Publikuota: 2012 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Pirma: nupjaukite galvą ir uodegą, išimkite žarnas ir gerai išplaukite, kad neligtu sukrešėjusio kraujo.

Antra: filiniu peiliu išpjaukite stuburo kaulą ir šonkaulius, tada padalinti file į dvi arba tris dalis. Sudėti į indą oda į apačią.
 

Trečia: 2-3 kg. lašišai reikėsa tris valgomuosius šaukštus druskos, tik ne garintos ir vienas valgomas šaukštas be kaupo cukraus. Cukrus priduoda švelnumo žuviai. Druską su cukrumi sumaišote ir apibartstote filė gabaliukus, tada uždengiate ir padedate į šaldytuvą vienai parai.
 

Ketvirta: Susidariusį skystį nupilate ir galite jau valgyti, tinka sumuštiniams, įvairioms mišrainėms, likusius filės gabaliukus suviniojate į šaldymo maišelius ir sudedate į šaldymo kamerą. Filės gabaliukai kameroje daugiau nebeįsisūrės, galėsite ilgą laiko tarpą smaguriauti baltijos lašiša.

Autorius: Marius Urnikis

Publikuota: 2012 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Žūklės apeiga

Pirmoji apeiga tapusios stroganinos ruošimo fazė – žūklė. Tad labai kruoščiai parenkama vieta, kur bus žūklaujama, nes reikia užsitikrinti tikimybę, kad pavyks sugauti laimikį, tinkantį stroganinai pataisyti. Suprantama, kad žuvų gausos išlepinti šiauriečiai šiam patiekalui naudoja tik tas žuvų rūšis, kurios laikomos delikatesinėmis – tai daugiausiai sykų šeimos žuvys: čyras, nelma, muksunas, peledė, omulis, o taip pat eršketas. Ypač vertinamas omulis, nes jų būriai pakyla į Jakutijos upes neršti įmitę kaip paršeliai, o priešnerštinės omulių mitybos svarbiausia grandis – ypatingai švelnaus skonio smulkios šiaurinės krevetės arba krilis, suteikiantis omulių žuvienai nepakartojamą skonį.

Beje, būtina atsiminti, kad Jakutijoje ir kituose šiaurės regionuose stroganina taisoma tik iš poledinėje žūklėje sugautos žuvies ir tik iš tos, kuri būne neuždususi tinkle. Antra, sąlyga: ištraukta iš vandens žuvis turi būti vienu smūgiu pribaigta. Tada paprastai ji metama ant ledo, kur guli, kol ateina eilė tvarkyti laimikį. Žinoma, per tą laiką žuvis sušala į ragą, todėl žvejui tenka kiekvieną „pamankštinti“, kad galima būtų štiesinti, nes drožti „kreivą“ žuvį, t.y. peiliu rėžti nuo jos plonus bryzelius, kančių kančia.
Jei laimikis skirtas sau, žvejys paprastai neskuba namo, kad ir koks deginantis šaltis ausis raitytų, o sutvarko žuvį taip, jog ją galima būtų ilgą laiką išsaugoti. Procedūra tokia: kiekviena žuvis keletą kartų merkiama į eketę, kol pasidengia lygia ledo glazūra. Po tokiu lukštu žuvis išsilaiko iki pavasario, o atšaldyta būna absoliučiai šviežia, lyg ką tik sugauta. Beje, glazūruota, gaiviu agurku kvepianti žuvis – beveik paruoštas patiekalas, kurį reikia tik atitinkamai apiforminti.

Patiekalo puošyba

Miestiečiai žuvį stroganinai paruošia paprastai: nupliko verdančiu vandeniu, o paskui nulupa suminkštėjusią ir atšokusią nuo žuvienos odą. Tačiau stroganinos ruošimo meistrai tokį, jų manymu, barbarišką metodą niekina, nes nuo plikymo suminkštėja žuviena. Kad taip neatsitiktų odos lupimo procedūra atliekama fantastiškai aštriu jakutišku peiliu. Įgudęs meistras žuvį juo nulupa vienu ypu ir taip lygiai, kad balta žuviena atrodo lyg nušlifuota staklėmis.

