Publikuota: 2012 Vasaris Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Technologijų lydinys

 ATMOS EXTREME ROMADA SUPER kostiumas, susidedantis iš labai patogios striukės ir aukštaliemenių kelnių su petnešomis, šiandien – vienas geriausių mūsų krašte prieinamų aprangos komplektų, užtikrinantis komfortą ekstremaliomis sąlygomis.

-    Vilkint šį kostiumą, drąsiai galima leistis gręžti ekečių kvapą gniaužiant 35 laipsnių šalčiui, tačiau į ledą nesušalsite ir spaudžiant pusšimčio laipsnių speigui, – taip kostiumo klasę apibūdino „Romados“ rinkodaros direktorius Marius Urnikis.

ATMOS EXTREME ROMADA SUPER kostiumas tinka ne tik poledinei žūklei, bet ir išvykai į gamtą ar ekspedicijai į Norvegiją

Tokio lygio ekipuotę ekspertai žymi liukso klasės žymekliais, nes ją projektuoja labiausiai patyrę dizaineriai, o antra, jai siūti naudojami tik daugiasluoksniai audiniai – naujausių technologijų produktas. Daugiasluoksniai audiniai – tai audiniai su membranomis, užtikrinančiomis drėgmės išstūmimą į aplinką ir nepraleidžiančiomis jos į vidų. Patys kostiumai taip pat sukontruoti pagal daugiasluoksnį modelį. Viršutinis standaus audinio sluoksnis užtikrina apsaugą nuo lietaus ir vėjo ir yra tvirtas, kad nesusidėvėtų per keletą ekstremalių išvykų. Audinio tvirtumą ir tankumą užtikrina speciali armatūra iš stambesnių pluošto gijų, kurios palaiko plonąsias. Šio liukso klasės kostiumo funcionalumą ypač padidina tai, kad visi sluoksniai atlieka konkretų vaidmenį: viršutinis – neperšlampamas ir neperpučiamas, vidurinis – izoliuojantis, o vidinis – sulaikantis šilumą.  

ATMOS EXTREME ROMADA SUPER liukso klasės kostiumo konstrukcija ir pasiuvimas buvo betarpiškai derinami su gamintojo dizaineriais. Todėl kostiumas – labai funkcionalus ir praktiškas: visos siūlės dvigubos, siūlėtos specialiais siūlais, kostiumo kelnių liemuo ilgesnis nei standartinis ir siekia pažastis, tad nugara ir strėnos patikimai apsaugotos nuo neigiamos temperatūros ir žvarbaus vėjo. Kelnių klešnės apačioje skeltos ir pakankamai plačios, kad jas galima būtų užtraukti ant batų storais aulais. Privalumas – juodo, trinčiai atsparaus, neperšlampamo audinio antsiuvai ant kelių, alkūnių, sėdynės.

Kostiumo striukė erdvi, tad realiai kiekvienas kostiumo – viena pakopa didesnis, kad galima būtų pasivilkti dar du sluoksnius naujoviškų, kvėpuojančių apatinių komplektus. Pažymėtina, kad šio kostiumo rankovėse – dviguba užpildo porcija, užtikrinanti reikiamą temperatūrinį komfortą. Vėjas praktiškai negali prasiskverbti po struke, kuri perjuosiama vidiniu dirželiu. Tad viršutinė striukės dalis tikra to žodžio prasme užkonservuojama ir šiluma nesiskverbia į išorę. Striukės apykaklė dviguba ir pasiūta taip, kad susegus visus užtrauktukus, susilieja su gobtuvu. Jei nepučia stiprus šiaurys išorinę apykaklę statyti nebūtina.

Kostiumo konstrukcijoje – serija kišenių masalinėms, dokumentams, mobiliajam ir smulkiems įrankiams. Striukės vidurinėje dalyje – dvi kišenės, išmuštos minkštu audiniu ir skirtos rankoms susišildyti.

„Žvejo žinių“ inf.

