Publikuota: 2012 Gegužė Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Tournament 8-Snap – segtukas lengviausiems spinigo masalams

Lengviausia klasė

Kiekvienas spiningininkas savaip sprendžia gana keblų uždavinį, kai reikia plukdyti lengviausios „ultralight“ klasės masalus, sveriančius 2-3, o kartais ir 1,5 g. Net patys lengviausi ir mažiausi Nr.22 segtukai su sukučiais plūdurius tokios svorio kategorijos masalus paverčia grimzliais, o lėtai grimztančius – greitai grimztančiais. Antra, dauguma segtukų ne tik pernelyg masyvūs, bet ir pasižymi tokia konstrukcija, kuri varžo mažų masalų judesius. Šias problemas kaip ranka atima, jei imate naudoti inovatyvų aštuoniukės formos segtuką TOURNAMENT 8-SNAP.

Šis meškeriojimo reikmuo nepanašus į tradicinius segtukus, nes masalą fiksuojamas užveriant, o ne užsegant, tačiau juo galima plukdyti ne tik 00 dydžio „mepsą“, bet ir stambią muselę. Segtukas gaminamas 2 dydžių.

Nevaržo žaismo

Kitas inovatyvus, segtukas TOURNAMENT D-SNAP skirtas plukdyti voblerius ir guminukus, užvertus ant galvakablių. Šio segtuko plotis – didesnis už standartinį, todėl juo prisegtas vobleris nepraranda nė vieno procento žaismo.

Tournament D-Snap – segtukas, neiškraipantis spiningo masalų žaismo

Šiuo segtuku ypač paranku, pasak ekspertų, plukdyti sklendžiančius guminukus, kurių korpusuose įmontuoti svareliai, o valo tvirtinimo kilputė – ant masalo galvos. Segtukai gaminami 3 dydžių – S (smulkiems masalams), M ( vidutiniams masalams), L (dideliems masalams).

Maksimalios apkrovos

Tournament SW-Snap – segtukas, tinkamas plukdyti ypač masyvius spiningo masalus

Trečias inovatyvus segtukas TOURNAMENT SW- SNAP – tai segtuko D-SNAP versija ekstremalioms situacijoms. Šis segtukas turi Cross-Look konstrukcijos užsegimą ir atlaiko labai dideles apkrovas. Segtukas rekomenduojamas spininguojant dideliais vobleriais ir džerkais. Gaminamas 2 dydžių – stambiems džerkams ir vobleriams ir ypač stambiems spiningo masalams. Inovatyvūs „Daiwa“ segtukai gaminami iš aukščiausios kokybės spyruoklinės vielos.

Ž.Ž inf./ Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

Kopijuoti, be romada.lt leidimo griežtai draudžiama !

Publikuota: 2012 Gegužė Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Daiwa ir CORMORAN sugauti milžinišką paltusus  2.40 metrų ilgio ir 175kg svorio Islandijoje.

Dar geriau, kad tai būtų ne viena didelė žūkladėžė su skyreliais, o konteinerio tipo masalinė su išimamais stalčiais – dėžutėmis. Šio tipo masalams gabenti skirtą konteinerį, kurio išorė – krepšys, pasiūtas iš labai tvirto, neperšlampamo ir lengvai plaunamo „600 Oxford“ audinio, šį sezoną rekomenduoja spiningininkams ir pliažo dugninės mėgėjams kompanija „Zebco Europe“. QUANTUM SPECIALIST BAG talpina 3 didelės talpos (35×22,5×4,7 cm) ir 2 mažas (22,5×17,5×4,7 cm) „Waterproof“ tipo masalines. Masalinės – absoliučiai sandarios, tad jei į krepšio-konteinerio vidų prasiskverbs drėgmė, masalai nesušlaps. Dvi išorinės ir viena galinė kišenė skirta atsarginiams meškeriojimo reikmenims.

Quantum Specalist Bag – racionalus spiningo masalų ar jūrinės dugninės reikmenų gabenimo konteneris

Dar racionalesnio sprendimo reikia norint kompaktiškai, patogiai ir svarbiausia – saugiai gabenti jūrinei žūklei iš laivo skirtus masalus. Jūros žuvų meškeriojimui skirtų vertikalios eigos masalų – pilkerių masė siekia kelis šimtus gramų, o kartais ir kilogramą. Tokie masalai apginkluoti stambaus kalibro trišakiais ar vienšakiais, kurie lengvai praduria standartinį neilono audinį ir gali kelti problemų kelionėje ar meškeriojant. Tokiems masalams bei jūriniam meškeriojimui naudojamiems montažams gabenti reikalingos ypač tvirtos ir saugios masalinės. Didelio kalibro pilkerius sutalpinti į masalines dėžutes sunku ir netikslinga, nes masalus sunku iš ten išimti. Todėl naujas jūrinio meškeriojimo masalams ir reikmenims skirtas „Cormoran“ kompanijos krepšys-konteineris SEA FISHING CARRYAL BAG (34x22x23 cm), kuriame telpa 20 pilkerių talpinanti masalinė SEA FISHING PILKER BAG (16x14x22 cm) ir 8 stambaus kalibro masalus „priglaudžiantis“ portfelis  SEA FISHING RAIL BAG (32x4x22 cm), tikras atradimas norinčiam įvesti tvarką savo masalų „ūkyje“ jūrinio meškeriojimo megėjui.