Tada iš lauko atsinešamas ilgokai šaltyje laikytas dubuo, išklojamas pergamentiniu popieriumi ir prasideda žuvies drožimas. Tai daroma tuo pačiu peiliu. Iš pradžių nudrožiama žuviena nuo pilvo ir šonų. Plonytės, lyg nuobliuotos poros milimetrų storio drožlės susisukusios, kaip tošis į ritinėlius, krenta į dubenį, kol tas prisipildo. Žuvis drožiama, iki pasimato šonkauliai, o tada ateina eilė gardžiausiam kąsniui – nugarai. Kai matyti nugarkaulis, žuvis dedama į šalį ir drožiamas kitas egzempliorius. Likusi dalis šiaurėje skirta tik šunims, o miesto sąlygomis – labai gardžiai žuvienei.

Stroganinos subtilybės

Stroganina valgoma tuoj pat, nes sudrožta žuviena gana greitai išsikvepia. Kai tik dubuo pilnas, jį tuoj pat stato ant stalo ir prasideda puota. Stroganinos klasikinis garnyras – jūros druskos ir pipirų mišinys bei karčiosios taurelė. „Drožlės“ pasūdomos druskos ir piprų mišinyje ir valgomos. Skonis – nepakartojamas.
Žinoma, kiekviename jakutų uluse žuvis drožiama savaip – štai Anabaro upės žvejai iš pradžių suraiko žuvies nugarą kaip duonos kepalą, o paskui vienu šmaukštelėjimu nurėžia stroganinos riekeles. Taip sutaupoma daug laiko ir žuvis nespėja patalpoje suminkštėti. Kai kurios žuvys, pvz. seliavos, visai nedrožiamos. Jas įvynioja į rankšluostį ir sutrupina plaktuku pasidėję ant sklenksčio.
Šaldyta žuvis – ne tik delikatesas, bet ir vaistas. Stroganina – vitaminų ir mikroelementų šaltinis, todėl šiaurės gyventojai neserga skorbutu arba avitaminoze. Antra, stroganina – labai soti.
Šiaurėje išgarsėjo restoraninė stroganinos versija, kurią sugalvojo Jakutsko restorano kulinarė Sachaja Skrybkina. Savo patiekalą ji vadino salotomis, kurios į meniu į buvo įtrauktos „Indigirkos“ vardu. Žuvis supjaustoma kubeliais ir sumetama į jau paruoštą mišinį iš druskos su pipirais bei svogūnų griežinėliais. Kam teko ragauti, tas patvirtins, kad tai – idealus degtinės užkandis.

Lietuvos praktika

Prieš tris dešimtmečius stroganinos galima buvo paragauti svečiuojantis pas sugrįžusius iš reisų Lietuvos žvejybos laivyno žvejus arba pas paskutinius Drevernos, Kintų, Nidos ar Juodkrantės kuršius arba šalia jų gyvenusius ir ilgą laiką bendravusius su pamario senbuviais kaimynus. Įdomu tai, kad abu variantai buvo nepriklausomi vienas nuo kito. Kuršiai išmoko patys, o žvejai verslininkai nusižiūrėjo iš šiaurėje gyvenančių tautelių. Pamario gurmanai stroganinai naudodavo kažkada gana nemažais tuntais į Kuršmares užplaukdavusius Baltijos sykus, o okeaniniai žvejai – jūros žuvis, kurių atsargas laikydavo galinguose žvejybos laivų šaldytuvuose, leidžiančiuose stroganinai skirtą laimikį sušaldyti taip pat veiksmingai kaip ir paliktą Jakutijos speige.
Dažniausiai, stroganinai būdavo šaldomos skrumbrės ir jūros ešeriai, tačiau laivyne dirbantys žvejai juos skrosdavo ir išpjaudavo tik nugarinę. Paprasčiausiai nenorėta vežioti balastą – menkavertes žuvų galvas ir papilves. Tad galbūt stroganina, paruošta pagal klaipėdiečių versiją, nebuvo klasikinė, bet nė kiek ne mažiau gardesnė už šiaurietišką. Išradingos uostamiesčio šeimininkės bandydavo iš stroganinos taisyti įvairiausias salotas su daržovėmis, aliejumi, keptos duonos kubeliais ir t.t., tačiau visuotinai buvo pripažįstama, kad skaniausias variantas – klasikinis, kai žuvies drožlės sūdomis druskos ir pipirų mišinyje ir valgomos. Kiek vėliau, kai rinkoje pasirodė majonezas, imta naudoti ir šį padažą.