ATMOS EXTREME ROMADA SUPER kostiumas tinka ne tik poledinei žūklei, bet ir išvykai į gamtą ar ekspedicijai į Norvegiją

Publikuota: 2012 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Mažų ežerų patrauklumas

Nedideliame ežere ar tarp kalvų nuo vėjo pasislėpusiame  plytinčiame tvenkinyje žvejoti nuo ledo ne tik smagiausia, bet dažniausiai ir rezultatyviausia. Nors sugaunamų žuvų dydis nedideliuose vandens telkiniuose dažniausiai neįspūdingas, tačiau smagu, kad jos dažniau kimba. Tokiam meškeriojimui  dažniausiai naudojamos lengvos meškerėlės su inercinėmis ritelėmis, nes gelmė, kurioje gaudomi ešeriai ar kuojos paprastai neviršija 3 m. Na, o masalas – avižėlė, tik pavasariop, dažniausiai nuo paskutinio ledo sėkmingiau būna meškerioti velniūkščiu.

Tačiau pastarasis masalas turi vyresnįjį brolį, kurį meškeriotojai kažkodėl praminė velniu, nors jis jokio išoriško panašumo su kipšo įvaizdžiu neturi. Tai stambaus kalibro masalas, kuriam reikia erdvios akvatorijos. Tokios kaip Luodis, Dysnos, Kauno ar Kuršių marios. Būtent tai išgirsite iš „Romados“ konsultantų, kurie supažindins su velnių tipais ir parekomenduos, koks konkretus modelis tinka vienam ar kitam vandens telkiniui. Šių rekomendacijų patartina paisyti, nes nepaisant to, kad visų velnių konstrukcija – labai panaši, kiekvienas modelis turi savo niuansus, kurie iš pirmo žvilgsnio lyg nekrenta į akis.

Stambaus kalibro paskirtis

Kodėl velniai – didelių vandens telkinių, plačių žūklės plotų favoritai? Ten, kur kitas krantas vos įžiūrimas arba jo visai nesimato, žuvų susitelkimo vietų paieška, net ir turint šiuolaikines gelmės zondavimo priemones, nėra paprastas dalykas, nes echoloto ekrane per visą dieną gali nepasirodyti nė viena verta dėmesio uodega, o ir smulkios bus pažymėtos tik kur-ne-kur. Tad reikia numanyti arba remtis žūklės gidų informacija, kur yra žuvų žiemavietės ir laimikio paieška užsiimti būtent tose zonose. Na, o ten savo ypatumus parodo ir vadinamieji velniai, kurių trankus kalibras yra skirtas prišaukti žuvis iš nemažo ploto ir atkreipti jų dėmesį į tai, kas dedasi gelmėje po jūsų ekete.

Smūgiai į dugną

Paradoksalu, tačiau poledinėje žūklėje tenka derinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus: net ir ten, kur gelmė didelė, reikia kiek galima mažiau triukšmauti, o kibimą gali kaip ranka atimti dėl neatsargumo barkštelėjęs į žūkladėžę į ledgrąžtis. Nepamirškite, kad garsas vandenyje sklinda daug greičiau nei ore ir, be jokios abejonės, daug stipriau veikia žuvų klausą. Kodėl gi žuvims privilioti pasitelkiamas būtent triukšmas?

Spiningininkai puikiai žino, kad šiltuoju metų laiku labai dažnai sėkmingesni būna triukšmingi masalai, kuriuose įmontuoti barškučiai -  kapsulės su metaliniais arba plastiko šrateliais, kurie, vobleriui ar blizgei vinguriuojant savo trajektorija, atsitrenkia vienas į kitą ir skleidžia garsą, viliojantį plėšrūnus. Žiemą, tokios triukšmo kapsulės neveiksmingos, nes masalai plukdomi vertikaliai ir neišvysto nei reikiamų greičių, nei juda vingriomis trajektorijomis. Tačiau garsas, o tiksliau tam tikro dažnio virpesiai ir poledinėje žūklėje – veiksmingas kibimo „žadintuvas“. Biologai teigia, kad žiemą daug veiksmingesnis „telegrafas“ yra garsas, kurį kelia į gruntą atsitrenkiantys masalai.