Sea Fishing Caryal Bag – saugiausias variantas laikyti sunkiasvorius pilkerius  

Krepšys, kaip ir masalinių užvalkalai, pasiūtas iš nepraduriamo audinio „6000 Polyester Full Shock Protection“, kuris, beto, neperšlampamas. Pilkeriai šiame krepšyje labai saugūs, nes masalinių viduje skyrelius atstoja – 3,5 cm skersmens plastiko vamzdeliai, talpinantys 22 cm ilgio masalus. Minėtus krepšius-konteinerius sy masalinėmis galite rasti „Romados“ prekybos tinklo parduotuvėse visuose šalies miestuose arba užsisakyti internetu romada.lt

Žvejo žinios / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

Kopijuoti, be romada.lt leidimo griežtai draudžiama !

Publikuota: 2012 Gegužė Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Ką tai reiškia, kai rimtos žuvies kibimo tenka laukti ne minutę, o kelioliką? Tai reiškia, jog sutrumpėjus valui, plūdė paplaukia arčiau kranto, t.y. iš to taško, į kurį buvo užmesta, o kartu su ja plaukia ir masalas. Tai būtų ne ypač blogas variantas, jei masalas neturėtų būti nugrimzdęs ten, kur išbertas jaukas, prie kurio būriuojasi žuvys. Jei masalas pasišalina iš jų akiračio, tai daugiau kaip per pusę sumažėja kibimo tikimybė.

„Šoninio vėjo“ efektas pastebimas net per visišką štilį, o vėjuotomis dienomis jis paprasčiausiai gadina kraują. Todėl patyrę meškeriotojai smeigia meškerykočiu į vandenį, kad valas imtų grimzti. Tada vėjas jo nekabina. „Browning“ kompanijos (Anglija) ekspertai siūlo tokiais atvejais naudoti CENEX MATCH SINKING LINE valą, kuris parduodamas pakuotėje po 150 m.

Cenex Match Sinking Line valas gana greitai grimzta, todėl praėjus trumpam laikui po masalo užmetimo būna nebepasiekiamas vėjui   

Šis ypatingu tvirtumu pasižymintis valas, kurio struktūra – molekulių pynė, yra sunkesnis už vandenį ir, atsidūręs ant jo paviršiaus tuojau pat ima grimzti. Toks valas ypač parankus, kai ant vandens plaukioja žiedadulkių sluoksnelis ar jis padengtas kokių nors medžiagų plėvele ir mechaniniu būdu būna sunku valą nugramzdinti.

Padedančio „šoninio vėjo“ efekto išvengti valo „Romados“ parduotuvėse klauskite pardavėjų – valas prieinamas 0,14, 0,16 ir 0,18 mm skersmens.

Parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

Kopijuoti, be romada.lt leidimo griežtai draudžiama !

Publikuota: 2012 Kovas Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Sunkiasvorės „heavy“ klasės dugninės ženklinamos pagal pasaulinę klasifikaciją terminu „feeder“. „Romados“ ekspertų suprojektuotų įrankių gamoje galima rasti būtent tokios klasės dugninę „Romada Priemier River Feeder 3,90“, kuri užpildo dabar esančią jų paklausos spragą. Tai tvirtas įrankis, atlaikantis dideles apkrovas ir pasižymintis patikima konstrukcija bei apsodintas pintam valui atspariais valo žiedeliais. Patikimas ritės laikiklis leidžia naudoti masyvias ritės. Dugninės ilgis – optimalus – 3.90 m. Būtent tokio ilgio sunkiasvorės dugninės, kuriomis galima svaidyti 100-150 g svarelius, populiariausios tarp mūsų meškeriotojų, gaudančių žuvis srauniose didžiosiose krašto upėse.

„Romada Premier River Feeder 3.90“ – „feeder“ tipo dugninė pagaminta iš anglies pluošto, viena lengviausų savo klasėje ir sveria tik 352 g

Be to, „Romada Premier River Feeder 3.90“ dugninė idealiai adaptuota meškeriojimo mūsų krašto vandens telkiniuose sąlygoms. Nepaisant išskirtinio tvirtumo ir sugebėjimo atlaikyti nemažas apkrovas, minėta dugninė – delikatus įrankis, preciziškai fiksuojantis žuvies kibimą. Dugninės apsodintos originaliais SIC valo žiedeliais. Labai svarbu ir tai, kad „Romada Premier River Feeder 3.90“ dugninė puikiai subalansuota, o meškerykočių konstrukcija leidžia panaudoti įvairių tipų kibimo signalizatorius. Ši „feeder“ stiliaus dugninė pagaminta iš puikios kokybės anglies pluošto ir sveria tik 352 g. „Romada Premier River Feeder 3.90“ dugninė pritaikyta karšių, karosų, lynų, kuojų žūklei srovėje, tačiau puikiai tinka ir meškeriojimui vandens telkiniuose be tėkmės.

„Žvejo žinių“ inf..