PADAŽAI

Nors klasikinis stroganinos receptas – labai paprastas, tačiau dabar Peterburgo kulinarai teigia, jog padažai, kuriais pagardinamas patiekalas, gali būti skirtingi. Žemiau pateikiame įmanomą ir kai kur naudojamą netradicinių stroganinos padažų sąrašą:

- Jakutijoje pastaraisiais dešimtmečiais išpopuliarėjęs variantas: aštrus raudonas padažas iš tomatų su smulkiai supjaustytu česnaku ir maltais juodaisiais pipirais;
- Sibirietiškas variantas: silpnas acto skiedinukas su šakniavaisiais (stambūs morkų tarkiai ir kubeliais supjaustyta saliero šaknis);
- Maskvos ir Peterburgo restoranų receptas: skiestas (1/2) sojų padažas, į kurį dedama imbiero, česnakų ir pilamas šlakelis acto;
- Versija, kurios autorystės niekas nesisavina: silpname acto siedinyje marinuotos krienų drožlės;
- Banali pietietiška versija: garstyčios.

Nuotr.: klasikinė versija – šaldyta į kaulą žuvis ir druskos su pipirais mišinys.

„Žvejo žinių“ inf.

Publikuota: 2011 Kovo  Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Ingredientai:

* šviežia stinta;

* mielinė tešla;

* druska ir juodieji pipirai;

* citrina;

* "Salsa" arba pomidorų padažas.

Paruošimas:

Pirmiausia nuplauname žuvį, ją išskrodžiame, išimame vidurius ir žirklėmis nukerpame pelekus.

Paruošiame tešlą. Jai reikės dviejų puodelių miltų, 40 g augalinio aliejaus, druskos, kepimo miltelių. Tinka ir jau paruošta tešla iš parduotuvės.

Iškočiojame tešlą iki 1,5 mm storio ir pjaustome trikampiais.

Kiekvienos žuvies vidinę dalį įtriname druskos ir pipirų mišiniu.

Citriną supjaustome juostelėmis (žr. nuotraukoje).

Į žuvies vidų dedame citrinos juostelę, išorę aptepame "Salsa" arba pomidorų padažu.

Žuvį susukame į tešlą. Stenkitės susukti sandariai, kad padažas neišvarvėtų ir nepridegtų .

“Supakuotas” žuveles dedame į kepimo skardą ir kepame orkaitėje 25 min. 180 laipsnių temperatūroje.

Valgome karštus, užsigerdami šaltu alumi.

Virėjo patarimas:

Žuvies nepersūdykite! Dešimčiai stintų- vienas arbatinis šaukštelis druskos. Pipirų dėkite pagal skonį. Aštrus padažas ir stinta- nepakartojamas skonis. Siūlome išbandyti!

Publikuota: 2011 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

   Sunku ginčytis, koks patiekalas atrodo įspūdingiausiai? Man regis, jog tai – nepjaustytos žuvies kepsnys, kuris valgomas karštas ir kurį geriausia patiekti paguldytą ant ąžuolinės arba uosinės lentelės. Padažas arba pavilgas ir garnyras iš daržovių patiekiami atskirai. Labai praktišką receptą prieš keletą metų sužinojau Rumunijoje – vietiniai meškeriotojai išmokė kepti karosus. Žinoma, tokiam kepsniui reikia sužvejoti mažiausiai 500 g karosą, bet geriausiai tinka kilograminis egzempliorius. Žuvies šonai suraižomi aštriu peiliuku taip, kad nelieka sveikos vietos, todėl visos smulkios ašakėlės tiesiog sukapojamos. Į žuvies pilvą dedamas rūkytos šoninės luitelis, įvyniotas į čiobrelių, petražolių ir krapų vyturą. Žuvis guldoma į įkaitusį aliejų, o po penkių miničių apverčiama. Dar po penkių minučių aliejaus likučiai nupilami ir žuvis aptepama grietinės sluoksniu. Keptuvė uždengiama dangteliu ir paliekama ataušti. Dar po penkių minučių karosas klojamas ant lentelės.