Žaismo algoritmas

Velnias – būtent tokio tipo masalas, kuris skleidžia plėšrūnams puikiai girdimą garsą. juo žvejojama taip, kad pakeltas į tam tikrą, tarkim, maždaug 0,5-1 m aukštį nuo dugno, kurį laiką kybotų, o paskui kristų iš to aukščio ant dugno. Kuo „velnio“ gramzdas bus masyvesnis, tuo stipresnis bus masalo smūgis į gruntą.

Greta keliamo garso, veikia dar stipresnis dirgiklis – „velnio“ smūgio į gruntą sukeliami nuosėdų fontanėliai, kurie ilgainiui, t.y. po 15-25 stuktelėjimų į dugną, suformuoja drumzlių debesėlį, pakimbantį gana nemažame plote. Jei vanduo skaidrokas, tokie debesėliai iš tolo traukia žuvų dėmesį ir netrukus prie jų susitelkia mailius, o paskui grobį atsliūkina ešeriai.

Čia dryžuotašoniai aptinka virš „velnių“ gramzdų valu slankiojančias trūklių imitacijas (raudonais karoliukais ar elastinga raudona medžiaga apsukti kabliukai), šoniplaukas, laumžirgio lervas ir net krevetes imituojančias museles. Tada ešeriai dėl nesuprantama priežasčių pamiršta mailių ir atakuoja dirbtinį masalą. Pastaruoju metu velnių kabliukai dekoruojami tiesiog 3-4 pasmeigtomis dirbtinėmis uodo trūklio lervomis. Šiemet toks skaisčiai raudonas irlabai elastingas masalas pasirodė kompanjos „Browning“ asortimente, o, kadangi „Browning“ atstovas – „Romada“, tai šio masalo jau galite gauti ir Lietuvoje. „Browning“ trūkliai ypatingi tuo, kad jie – stambūs, o toks masalas labiau vilioja ešerius. 

Nauja patirtis

Kokie velnių modeliai veiksmingiausi? Pasirodo, kibumą lemia ne gramzdo forma, kabliukų dydis, o velnio montažo ypatumai. „Romados“ parduotuvių konsultantai mielai jums parodys tuos ypatumus: montažai padaryti naudojant fluorokarboninį valą „Climax Ice Fluorcarbon Coating“, o ne įprastą vienagyslį. Geriausiai tokiems montažams tinka 0,20-0,25 mm skersmens valas. Nesibaiminkite – tikrai nebus per storas, nes fluorokarboninis valas vandenyje beveik nematomas. Todėl montažams galima naudoti ne tik storesnį, bet ir spalvotą, pvz., ryškiai oranžinį valą, kuris gerai matomas ant ledo ar sniego, o tai labai patogu, kai reikia rasti, kur jis užsikabino už ledo skeveldrų, prišalusių prie ledo.

Antra, storesniu valu geriau slankioja trūklių imitacijos, įeinančios į velnio montažą. Pernai metų žiemos sezono Kuršmarėse patirtis parodė, kad velnių montažai fluorokarbono valų pagrindu – daug veiksmingesni. Tik tokius velnių montažus, kurių galima įsigyti uostamiestyje vien „Romados“ parduotuvėse, meškeriotojai ima su savimi į ešerių žūklę Kaliningrado srityje telkšančioje Kuršių marių dalyje, kur yra geriausios ešerių kibimo vietos.

Šie velnių montažai pasižymi dar ir tuo, kad jie – gerokai ilgesni nei įprasta – kabliukų slydimo atkarpos ilgis 30 cm ilgio. Fluorokarboninis valas – stangresnis, todėl jis ilgai išlieka tiesus ir kabliukai juo slysta labai efektingai, tačiau dėl valo patiriamų mechaninių apkrovų  žūklės eigoje tenka trumpinti valo atkarpą, kuria slidinėja kabliukai, kad montažas neprarastų tvirtumo. Žodžiu, užsukite į bet kurią „Romados“ parduotuvę, kai susiruošite vykti į plačius vandenis, ir apsirūpinkite reikiamos konstrukcijos velniais, kurie vis dar lieka svarbiausiu stambių ešerių meškeriojimo masalu.