Publikuota: 2012 Vasaris Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Nuolatinė evoliucija

Sargelis – turbūt labiausiai perdaromas ir tobulinamas meškeriojimo reikmuo – jų sukurta daugybė modelių, turinčių įvairiausią paskirtį, ir kasmet atsiranda vis naujų, tačiau yra ir tokių sargelių, kurie tapo žanro klasika ir nekinta jau ne pirmą dešimtmetį. Tokie yra iš stangrių spyruoklių gaminami sargeliai su raudonais rutuliuko arba cilindriuko formos antgaliais. Šie sargeliai – labai parankūs šokdinti gelmėje sunkias blizges, o mūsų krašte jie dar naudojami meškerioti stintas. Kadangi sargelių įvairovė didžiulė, reikia numanyti, kuris modelis kokiam reikalui tinka. Be šių žinių sunku sukomplektuoti meškerėlę polediniam meškeriojimui, kuri bus pritaikyta konkrečiai situacijai.

 Ilgi sargeliai stacionariam meškeriojimui gaminami ir iš plastiko, nes jie praktiškesni, kai spaudžia stiprus šaltis

Sargeliai avižėlėms su masalais

Daugiausia sukurta sargelių, kurių paskirtis atlikti dvejopą funkciją, t.y., signalizuoti apie kibimą ir suteikti masalui žaismą. Dažniausiai tokie sargeliai naudojami meškeriojant avižėlėmis, kuriomis žuvys viliojamos gyvūninės kilmės masalais – uodo trūklio lervomis, šoniplaukomis, kinivarpomis, kiečio kandies lervomis ir pan. Seniausio tipo šios rūšies sargeliai buvo gaminami iš vadinamojo šerio, išpešto iš stambaus šerno keteros, paskui tam reikalui pasitelktos laikrodžių spyruoklės, o dabar juos besąlygiškai nukonkuravo sargeliai iš plastiko, vadinamo lavsanu, nors galima pamatyti sargelių pagamintų ir iš plastiko butelių išklotinių. Visų sargelių rūšių rasite „Romados“ parduotuvėse, tačiau geriau iškart kreiptis į joje dirbantį konsultantą, kad padėtų išsirinkti reikiamos rūšies modelį, priderintą prie konkrečios meškerėlės.

Sargeliai iš lavsano su kiauryme gale valui praverti – labai plastiški ir jautrūs, puikiai perteikia kibimą, tačiau šis modelis labiausiai vertinamas dėl galimybės suteikti juo reikiamą žaismą avižėlei su užvertu ant kabliuko trūkliu ar kitu gyvūninės kilmės masalu

Suprantama, kad, jei nesate užsispyręs konservatorius, konsultantas meškerioti avižėlėmis su masalais, jums rekomenduos naujovišku sargeliu iš lavsano, o šis plastikas – universali ir labai plastiška medžiaga, kurios neveikia temperatūrų svyravimai, jis nestangrėja, net spaudžiant stipriam speigui. Sargelį iš tokios medžiagos lengva apdoroti – suteikti reikiamą formą, storį, nušlifuoti, kad galiukas būtų plonesnis už platųjį galą.Tai reiškia, jog galima programuoti sargelio stangrumą ir reguliuoti ilgį: padidinai – sargelis tampa liaunesnis, sumažinai – stangresnis. Tokia konstrukcija leidžia naudoti įvairios masės avižėles. Kintant sargelio geometrijai, kinta avižėlės žaismas. Taip tik atrodo, kad avižėlės žaismas priklauso nuo to, kiek sargelio virpesių išgausite riešo ir rankos judesiais. Tinkamas avižėlės žaismas lygiai tiek pat,  gal net daugiau priklauso nuo sargelio geometrijos. Ne tik skirtingos masės avižėlėmis meškeriojant, bet ir tuo pačiu vienu pasirinktu masalu, reikia ilginti bei trumpinti sargelį, kol pradedami generuoti tokie virpesiai, kurių amplitudė suteikia avižėlei tinkamiausią žaismą. Tai galima padaryti tik praktiškai, eksperimento būdu. Kol nepajusite, kad žūklės rezultatai gerėja, kibimas intensyvėja, tol galite neabejoti, kad sargelio virpesiai vis dar netinkami.

Labai praktiški sargeliai, kurių stangrumą galima reguliuoti, nes tokį kibimo signalizatorių galima suderinti su įvairios masės avižėlėmis

Štai kodėl patyrę meškeriotojai turi ne vieną, o kelias meškerėles, kurių sargeliai suderinti su konkrečiomis avižėlėmis. Tačiau jie lygiai taip pat gerai žino, kad sargelis – ne tik instrumentas, bet ir kibimo signalizatorius, o tai reiškia, jog jis turi būti pakankamai jautrus, kad fiksuotų ne tik agresyvius, bet ir vos juntamus kibimus. Metaliniai sargeliai iš plieno plokštelių bei laikrodžių spyruoklių todėl ir pralošia prieš lavsaninius, kai žvejojama avižėlėmis su gyvūniniais masalais, kad juos daug sunkiau sureguliuoti taip, kad užtikrintų tinkamą avaižėlės žaismą ir tuo pačių būtų pakankamai jautrūs.