 Prie šio patiekalo puikiai tinka daržovių salotos, pagardintos keliais lašeliais alyvuogių aliejaus ir juodos duonos riekelė. Jei turite namie židinį, pats geriausias variantas – žuvies kepsnys ant grotelių. Tokiam patiekalui tinka sterkas, karosas, karšis, šapalas, meknė, salatis, šlakys. Svarbu, kad žuvis būtų stambi. Žuvį paruošti – vienas juokas: iškrostą reikia iš vidaus įpjauti iki odos, kad išeitų išklotinė. Tada žuvį iš viršaus patepkite aliejumi, kad nepriliptų prie grotelių. Belieka palaukti, kol anglys sudegs ir pavirs kaitriomis žarijomis. Tada padėkite žuvį žvynais į apačią ir laikykite ant grotelių 15-20 min. Taip kepamą žuvį geriausia nesūdyti. Druska su pipirais patiekiama kartu su padažais ir citrinų griežinėliais. Kiekvienas kepsnį pagardina pagal savo skonį. Kas gali būti geriau už tokią vakaronę prie židinio, kuriame gruzda pašėlusiai kvapnus žuvies kepsnys.

Autorius  " Žvejo Žinios " / romada.lt

Menkė, arba atlantinė menkė, Atlanto menkė (lot. Gadus morhua, angl. Cod, vok. Kabeljau) – menkinių (Gadidae) šeimos žuvis, kurios porūšis Gadus morhua callarias vadinamas Baltijos menke.

Kūnas verpstiškas. Galva didelė. Žiotys gilios, galinės. Ant apatinio žando ilgas ūsas. Kūnas žalsvai pilkas ar žalsvai rudas, išmargintas rudomis dėmėmis. Žvynai maži. Šoninė linija pilka, šviesi, priekinėje dalyje iškilusi į viršų. Gali užaugti iki 2 m ilgio ir sverti iki 96 kg.

Baltijos jūros pakrantėse dažna. Sugaunamos 30-50 cm.

Publikuota: 2010 Spalis Autorius: “Žvejo žinios / romada.lt

Publikuota: 2011 Lapkritis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Ingredientai:

1. Riebi žuvis (stinta)– 700 g;

2. Vištiena (sparnai, kojos)- 300 g;

3. Džiovinti baravykai- 2 šaukštai;

4. Augalinis aliejus;

5. Pipirų žirneliai;

6. Bulvės- 3 vnt.;

7. Morkos- 1 vnt.;

8. Lauro lapai;

9. Svogūnai- 2 vnt.;

10.Druska.

Paruošimas:

Grybus užmerkite šaltame vandenyje. Nuplaukite vištieną, sudėkite į puodą ir užpilkite 2 litrus šalto vandens. Užvirus vandeniui būtinai nugriebkite susidariusią putą. Įdėkite druskos ir virkite apie 20-30 min. Ištraukite vištieną, perkoškite sultinį ir grąžinkite vėl ant ugnies.

Nuplaukite morkas ir bulves, supjaustykite dideliais gabalais ir sudėkite į verdantį sultinį.

Grybus ištraukite iš vandens ir nusausinkite, supjaustykite stambiai svogūnus ir apkepkite aliejuje kartu su grybais.

Kai morkos ir bulvės bus beveik išvirusios, sudėkite apkeptus svogūnus ir grybus į sultinį. Svogūnai turi būti beveik skaidrūs.

Nuvalykite žuvį, pašalinkite žarnas. Būtina išpjauti žuvies žiaunas, kad nesugadintumėte žuvienės ( jei neišpjausite žiaunų- viralas apkars), nuplaukite žuvį ir supjaustykite gabaliukais.

Sudėti žuvies gabaliukus į sultinį ir virti 15 min., pagardinti pipirais ir lauro lapais.

Karališkos žuvienės paruošimo laikas 60 min. išeis 6 didelės porcijos. Iš vištienos bus galima pagaminti atskirą patiekalą.

Skanaus Jums ir Jūsų svečiams!

Stinta (lot. Osmerus eperlanus, vok. Stint, Europäischer Stint, angl. European smelt) – stintinių (Osmeridae) šeimos žuvis, kurios plačiai paplitęs porūšis – Europinė stinta (lot. Osmerus eperlanus eperlanus). Kūnas ilgas (15-18 cm, retais atvejais 30 cm) ir žemas. Nugara žalsvai rusva, šonai melsvai sidabriški, pilvas baltas. Žvynai maži, ploni, matinio atspalvio.