Publikuota: 2012 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Praėjusį sezoną populiarios buvo „Berkley“ kompanijos imitacijos, tačiau šiemet, matyt, gerokai populiaresnės bus „Browning“ firmos, kurios atstovu Lietuvoje yra „Romada“, trūklių imitacijos. Pirma, jos ne tik labai elastingos, bet ir stambesnės (siekia 1,5 cm). Antra, jos geriau laikosi ant kabliuko ir yra atsparesnės kramtymui – „Browning“ trūkliai atlaiko iki 100 rimtų ešerių kibimų.

Į plastiką, iš kurio gaminamos „Browning“ uodo trūklio lervos, įterptas trūklių aromatas, tačiau kad jis būtų stipresnis patartina lervas apipurkšti uodo trūklio lervų išspaudu koncentratu.

Dirbtinių „Browning“ uodo trūklio lervų patrauklumo priežastis tame, kad jos – stambesnės už natūralios kilmės lervas 

Naujovišką masalą galima naudoti ne tik meškeriojant velniais, bet ir avižėlėmis bei blizgutėmis. Trūklių imitacijos, šokdinant masalą, ant kurio kabliuko jos užvertos, labai efektingai vibruoja ir rangosi. Tad jos ypač tinka vilioti ešerius. Gausiai suvilgytas trūklių koncentratu dirbtines lervas galima naudoti karpinių žuvų viliojimui. Vis dėlto dirbtiniai trūkliai – tinkamiausi mobiliai, energingai poledinei žūklei, kurios metu meškeriojama energingai šokdinamais masalais. Jei rengiatės į tokią žūklę, jums reikia apsilankyti artimiausioje „Romados“ parduotuvėje.

„Žvejo žinių“ inf.

Publikuota: 2012 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Kokiomis savybėmis turi pasižymėti pintas valas, skirtas poledinei žūklei? Pirma, visiškai neįmirkti. Antra, būti labai tvirtas, nes poledinėje žūklėje paklausiausi yra plauko plonumo pinti valai, kurie žuvims yra visai nepastebimi. Trečia, pintas šaltojo sezono valas turi būti maksimaliai skaidrus ir per laiką netapti balkšvas, o daugelis šiltojo sezono pintų valų pasižymi būtent tuo, kad ilgainiui blunka ir tampa „drumsti“. Na, ir ketvirta, poledinei žūklei skirti pinti valai turi būti labai gluotnūs ir idealiai apvalios formos.

CLIMAX ICE LINE INVISIBLE BRAIDED – naujos kartos pintas valas, kuris vandenyje – toks pat skaidrus kaip tradiciniai vienagysliai valai

Daugelis meškeriotojų, perskaitę tai, kas išdėstyta anksčiau, paklaus: o kur pamatyti tokį valą? Pasirodo, būtent vokiečių kompanijos OCKERT specialistai šį sezoną pateikė siurprizą – pristatė rinkoje absoliučiai inovatyvų pintą valą CLIMAX ICE LINE BRAIDED INVISIBLE, skirtą meškerioti po ledu ar šaltu oru ir pasižymintį viena svarbiausių tokiems valams būtina savybe – didžiuliu atsparumu apkrovoms: 0,08 mm skersmens šio valo gija „kelia“ 5,6 kg svarmenį.

Vis dėlto ne fenomenalus tvirtumas – svarbiausia „naujoko“ savybė, o pynės skaidrumas. Pakliuvusi į vandenį BRAIDED INVISIBLE valo pynė, nupinta iš DEENEMA mikropluošto, tampa kelis kartus skaidresnė nei būdama sausa.Čia pasireiškia unikalios medžiagos, iš kurios gaminamas valas, savybės. Na, o inovatyvi pynimo technologija užtikrina valo tvirtumą ir jo sugebėjimą neįmirkti. BRAIDED INVISIBLE „kasa“ nupinta iš mikrogijų, savo ruožtu nupintų iš dar plonesnių gijų. Tad „kasoje‘ praktiškai nėra tarpelių, kur galėtų įsisunkti  vanduo, o, jei koks tarpelis pasitaiko, jį „neutralizuoja“ specialus užpildas.