Puikus instrumentas jautrūs sargeliai iš lavsano, kurių stangrumą galima reguliuoti padidinant arba sumažinant sargelių ilgį

Antra, metalinių sargelių stangrumas šaltyje kinta,o tai reiškia, kad išsiderina avižėlės žaismas. Šalčio nesibaido tik sargeliai, pagaminti iš berilio bronzos strypelio arba plokštelės. Kai kurių ekspertų nuomone, šie sargeliai pranoksta ir lavsaninius, tačiau jie reti, jų sunkiau gauti. Na, o subtiliausią avižėles žaismą užtikrina sargeliai iš šerno šerio. Teigiama, kad jais galima išgauti tokius avižėles virpesius, kurie išveda iš kantrybės kiekvieną ešerį. Šių sargelių trūkumas – ribota gelmė, kurioje jie efektingai šokdina masalus. Tinkamiausi jie sekliose vietose, pageidautina, kad gelmė neviršytų 2 metrų.

Sargeliai meškerioti blizgėmis

Senosios kartos blizgiautojai atmatavę reikiamo ilgio valą užsivyniodavo kelias jo rinkeles ant piršto ne vien tam, kad nenusimuštų valo ilgis, bet ir norėdami justi kiekvieną masalo judesį, o taip pat siekdami turėti galimybę įtakoti blizgės žaismą. Mat, kai masalas, judėdamas iš inercijos, ištempia visą atmatuotą valą, įvyksta nepageidautinas efektas. Atrodo, kad blizgė atsitrenkia į nematomą kliūtį ir atšoka atgal, o kartais net verčiasi aukštielninka. Puiki tokio efekto iliustracija – šuo pririštas grandine prie būdos ir atakuojantis laiškanešį. Šuo įsibėgėja, bet nesupranta, kad grandinės ilgis ribotas, todėl, kai tik ji įsitempia, šuo griūva ant nugaros. Ant piršto užvyniotas valas leidžia suminkštinti tą smūgį ir paversti jį plastišku masalo sustojimu, po kurio jis kuriam laikui pakimba. Štai todėl sargeliai, skirti meškerioti blizgėmis ir švytuoklėmis, turi atlikti tokio „buferio“, sušvelninančio, amortizuojančio blizgės judėjimo tam tikra trajektorija sustojimo momentą, funkciją.

Plastiko žiedelis sargelio gale labai praverčia, kai meškeriojama spaudžiant šalčiui, nes valas daug rečiau prišala prie sargelio, tačiau šie palyginti neilgi sargeliai labiausiai vertinami už tai, kad jais pavyksta suteikti didžiulį virpesių dažnį avižėlėms, kuriomis meškeriojami ešeriai.

Sargeliai naudojami meškerioti blizgėmis ir švytuoklėmis turi atitikti masalo masę, tipą ir dydį, kad, stebėdamas sargelį, meškeriotojas susidarytų pakankamai aiškų blizgės judėjimo vaizdą. Čia kaip ir kine – tai pirmas planas, bet yra ir antras: sargelis turi perteikti pakankamai raiškiai visą masalo žaismo gamą, t.y., pagal jo judesius meškeriotojas turi atpažinti fazę, kai masalas vis dar sklendžia, fazę, kuri baigsis masalo sustojimu ir fazę kaip masalas pakimba.

Šerno šerys – seniausias iš žinomų sargelių tipų dabar labai retas, bet galima įsigyti jo modifikaciją, pagamintą iš lankstaus plastiko gijos, kuri visiškai atstoja istorinę medžiagą, naudotą gaminti tokius sargelius

Nejudantis masalas

Patys ilgiausi sargeliai – stacionaraus meškeriojimo instrumentas, atliekantis tik kibimo signalizatoriaus vaidmenį. Tokį sargelį galima palyginti su plūde, tačiau sargelį tam tikrais atvejais patogiau naudoti nei plūdę, kuri netrunka įšalti eketėje, jei meškeriotojas užsižiopso. Paprastai stacionariam meškerojimui naudojami sargeliai yra ilgiausi iš visų naudojamų sargelių, nes meškerėlė su kojytėmis statoma ant ledo šalia eketės, tačiau atstumas turi būti saugus, todėl reikalingas ilgesnis sargelis, pasiekiantis eketėlės vidurį. Tačiau stacionariam meškeriojimui naudojami sargeliai būna ilgesni ne tik dėl šio niuanso – ilgas sargelis raiškiau perteikia atsargios, nemėgstančios aktyviai judančių masalų žuvies kibimą.

Sargeliai iš metalinių plokštelių dažniausiai naudojami meškerioti avižėlėmis be masalo, nes kintama tokių sargelių geometrija leidžia sukurti įvairiopą masalų žaismą

Todėl dažniausiai šio tipo sargeliai naudojami gaudyti karšius: avižėlė guldoma ant dugno arba kabo virš jo 0,5-1 cm atstumu. Populiariausi ilgieji sargeliai gaminami iš metalinių plokštelių, tačiau nemažai modelių „sukerpama“ ir iš lavsano. Stacionariai meškerioti nejudančiais masalais naudojami ne tik ilgieji sargeliai, bet ir jau minėti sargeliai iš spyruoklių, ant kurių galo – ryškūs rutulio arba cilindro formos antgaliai. Tokie sargeliai žymiai trumpesni ir stangresni, nes jie turi įtempti valą ir perteikti energingą kibimą. Tokie sargeliai labai parankūs meškerioti stintas ir visais tais atvejais, kai masalui naudojama žuviena. Todėl tokiais sargeliais apginkluojamos meškerėlės, kuriomis užmetamos žuvienos porcijos vėgėlėms ir sterkams.