Publikuota: 2010 Gruodis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Makaronai su midijomis

INGREDIENTAI:

Pakelis spagečių,
0,5 šviežių midijų,
stiklinė sauso baltojo vyno,
2 šaukštai sviesto,
3 skiltelės česnako,
šaukštas "Pesto" padažo su bazilikais,
šaukštas kapotų žalumynų,
indelis konservuotų pomidorų savo sultyse,
pagal skonį druskos,
šviežiai maltų juodųjų pipirų,
saujelė tarkuoto parmezano.

Labai svarbu, kad midijos būtų šviežios. Jas atpažinkite iš sandariai uždarytų geldelių. Geldelė gali būti ir šiek tiek prasivėrusi: ar moliuskas gyvas, sužinosite į ją pabeldus – šviežia geldelė užsidaro akimirksniu. Į puodą su vynu sudėkite aštriu peiliu gerai nuvalytas ir nuplautas atrinktas midijas.

Puodą uždenkite ir truputį pakaitinkite, kad jos lengvai atsivertų, tada išgriebkite. Išsiskyrusias midijų sultis pakaitinkite, kol sutirštės. Paskui perpilkite į dubenį ir sumaišykite su "Pesto" padažu, tarkuotu parmezanu, kapotais česnakais ir žalumynais, kad išeitų tiršta masė.

Virtus spagečius išdėliokite karščiui atspariuose dubenėliuose, ant viršaus dėkite po šaukštą sviesto ir konservuotų pomidorų, midijų geldeles. Į kiekvieną krėskite įdaro ir dubenėlį su spagečiais keletui minučių pašaukite į karštą orkaitę. Tiekite su citrna.

Dar vienas receptas, kaip paruošti midijas su makaronais kitaip.

Kalmarai su parmezano sūrio plutele

INGREDIENTAI:

Apie 0,5 kg šaldytų arba šviežių kalmarų,
150 ml baltojo sauso vyno,
skardinė pupelių daigų,
po pusę raudonos ir
geltonos paprikos,
kelios šviežių žirnelių ankštys,
pusė saujelės sezamų,
šaukštas tamsaus sojų padažo,
2 šaukštai sviesto.

Kalmarams apvolioti prireiks:
kiaušinis,
didelis pomidoras,
2 skiltelės česnako,
saujelė maltų džiūvėsėlių,
pusės žaliosios citrinos sulčių,
pagal skonį druskos,
kapotų žalumynų ir
aitriosios paprikos miltelių,
saujelė tarkuoto parmezano.

Paruoškite tešlą kalmarams apvolioti: kiaušinio plakinį sumaišykite su smulkintais česnakais, žalumynais, prieskoniais, nuluptais ir nedideliais gabaliukais pjaustytais pomidorais, džiūvėsėliais, citrinų sultimis ir 2 šaukštais sūrio.

Kalmarus bent pusvalandį pamarinuokite vyne, tada apvoliokite tešloje ir po 30 sekundžių apkepkite karštuose riebaluose. Į lėkštes po lygiai dėkite nuvarvintų pupelių daigų, ant viršaus – keptų paprikų ir žaliųjų žirnelių, kalmarų, užberkite sezamų sėklų.

Dar vienas receptas, kaip paruošti farširuotus kalmarus.

Karališkos krevetės

INGREDIENTAI:

Sojos padažas;
sezamo sėklos;
išdarinėtos krevetės

Iškepame krevetes, ant jų užbarstome sezamo sėklas ir viską užpilame sojos padažu.

Dar vienas receptas, kaip paruošti Tigrines krevetes su daržovėmis.

Krevėtės su makaronais

INGREDIENTAI:

400 g. virtų, lukštentų krevečių,
50 g. sauso balto vyno,
4 česnako skiltelės,
2 valg. šaukštai sviesto,
1 valg. šaukštas alyvuogių aliejaus,
vienos citrinos sultys,
druska, juodi pipirai,
400 g. makaronų.

Išvirti makaronus. Česnaką pakepinti ant alyvuogių aliejaus, tada įdėti sviestą, ištirpus sviestui sudėti krevetes, pakepti 1 min., tada įpilti vyno, pakaitinti apie 3 min., išpausti citriną, įberti druskos ir pipirus, viską pamaišyti, sudėti virtus makaronus ir vėl viską išmaišyti, dar pakaitinti apie 2-3min.

