliai dabar ieško maisto.

Žinoma, svarbus ne tik masalo realistiškumas, bet ir tai, kokį valą naudoji žūklei. Skaidraus vandens laikotarpiu geriausia naudoti tamsiai žalius arba rudus „Shakespeare“ ar „Ockert“ kompanijos valus muselinėms meškerėms „Climax“, kurių spalva susilieja su aplinka – ant dugno žėliančiomis vandenžolėmis arba žvirgždu, todėl žuvys jų nesibaido.

Autorius  " Žvejo Žinios " / romada.lt

Publikuota: 2011 Lapkritis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Būtent tokiu valu yra „Climax Surf -Line“, kurio skersmuo – kintamas, pvz., nuo 0,37 iki 0,58 mm. Pirma, šis valas – margas, o tokia maskuojama spalva beveik nepastebima mirguliuojančioje pakrantės mūšos sukeltoje burbuliukų ir šviesos žaismo maišalynėje.

Šis valas – monofilamentinis, t. y. vienagyslis. Ant ritės jis vyniojamas pirmiausia plonuoju galu, o storasis galas, pvz., 0,58 mm skersmens – tai savotiška „galva“, kuri yra sunkesnė už kitus du trečdalius valo. Todėl užmetant masalą toji valo dalis suveikia kaip papildomas svarelis. Tokia aerodinaminė valo konstrukcija užtikrina ne tik ypač tolimą užmetimą, bet ir reikiamą ypatingą valo tvirtumą, kai galingu mostu paleidžiamas poros šimtų gramų svarelis. Storas valo pirmagalis atlaiko didžiules apkrovas, o kai sistema įsibėgėja, jai daug lengviau išvynioti plonesnę valo dalį. Na, o pakirsti ir ištraukti užkibusį laimikį visiškai pakanka plonesnės valo dalies. Vienas šio valo variantas – 220 m pakuotė, o kitas – 5 kūginės atkarpos po 15 metrų.

Jos naudojamos kaip vadinamasis „Shock-leader“, t. y. tvirtinamos prie pagrindinio plonesnio valo. Prie vadinamojo „Shock-leader“, kuris iš esmės yra specialus pavadėlis, tvirtinamas dugninės įnagis su svareliu ir pavadėliais.

Tarp specialių jūrinės žūklės „Climax“ valų kita patikima serija – „Haruna Seamaster“, kuri klasifikuoklasifikuojama kaip IGFA valas, o juo sugautos trofėjinės įvairių rūšių žuvys gali būti registruojamos pasaulinių žūklės rekordų siekiančių laimikių įskaitoje.

Vienagysliai šios serijos valai iš poliamidinių dervų gaminami iki 1,2 mm skersmens ir iki 66 kg keliamosios galios. Šis valas tinka ne šiaip žūklei iš laivo, bet ir velkiauti atviroje jūroje. Šis valas taip pat gali būti naudojamas „surf“ tipo dugninėse. Valas pakuojamas po 500 ir 1000 m. Dabar gaminama jo modifikacija „Haruna Seamaster Fluorcarbon“, t. y. fluorokarboninis valas, kurio gija beveik nematoma vandenyje. Iš „Haruna Seamaster“ valo rūšiai naudojamos medžiagos taip pat gaminami specialūs didelio skersmens (iki 1,6 mm) pavadėliai „Haruna Seamaster Leader“ ir „Haruna Seamaster Hard Leader“ (greitai grimztantis), kurie naudojami stambių žuvų, pvz., gigantiškų otų, žūklei.

Niekas nepaneigs, kad plekšnių žūklė turi daug bendro su žūkle dugnine meškere ežeruose ir tvenkiniuose. Įnagis montuojamas iš svarelio, kabliukų su pavadėliais, tačiau jūrinei dugninei dažnai naudojami specialūs pavadėlių tvirtinimo prie valo įtaisai – vadinamieji „paternosteriai“, kurie užtikrina, kad pavadėliai nesusipainios, o patys pavadėliai puošiami spalvingais karoliukais, blizgutėmis, kurių tikslas – patraukti žuvų dėmesį.

Jūrinei žūklei net ir nesūrioje palginti su Atlantu Baltijos jūroje naudojami tik nerūdijantys kabliukai, padengti specialia danga, kad nuo sūraus vandens jų jau po pirmos žūklės negriebtų korozija. Jūrinei žūklei skirtų kabliukų dydis pagal pasaulinę klasifikaciją – nuo 3/0 iki 12/0. Pastarieji yra skirti stambiausiems masalams. Lenkų žvejai 10/0-12/0 dydžio kabliukus naudoja trofėjinėms menkėms, sveriančiomis per 10 kg žvejoti, nes mažesni kabliukai yra per silpni. Kita vertus, stambiosios menkės gaudomos dideliais masalais, tad ir kabliukų reikia tokių, kad masalai netabaluotų kaip popieriaus skiautės ant krūmo šakos.

 "Cormoran" firmos "Beach casting hook" raudonos ir juodos spalvos

Lietuvos priekrantės zonoje tokių didelių menkių pasitaiko retai, dažniausiai kimba 1-3 kg žuvys. Jos gaudomos mažesniais kabliukais – nuo 1/0 iki 8/0 dydžio. Paprastai ant tokių kabliukų veriami dirbtiniai masalai – guminukai. Jų yra įvairiausių rūšių ir formų, tačiau svarbiausia prie masalo priderinti kabliuko kotelio ilgį. Pavyzdžiui jūrinei žūklei to paties dydžio kabliukai „Cormoran“ ar VMC gaminami su įvairiausio dydžio koteliais.