Kad valas būtų atsparus trinčiai ir gluotnus, jo paviršių gaubia inovatyvi danga, pasižyminti beveik šimtaprocentiniu skaidrumu. Tad, ekspertų nuomone, naudodami inovatyvų valą CLIMAX ICE LINE INVISIBLE BRAIDED turite realų šansą pagerinti žūklės rezultatus.

Autorius Viktoras Armalis / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

Publikuota: 2012 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Publikuota: 2011 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Kol meškeriojome tradiciniais vienagysliais valais, pagamintais iš neilono ar polimerų pynės, kiekvienas meškeriotojas ieškojo pačių tvirčiausių valų, praktiškai beveik neatsižvelgdamas į kitas valo savybes – atsparumą trinčiai, sugebėjimą neprarasti elastingumo šaltyje, nes visi žinojo auksinę taisyklę, kad kibimo intensyvumas tiesiogiai proporcingas valo skersmeniui. Žodžiu, kuo plonesnis valas, tuo geriau kibs kuojos, karšiai, plakiai, nes šaltuoju metu žuvys daug jautriau reaguoja į nenatūralius jų aplinkai objektus, o valas – vienas tokių neaiškių ir keliančių įtarimą objektų. 

Dabar tradiciniai vienagysliai valai – poledinio meškeriojimo vakarykštė diena, nes nebėra prasmės rizikuoti solidžiu egzemplioriumi, o galimybę meškerioti didesnio skersmens, t.y., du ir daugiau kartų tvirtesniais valais tas pačias žuvis, užtikrina inovatyvūs fluorokarboniniai valai. Kuo jie ypatingi? Šie valai gaminami iš medžiagos, kurioje šviesos spindulys lūžta beveik tokiu pačiu kampu, kaip vandenyje, o tai reiškia, kad fluorokarboniniai valai vandenyje beveik neatspindi šviesos. Praktinė šio efekto reikšmė – labai svarbi: naujoviško valo žuvis paprasčiausiai nemato. Todėl ir galima naudoti storesnį valą, pavyzdžiui, meškeriojant karšius daug didesnė tikimybė neprarasti avižėlės, jei ji bus pririšta ne prie tradidinio vienagyslio 0,10 mm skersmens valo, o prie „Climax Ice Line Fluorocarbon Coating“ 0,12 mm skersmens valo, atlaikančio 1,4 kg apkrovą. Vadinasi, turite šansą sėkmingai ištraukti vos ne dvigubai didesnę žuvį, nors valas bus nedaug storesnis.

„Climax Ice Line Fluorocarbon Coating“ – vienas tvirčiausių šiandien rinkoje esančių valų poledinei žūklei, tačiau ne tik todėl, kad jis gaminamas Vokietijoje, o ne rytuose, bet ir dėl ypatingos šio valo gijos konstrukcijos. „Climax Ice Line Fluorocarbon Coating“ susideda iš ypač tvirtos vienagyslės šerdies, pagamintos iš polimerų pynės, bei viršutinio sluoksnio – fluorokarbono, atliekančio „maskavimo chalato“ vaidmenį. Tvirtumas ne vienintelis fluorokarboninio valo pranašumas – tokio valo gija labai ilgai išlieka gluotni ir tiesi. Trečia, fluorokarboninis valas – visiškai neelastingas, todėl jo gija tempiama nė kiek nepailgėja, o tai reiškia, kad jis užtikrina tokį pat rezonansinį kontaktą su masalą. Juntamas menkiausias žuvies prisilietimas prie avižėlės, keliais masalo stuktelėjimais į dugną galima nustatyti koks gruntas – minkštas ar kietas – pasirinktoje vietoje. Ketvirta, fluorokarboninis valas – žymiai atsparesnis trinčiai, todėl galima daug drąsiau jaustis, kai jis, traukiant stambią žuvį, remiasi į eketės kraštą. Šios savybės, papildančios „nematomo“ valo privalumų sąrašą rodo, kad fluorokarboninio valo pranašumas – akivaizdus.