Populiariausias stintų meškeriojimo sargelis puikiai tinka ir kitam reikalui – gaudyti plėšriąsias žuvis blizgėmis

Virpesių galia

Kai tik pasirodė avižėlės, kuriomis meškeriojama be masalo, meškeriotojai susidūrė su su problema – neturėta tinkamų sargelių tokioms avižėlėms šokdinti. Viena pirmųjų šio tipo avižėlių – „dreisena“ meškeriotojai dažnai nusivildavo, nes šokdindavo šį masalą tuo pačiu sargeliu, kuriuo suteikiamas žaismas ešerių avižėlėms. Čia reikalingi ilgesni sargeliai, nes avižėlei be masalo būtina suteikti labai plastiškus judesius, kitaip šis masalas net aklam pūgžliui neprimins gardaus kąsnelio ir neišprovokuos kibtimo.

Universalus sargelis, naudojamas bet kurią meškerėlę pritaikyti meškerioti blizgėmis ar švytuoklėmis, nes užtenka jį įtvirtinti vietoj meškerėlės strypelio ir jau galima užmesti masalą

Metaliniai sargeliai čia tinka labiau todėl, kad, avižėlei įtempus valą ir atsiradus maksimaliai sargelio apkrovai, sargelis turi nė kiek nelinkti. Kitaip tariant, ir jis, ir meškerėlės strypelis turi būti kaip viena linija. Kad galima būtų pasiekti tokios padėties, metalinį sargelį galima užlenkti šiek tiek į viršų, o plastikinio taip nepareguliuosi. Kodėl būtina tokia sargelio padėtis? Judant meškerėlės strypeliui, sargelio plongalis virpės dideliu dažniu, tačiau amplitudė bus maža, o tai svarbiausia, siekiant sutiekti avižėlei be masalo tinkamą žaismą.  

Patys ilgiausi sargeliai – stacionaraus meškeriojimo instrumentas, atliekantis tik kibimo signalizatoriaus vaidmenį, kai paguldytu ant dugno masalu meškeriojami karšiai

Parengta pagal žurnalo „Meškeriotojas“ medžiagą / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

Publikuota: 2012 Vasaris Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Kai matai išrikiuotą lyg per paradą seriją įvairiausio apavo, skirto meškeriotojams, porų, bergždžias dalykas, klausti savęs, kuris iš jų geriausias ir kuris atitinka naujausius šiuolaikinių meškeriotojo batų, skirtų rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario sezonams, standartus? O dar sunkiau nuspėti, kuris apavas geriausiai atitiks jūsų poreikius? Vienas dalykas, žinoma, visada būna aiškus:  apavas turi būti šiltas, kad nepatirtumėte jokio diskomforto dėl žvarbstančių kojų. Naujos kartos avalynė, pritaikyta ilgą laiką dėvėti lauko sąlygomis ir vaikščioti didelius atstumus, paprastai pagaminta taip, kad veiksmingai išsaugotų šilumą ir izoliuotų kojas nuo žemos temperatūros poveikio, lengva. Puikus tokios avalynės pavyzdys – jau minėti „Cormoran“ modeliai ASTRO-THERMO LACED BOOTS bei ASTRO-THERMO WINTER BOOTS DE LUXE.  Pirmuosiuose ir antruosiuose tai užtikrina „Thermolite“ audinys, iš kurio pagamintas vidinis bato šilumos izoliacijos sluoksnis. Tad koja šiame apave komfortiškai jausis net būnant 20 laipsnių šaltyje.

 
ASTRO-THERMO LANCED BOOTS apavo nosys – masyvios, todėl patikimai apsaugo koją nuo smūgių ledo luitus kaina 179.00 Lt.

Aišku taip pat ir tai, kad ledu vaikštančiam meškeriotojui, būtina neperšlampama avalynė. Būtent tokie ir yra abu minėti modeliai – absoliučiai neperšlampami. Tik vienų aulas nulietas iš specialios PVC plastiko rūšies, pasižyminčios ypatingu elastingumu, o antrųjų – aulas pasiūtas iš impregnuotos dirbtinės odos ir yra dar elastingesnis. Šios savybės labai svarbios būtent tada, kai reikia žingsniuoti per pažliugusį ledą.

ASTRO-THERMO WINTER BOOTS DE LUXE batų – ypač elastingi aulai, kurie suvarstyti idealiai priglunda prie blauzdos kaina 199.00Lt.