Krabų kepsnys

INGREDIENTAI:

dėžutė konservuotų krabų,
mažas svogūnas,
truputis acto,
augalinio aliejaus,
malto imbiero ant peilio galo,
1 kiaušinis,
miltų, pieno,
pipirų, druskos.

Padažui:
truputis pomidorų pastos,
3 vidutinio didumo svogūnai,
česnako skiltelė,
truputis malto imbiero.

Krabus nuplauti po tekančiu šiltu vandeniu, sumaišyti su smulkiai supjaustytu svogūnu, druska, pipirais, actu, augaliniu aliejumi ir imbieru. Laikyti vieną valandą. Iš miltų pieno ir kiaušinių paruošti skystą tešlą ir taip pat palaikyti valandą.

Svogūnus smulkiai supjaustyti, sumaišyti su maltu imbieru, įmesti česnako skiltelę ir patroškinti. Kai svogūnas suminkštės, išgriebti česnaką, pridėti pomidorų pastos, pasūdyti, pabarstyti pipirais ir išmaišyti.
Krabus nusausinti, apvolioti tešloje ir kepti dideliame kiekyje gerai įkaitinto aliejaus.

Valgyti tuojau pat. Prie jų labai tinka biriai virti ryžiai. Padažą patiekti atskirame inde. Tinka įvairios aštresnės ar saldžiarūgštės vaisių ir daržovių salotos.

Dar vienas receptas, kaip paruošti krabus česnakiniame padaže.

Kaip paruošti teisingai moliuskus

INGREDIENTAI:

Moliuskai,
tekantis šaltas vanduo.

Perkamos geldelės turi būti uždarytos. Tas, kurios patapšnojus atsiveria arba yra suskilusios, išmeskite. Prieš virdami nuo kiekvienos geldelės gerai peiliu nugemžkite visus polipus. Gremžkite kita geležtės puse, kad nesugadintumėte ašmenų. Visas ataugėles ir "barzdeles" nuo geldelių nuvalykite ir išmeskite.

Gramdykite pakišę po šalto vandens srove. Išvirusios geldelės turi atsidaryti; tas, kurios neatsidaro, išmeskite.

Dar vienas receptas, kaip paruošti midijas Provanso receptu (Garuose Midijos baltojo vyno padažu)

Publikuota: 2010 Lapkritis Autorius: “Žvejo žinios / romada.lt

Vienintelis nedidelis minusas tas, kad žuvies valymo ir filiavimo pamokėlės yra suomių kalba. Dar vienas niuansas. Manau, daugelis sutiks su manimi, kad to, kas lieka po žuvies filiavimo nereikia išmesti- galima paruošti labai skanią žuvienę ir pateikti kaip pirmą patiekalą. Skanaus !

Kaip valyti ir filiuoti lydeką

Kaip valyti ir filiuoti ešerį

Kaip valyti ir filiuoti karšį

Kaip valyti ir filiuoti plekšnę

Kaip valyti ir filiuoti starkį

Kaip valyti ir filiuoti vėgelę

Kaip valyti ir filiuoti silkę, strimelę ir kilkę

Kaip valyti ir filiuoti lašišą ir upėtakį

Kaip valyti ir filiuoti syką

Gerų laimikių, o gaspadinėms naujų kulinarinių idėjų.

Publikuota: 2010 Liepa.Autorius: Žvejo Žinios / romada.lt

Žuvis reikia sudėti į puodą ir pabarstyti druska, įdėti kelis lauro lapus, kad žuvis įgautu suptilaus aramoto. Įpilti vandes į puodą, kad apsemtu pasūdyta žuvį, uždėti lėkštutę ir paslėgti. Sūdymas trunka 2-3 dienas.

Po šio laiko, žuvį reikia kruopščiai nuplauti nuo druskos ir prieskonių ir nušluostyti sausu rankšluosčiu, tada pakabinti džiovinimui. Praktika rodo, kad geriausias būdas pakabintį žuvį džiūti už apatinės lūpos, arba per akį.