Nuotr.: jūrinei žūklei parankiausi – ilgakočiai kabliukai.

Plekšnių žūklei naudojami mažesni 4-2 numerio kabliukai, tačiau jie irgi turi būti su ilgais koteliais. Gėlųjų vandenų žvejai tokius kabliukus vadina „unguriniais“. Kodėl ilgas kotelis geriau už trumpą? Plekšnė per trumpą laiką giliai įryja masalą, tad trumpakotį kabliuką gana sunku išsegti. Strimėlių žūklei taip pat parankesni ilgakočiai kabliukai, nes lengviau nusegti užkibusias žuvis, geriau laikosi blizgučiai, atstojantys masalą.

Žvejoti jūroje dirbtiniais masalais, o taip pat dugnine geriausiai tinka „baitholder“ tipo kabliukai, nes ant jų kotelių yra užkartėlės, kurios neleidžia nusmukti masalui. Tai labai svarbu, nes masalus reikia toli (100-150 m) užmesti arba judinti aukštyn žemyn keliasdešimties metrų gelmėje, o žvejys tik retkarčiais iškelia juos į paviršių ir apžiūri. Tad tinkamai parinktas kabliukas užtikrina, kad masalas žuvims patiekiamas tinkamai.

Publikuota: 2011 Spalis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Aerodinaminė forma

 Anglijoje gimė ir išpopuliarėjo meškeriojimo tolimojo užmetimo „match“ meškerėmis stilius, tad neatsitiktinai šioje šalyje akyviausiai evoliucionuoja šiam meškeriojimo stiliui naudojamos slankiosios „Waggler“ plūdės. Viena svarbiausių šių plūdžių ypatybių – aerodinaminės savybės, užtikrinančios tolimą montažų su „Waggler“ plūdėmis skrydį. Kelerius metus į priekį šioje srityje buvo išsiveržusi „Craluso“ kompanija, kuri panaudojo „Waggler“ plūdžių skrydžiui pagerinti golfo kamuoliukų technologiją, bet dabar inovacijų kūrėjų laurus vėl susigrąžino anglai, savo laiku įdiegę į plūdes metalinius antgalius – svarelius ir plūdes su raketų skrydžio stabilizatoriais: Jurgeno Masucho pasiūlymu „Dart Waggler“ plūdės korpusas turi raketos su 4 stabilizatoriais formą. Tad ne veltui naujoviška plūdė angliškai pavadinta taip pat kaip ir populiaraus svaidymo į taikinį žaidimo strėliukė.

Neįtikėtinas funkcionalumas

„Dart Waggler“ pasižymi ne tik idealia aerodinamika, bet ir gali būti panaudojama kaip sunkiasvorė toliašaudė plūdė arba kaip lengvojo svorio žaidėją: pirmuoju atveju plūdė jungiama prie valo specialiu segtuku, o antruoju nusukamas sunkus žalvarinis antgalis, nuimami metaliniai grimzlės reguliavimo žiedeliai ir į tą vietą įsukamas lengvas strypelis, kuris įmaunamas į užvertos ant valo jungties – silikoninio vamzdelio su ausele vidų. Ir montažas parengtas užmesti masalą. Bet tai tik dalis „Dart Waggler“ savybių. Plūdė gaminama 7 modifikacijų, kurių keliamoji galia – 10, 12, 14, 16, 18, 20 ir 25 g. Toks diapazonas aprėpia meškeriojimo visų tipų vandens telkiniuose sąlygas, o meškeriotojui leidžia prisitaikyti bet kurios žuvų gaudymo ypatumų.

Įspūdingas komplektas

„Dart Waggler“ įrangos komplektas, išrykiuotas ant stalo, primena naikintuvo ginkluotę. Į jį įeina jau minėti lengvi ir sunkūs antgaliai, 4 didelės antenos, iš kurių viena konusinė, o 2 – su skrydžio stabiliztoriais, silikoninis vamzdelis – jungtis, 6 didelio ir 6 skersmens įvairiaspalviai antenų antgaliai, iš kurių pirmi naudojami, kai masalas užmetamas toli, o antrieji naudojami meškeriojant arčiau kranto. Komplektas taip pat papildytas įvairių spalvų, ilgio ir skersmens antenų antgaliais ant spyruokliuojančių strypelių. Šie antgaliai naudojami vėjuotu oru, kai kyla stiprokas bangavimas. Naujoviškos slankiosios plūdės autorius mano, kad tokios turi būti visos plūdės, nes jų konstrukcijoje ir įrangoje atsižvelgta į kiekvieną smulkmeną.

„Dart Waggler“ korpusas – raketos su stabilizatoriais kopija

„Dart Waggler“ įrangos komplektas

1.     Antena „Tip Withflights“

2.     Antena „Peachock feather“

3.     Antena „Peachock feather with flitligts“

4.     Antena „Hallow Tip“ ( 4,5 mm skersmens, 6 vnt.)

5.     Antena „Hallow Tip“ ( 2,0 mm skersmens, 6 vnt.)

6.     Antena „Carbon Hallow Tip“ ( 4,5 mm skersmens, 2vnt.)

7.     Antena „Carbon Hallow Tip Small“ (4,5 mm skersmens, 2vnt.)

8.     Antena „Carbon Hallow Tip“ (3,0 mm skersmens, 2vnt.)

9.     Antena „Carbon Hallow Tip Small (3,0 mmskersmens, 2 vnt.)

10.   Jungtis “Brass Pin Adaptor“