Tolesnei ir išsamesnei avalynės ekspertizei reikia gilesnių žinių, todėl prieš vizitą į parduotuvę visada ne pro šalį panaršyti po svetainės romada.lt puslapius, tada žinosite, kad labai svarbu, jog avalynės konstrukcija atitiktų anatominius kojos sandaros ypatumus, o tai reiškia, kad ji turi užtikrinti lengvą ir komfortišką vaikščiojimą. Tokia avalynė paprastai gaminama su „Vibram“ tipo padu, kurio forma idealiai atitinka pėdos formą, o pado protektorius turi puikiai sukibti su paviršiumi (dirva, žvirgždu, molingais paviršiais, akmenuotomis vietomis, ledu, sniegu), kuriuo tenka žingsniuoti. Be to, batai privalo gerai vėdintis ir būti su vidpadžiu, amortizuojančiu kiekvieną pėdos stuktelėjimą žengiant žingsnį. Paprasta ir labai pigi avalynė tokių savybių neturi, o jei jos išvaizda imituoja aukštą klasę, tai piguma bus pagaminta iš prastų medžiagų.

ASTRO-THERMO LANCED BOOTS ir ASTRO-THERMO WINTER BOOTS DE LUXE aulinukai, ekspertų nuomone, idealiai tinka ledmečio sezonui, tačiau be jokios abejonės, juos sėkmingai galima naudoti ir kitose situacijose, nes apavas labai fukcionalus ir tinka visais atvejais, kai nereikia bristi į vandenį giliau nei 30 cm. Jau minėta, kad šie batai neperšlampami, puikiai vėdinasi, tačiau svarbiausias privalumas – inovatyvi batų konstrukcija: aulas pasiūtas taip, kad puikiai priglustų prie čiurnos ir blauzdos, o aulo stangrumo pakanka, kad koja būtų apsaugota nuo nikstelėjimų. Idealų apavo prigludimą prie čiurnos ir blauzdos užtikrina suvarstomi aulai. Todėl tokie aulinukai nesmukčioja, jei koja prasmenga į sniego košę. Ši aulinukų savybė – ledmečiu niekuo nepakeičiama. Abiejų minėtų apavo modelių padai – su kibiu protektoriumi, o bato viduje jų  forma kartu su kompensaciniu vidpadžiu idealiai atitinka pėdos sandarą. Batų nosys – storos ir puikiai apsaugo nuo smūgių į ledo luitus, akmenis, betoną, aštrius kampus, laivo bortus. Batų pamušalas pasiūtas iš specialaus poliamido pluošto, išstumiančio drėgmę, o aulas ir padas iš šilumą izoliuojančio plastiko. Pasimatuoti minėtą avalynės modelį ir įsitikinti šių batų kokybe galima visose „Romados“ prekybos tinklo parduotuvėse. Beje, praktinis patarimas: jei matuositės ASTRO-THERMO LANCED ar WINTER BOOTS DE LUXE batus, koja turi būti apauta stora kojine, kurią paprastai maunatės kai vykstate ant ledo, tik tada galėsite tiksliai nustatyti ar batai suvarstyti taip priglunda prie prie kojos, kad visiškai nesmukčioja.

„Žvejo žinių“ inf.
 

Publikuota: 2012 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Kiekvienas meškeriotojas žino, kad polediniam meškeriojimui skirtoje žūkladėžėje brangus kiekvienas kubinis centimetras tūrio, todėl ieško pačių kompaktiškiausių žūklės įrankių ir reikmenų. Kadangi termoso sąskaita sutaupyti nerealu, tai ne pro šalį atkreipti dėmesį į „Romados“ šiemet siūlomą ypatingai kompaktišką žieminio spiningo modelį, kuris išsiardo į tris kanceliarinio pieštuko ilgio dalis ir telpa specialiame futliare iš skaidraus plastiko. Kad meškerėlę galima būtų maksimaliai pritaikyti žūklės žūklės sąlygoms ir meškeriotojo poreikiams, ji komplektuojama su trimis skirtingų spalvų ir skirtingo stangrumo viršūnėlėmis. Toks įrankis gali pakeisti iš karto kelias meškerėles, jei tik mokėsite juo naudotis, o tiksliau pasidarysite prisegamus įnagius. Ką tai reiškia?

Paprastai toks meškerykotis derinamas su mažagabarite neinercine rite, pritaikyta žvejoti šaltyje. Patartina ant jos būgnelio suvynioti universalaus skersmens, pvz., 0,16 mm, pagrindinį valą. Jo gale pririšamas Nr.18 segtukas su sukučiu. Toks nagis – puiki meškerėlė žvejoti blizgėmis ir švytuoklėmis. Tačiau vietoj blizgių lygiai taip galima prie segtuko tvirtinti pavadėlius su viena ar dviem blizgutėmis, vienšakiu kabliuku, tokį įnagį, turint specialią plūdę su įpjova šone, galima per porą minučių paversti plūdine meškerėle.

Autorius: Viktoras Armalis, žūklės ekspertas

Publikuota: 2012 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Kiekvienas, kuris bandė nors kartą gyvenime pats pasidaryti muselę ar „strymerį“, tas puikiai žino, kad šis darbas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo palyginti aiškus ir nesudėtingas, bet jau po pirmos muselės gamybos schemoje pavaizduotos operacijos atlikimo, o tiksliau kabliuko padengimo montažinio siūlo sluoksniu, iškyla daug neaiškumų ir keblumų. Dažniausiai sunku būna suvokti, kaip ant kabliuko užmesti kilpeles, kaip tvirtinti plunksneles, imituojančias vabzdžio kojytes, kaip „prisegti“ sparnelius, iškirptus iš trapios džiunglių vištelės plunksnos…

Pasak autoritetingiausio mūsų šalyje žūklės museline meškere eksperto Jono Mikšto, daugelį muselės komponavimo operacijų daug lengviau atlikti, jei galima keisti kabliuko padėtį, t.y., pakelti , palenkti, pasukti į šoną, apversti aukštyn kojomis antgalį, kuriame įspraustas kabliukas. Laikiklio padėtis tada nekinta, o prie būsimos muselės galima prieiti iš visų pusių.