Taip išsaugomi visi riebalai, žuvis išlieka sultinga ir riebi. Kadangi daug metų, aš naudoju paprastą popieriaus savaržėlę perlengdamas ją per pusę gaunasi S raidės forma, labai patogu pakabinti žuvį. Tačiau galima pagaminti iš bet kokios vielos. Paprastai žuvis išdžiūna per 3-4 dienas. Kai žuvis išdžiūna laikyki geriausia šaldytuve suvyniota į polietilenine plėvele, kad neperdžiūtu ir neskleistu stipraus žuvies aromato šaldytuve. Kam patinka nesūri džiovinta žuvis rekomenduočiau po sūdymo atmirkyti 1 dieną ir tik po to ją padžiauti. Vasarą, kada yra daug musių žuvį reikia pakabinus apdenkti marlę suvilgyta acto tirpalu, adbaido muses.

Karališkas „Balykas“

Šis metodas reikalauja didelių žuvų, kurios sveria nuo 1-2 kg . Sūdymui žuvis parengiama taip-
1. Nuplauname šaltu vandeniu visas gleives, atsargiai prapjauname pilvą, išmetame grobus.
2. Nupjaunama galvą iškarto už žiaunų, tada nukerpamas uodegos pelekas nepažeidžiant odos.
3. Žirklėmis nuo išangės iki galvos nukerpame papilvę (apatinė dalis prie pilvo šonkauliai) – ji turi būti sūdoma atskirai, nes kitaip gali būti labai persūdyta.
4. Nuvaloma švariu ir sausu rankšluosčiu visą žuvį. Jei žuvis sveria daugiau kaip du kilogramus, tada būtina įpjauti žuvies šoną išilgai stuburo slankstelių, bet nepažeidžiant nugaros odos.

„Kuko“ sūdymo mišinys:

Džeimsas Kukas  (angl. James Cook) 1728 – 1779 

10 šaukštų druskos ir 4 šaukštai cukraus, cinamono ant peilio galiuko ir tiek pat kalendros, maltų pipirų. Gera išmaišyti prieskonius ir kruopščiai įtrinti mišiniu žuvį, gausiai apibarstyti žuvies pilvo ertmę, jei žuvis įpjautais šonais, tada taip pat įtrinti tarp įpjovimų.
Kiek vieną žuvį suvynioti atskirai į marlę arba drobę, tada paimti virvelę arba storą valą ir aprišti stipriai, kad marlė neišsiviniotu. Paruoštą žuvį padėti į šaldytuvo apačią ir laikyti 7-10 dienų. Per tą laikotarpį atsiradusį skysti nupilti, kad žuvis liktu sausa. Po sūdymo žuvį išemame iš marlės, tada nuplauname su šaltu vandeniu ir iš karto nušluostome su sausu rankšluosčiu.

Tokia žuvis gali būti laikoma šaldytuve ilgą laiko tarpą, jeigu ji reguliariai suvilgyti saulėgrąžų, alyvuogių arba kukurūzų aliejumi. Žuvį ant stalo geriausia paduoti, supjaustyta plonais grežinėliais.

Viljamo Hodo piešinys, kuriame du kapitono Kuko laivai.

Publikuota: 2010 Rugpjūtis. Autorius: “Žvejo žinios / romada.lt

Nuvalius žuvį reikia išpjauti žiaunas, tada įpjauti žuvies odą ties priekiniais pelekais taip, kad galva gerai laikytusi. Išverčiame odą ir iššimame mėsą ir kaulus, ties uodega nukerpame stuburo kaula, galiukas kaulo lieka viduje. Praplauname odą, atskirtą žuvies mėsą sumalame į faršą. Nulupame svogūno galva ir sumalame į faršą, dedame žalius kiaušinius ir sviestą, gerai išmaišome, galima išspausti česnako pora galvučių, įdedame prieskonius ir druską. Kai faršas paruoštas, prikemšame lydekos odą, užsiuvame apatinią žuvies odos dalį ir suformuojame lydekos formą. Kai žuvis suformuota susukame į marlę, įdedame į indą su nedideliu kiekiu vandens, verdame ant mažos ugnies apie 50 min. Į vandenį įdedame kvapniūjų pipirų, druskos pagal skonį, lauro lapą. Išvirus ištraukiame iš vandens ir atvėsiname, kai žuvis atvėsta nuimame marlę. Gražiai serviruojame su žalumynais.

Žuvį galime nevirti, o kepti, tada reikia ištepti sviestu folija įdėti žuvį ir daržoves garnyrui. Kepti orkaitėje prie 170 laipsnių 50-60 min.

Skanaus.