Būtent tokiu funkcionalumu pasižymi žinomo Olandijoje muselių rišimo meistro Džeimso Steenvijko rekomenduojamas kabliukų laikiklis. Papildomas privalumas tas, kad laikiklio konstrukcijoje nėra stačių kampų, o visos detalės ir paviršiai gluotnūs. Šių naujoviškų ir ypač funkcionalių laikiklių muselėms komponuoti galite rasti „Romados“ parduotuvėse, veikiančiose didžiuosiuose miestuose, o žiemos vakarai – geriausias metas tobulinti masalus, daryti museles ir jūrinio meškeriojimo montažus.

„Žvejo žinių“ inf.

Naujoviškas kabliukų laikiklis primena įsibridusią į vandenį ir tykančią žuvelės gervę, tačiau tokia konstrukcija – labai funkcionali

Publikuota: 2011 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Jei valas užkliūva, jėgos nepanaudosi, nes poledinėje žūklėje populiarūs palyginti ploni valai, stipriau timptelsi ir nutrūks, o tada teks iš naujo komponuoti meškerėlės montažą. Tad nori nenori, o turi elgtis delikačiai ir keltis nuo „pasostės“ ieškoti kliuvinio. Dabartinės technologijos leidžia žymiai palengvinti sau uždavinį: dabar tradicinius poledinės žūklės vienagyslius valus, pagamintus iš neilono, keičia žymiai pranašesni fluorokarboniniai valai, kurie yra beveik nematomi vandenyje. 

Toks yra valas „Climax Ice Line Fluorocarbon Coating“, kurį galima pamatyti visose žūklės įrankių parduotuvėse su „Romados“ firminiu ženklu. Šis valas gaminamas skaidrus ir jį gali naudoti konservatyviai nusiteikę meškeriotojai, kurie nelinkę ką nors keisti įprastoje žūklės schemoje. Tačiau gaminamas ir ryškiai raudonas šios markės valas, kurį naudojantys meškeriotojai pamiršta, kad anksčiau sunku buvo aptikti kliuvinius, „sugavusius“ valą, nes raudona gija puikiai matoma baltame ledo ar sniego fone.

Jei kam nors atrodo, kad toks valas gali baidyti žuvis, tas labai klysta, nes, nepriklausomai nuo spalvos, „Climax Ice Line Fluorocarbon Coating“ valas – beveik nematomas vandenyje. Antra, po ledu – menkas apšvietimas, todėl valo spalva beveik neturi įtakos kibimui.

Nuotr.: Raudonos spalvos „Climax Ice Line Fluorocarbon Coating“ valas – puikiai matomas ant ledo, tačiau nepastebimas žuvims   

Publikuota: 2011 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Guminukų trūkumas

Kontinentiniuose vandens telkiniuose prasidėjo tarpsezonis, kuris truks iki pirmojo ledo. Tuo periodu ežeruose ir vandes saugyklose pasirinkimas gana šabloniškas – tai stambių seliavinių lydekų gaudymas velke atviruose plotuose. Tad daugelio žvilgsnis dabar krypsta į Baltijos jūrą, nes pradėjo neblogai kibti menkės. Pastaruoju metu meškerioti menkes labai plačiai naudojami minkštieji masalai – guminukai, nes jie labai tikroviški, o antra, jie atriša meškeriotojui rankas – nebereikia gaudyti masalinių žuvelių ar ruošti masalus iš žuvienos. Svarbu ir tai, kad jais galima ir šiaurės platumose ir mūsų palyginti seklioje Baltijoje vilioti žuvis tiek atviroje jūroje, kur gelmė – didžiulė, tiek priekrantėje, kai oro sąlygos prikausto ribotoje akvatorijoje, kur gelmė siekia 30-60 m ir kur galima meškerioti lengvesniais įrankiais, plonesniais valais ir ne tokiais masyviais masalais.

Šioje zonoje guminukai – vienas pagrindinių masalų, tačiau jie turi vieną esminį trūkumą, nes lėtokai grimzta. Kai laivo dreifas vėjuotą dieną gana spėrus ir viršija 4 km/h, guminukas tampa neefektyvus arba reikia naudoti labai masyvų galvakablį, kuris gesina masalo žaismą. Kuo galima pakeisti guminuką ir tradicinį pilkerį, kurio masė taip pat pernelyg didelė sekliai priekrantei, o žaismas – nuobodokas? Specialiai teiravausi įvairių meškeriojimo reikmenų kompanijų konsultatų, laivų, plukdančių meškeriotojus į jūrą kapitonų ar nėra sukontruotos kokios nors jūrinės blizgės, kurios būtų ne tokios masyvios, pasižymėtų nestandartiniu žaismu ir būtų veiksmingos? Deja, nieko naujo neišgirdau, o geriausiu atveju man rekomenduodavo kokį nors uostamiesčio meistrą namudininką, kaldinantį savo dirbtuvėje jūrinius masalus, kol man parekomendavo sostinėje Kalvarijų gatvėje „Romados“ filialo konsultantą Vygantą Radžiukyną, kuris pademonstravo inovatyvų pilkerį – „Cormoran Speedjig“.

Savitas grimzdimas

„Cormoran Speedjig“ – ypatingos konstrukcijos jūrinė blizgė. V.Radžiukyno teigimu, šie masalai pasižymi savita forma, užtikrinančia labai greitą jų grimzdimą. Bet svarbiausia, kad „Speedjig“ pilkeriai grimzta ne pikiruodami, kaip klasikiniai pilkeriai, kurių svorio centras – masalo „galvoje“, o gulsti, vartydamiesi kaip įkritusi į vandenį moneta, tik gerokai energingiau. Tad „speedjig“ tipo masalai atrodo kaip natūraliai plaukianti žuvelė, kad ir kokioje gelmėje jie tuo metu būtų nugrimzdę.

Tai ne vienintelis šio pilkerio privalumas. „Cormoran Speedjig“ dažniausiai spalvinami taip, kad būtų panašūs į silkių, skumbrių bei stauridžių jauniklius, kurie – daugelio plėšriųjų žuvų grobis. Mūsiškės menkės labai mielai medžioja strimėles – Baltijos silkes. Tad labai ti kroviški „Speedjig“ puikiai atitinka jų skonį. Šie pilkeriai gana sparčiai įsitvirtina nemažoje meškeriojimo šiaurės platumose nišoje, kuri apima įvarių žuvų gaudymą gelmėje nuo 20 iki 70 m. Jų panaudojimą riboja tik tai, kad, matyt, dėl sudėtingos gamybos, „speedjig“ pilkerių masė neviršija 220 g. Bet kokias galimybes, V.Radžiukyno teigimu, lengvi modeliai (120-150 g) atveria meškeriotojams, gaudantiems menkes Baltijoje. Beje, pasitaiko, kad šiuos pilkerius priekrantėje stveria lašišos ir šlakiai. „Speedjig“ – retas masalas, kuris primena meškeriojimo įrankių deficito laikus. Daugelis norėtų jį išbandyti, bet ne taip paprasta gauti. Tuo labiau, kad vokiečių kompanija, remiantis gandais, žada nutraukti jo gamybą. Bet mūsų meškeriotojai išradingi – V.Radžiukynas pademonstravo lietuviškas „Speedjig“ versijas, imtuojančius silkių ir skumbrių jauniklius. Jo teigimu, jos taip pat pasižymi savitu žaismu, o šių masalų masė neviršija 200 g, t.y., puikiai tinka meškerioti seklioje priekrantėje.

Lietuviškos „Speedjig“ versijos tikroviškai imituoja skumbrių ir silkių jauniklius, kurie yra dažnas menkių grobis

Mitai ir faktai

Labai dažnai, kad apie kokį nors meškeriojimo masalą pasklinda įvairiausi mitai, kartais visiškai, o kartais dalinai neatitinkantys tikrovės. Todėl „Speedjig“ pilkerį įtraukiau į bandomų masalų, kuriuos gabenausi į ekspediciją Norvegų jūroje, sąrašą. Visos apie šį masalą išsakytos rekomendacijos pasitvirtino. Antra, „Speedjig“ labai pasitarnavo, kai dvi dienas negalėjome išplaukti iš fiordo į atvirą jūrą dėl stipraus vėjo, sukėlusio rimtą bangavimą, o ir trečiąją dieną teko laikytis arčiau salos krantų, ne sbangavimas dar nebuvo pilnai nurimčs. Norvegų jūroje gelmė už pusšimčio metrų nuo kranto siekia 30-60 m, t.y. pati tinkamiausia meškerioti „Speedjig“ pilkeriais.  Čia jie ir parodė ką gali – kibimų skaičius buvo labai didelis, kibo įvairiausios žuvys, o eksperimentą vainikavo 14 kg Saida. Priekrantėje tokios saidos rugsėjį pasirodo retai, o, jei ir užklysta, tai atsitiktinai. Kimba taip pat atsitiktinai. Tad masalas turėjo didžuvei padaryti neišdildomą įspūdį, kad ji stvėrė jį, o ne jauniklį, kurių priekrantėje tiršta kaip makaronų sriuboje. Po sėkmingo „Speedjig“ debiuto šį pilkerį tris kartus išbandžiau Baltijoje – du kartus gelmėje iki 40 m jis pasirodė labai gerai, o trečiąjį kartą mūsų laivo ekipažui paprasčiausiai nepavyko aptikti menkių tuntų. Bet tą kartą, kai meškeriojome iš nevilties ten, kur pilna pamestų tinklų, išryškėjo dar vienas „Speedjig“ privalumas, kurį minėjo V.Radžiukynas: apginkluotas vienakabliu masalas žymiai rečiau užsikabina už kliuvinių, tad labai sumažėja tikimybė jį prarasti.

Autorius  " Žvejo Žinios " / romada.lt