Nuotr.: Naujos kartos valas „Climax Ice Line Fluorocarbon Coating“ – beveik nepastebimas net pačiame skaidriausiame vandenyje 

Publikuota: 2011 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Kodėl masalai su barškučiais laikomi panacėja nuo nekibos? Pasirodo, jog  triukšmingi masalai, kurie taip pat daug veiksmingesni prietemoje ir naktį, skleidžiamu garsu, kuris yra ne kas kita, o virpesiai, veikia plėšrūnų šoninę liniją, kuri tokius dirgiklius žuvų centrinei nervų sistemai perteikia su visias niuansais.

 Seniausias ir labiausiai išbandytas tokių masalų tipas “crank” tipo vobleriai, kurių korpusuose įmontuotos vadinamosios “triukšmo kapsulės”. Tai šovinio gilzę primenantys vamzdeliai iš metalo ar plastiko, o kartais net iš medžio, į kurių vidų įdėtas šratelių rinkinukas. Jie irgi būna metaliniai arba iš plastiko, o labai retais atvejais – iš medžio.

Šratelių skaičius – įvairus, tačiau ekspertai teigia, kad jų turi būti ne mažiau kaip trys.

.Kai masalas plaukia ir ima vinguriuoti bei vartytis nuo šono ant šono, šrateliai daužosi vienas į kitą, o kylantis triukšmas veikia plėšriųjų žuvų “nervus” ir išprovokuoja ataką prieš ramybės drumstėją. Voblerių gamintojai eksperimentuoja, koks šratelių skaičius sudaro rinkinuką, skleidžiantį labiausiai žuvis viliojantį skambėjimą, tačiau dažniausiai kapsulėse būna 5-9 šrateliai. Ekspertai teigia, kad veiksmingiausi rinkinukai, susidedantys iš skirtingo skersmens šratelių.

.Ilgą laiką masalų su barškučiais nebuvo tarp guminukų, kol nepasirodė specialūs minkštųjų spiningo masalų modeliai su triukšmo kapsulėmis, įmontuotomis į masalų korpusus, tačiau didžioji dalis modelių, beje, labiausiai populiarų ir prieinamų meškeriotojams dėl demokratiškų kainų, taip ir liko „tylūs“. Bet dabar jau galima triukšmo kapsules įmontuoti ir į tokius guminukus. Naujoviškos triukšmo kapsulės primena kulką, kuri smailiuoju galu įsmeigiama į masalo korpusą. Ekspertų nuomone, geriausia vieta – uodegos mentė. Kai guminukas viksi uodega, jis skleidžia tokį pat garsą kaip gyvatė barškuolė. Antra, triukšmo kapsulės gali pakeisti svarelį gaudant guminukais žuvis sekliose vietose, kur nenaudojami galvakabliai.

romada.lt nuotr.

Triukšmo kapsulės primena kulką, kurią labai patogu įsmeigti į guminuko korpusą  

Publikuota: 2011 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

   Sveikos mitybos specialistai ir medikai jau seniai rekomenduoja 2-3kartus per savaitę valgyti vandenynuose sužvejotą žuvį. Šiam teiginiui paremti būdavo pateikiama statistika, liudijanti, kad šalyse, kur tradiciškai valgoma daug jūrinės žuvies, gyventojai sveikesni ir ilgiau gyvena. Tipiškas pavyzdys – Skandinavijos regionas. Tačiau naujausių tyrimų duomenys atskleidžia, kad ne visos jūrinės žuvys vienodai vertingos.

   Mokslininkai tyrė, kuo pasižymi dvi labiausiai vertinamų žuvų rūšys – tunai ir lašišos. Pasirodė, kad laukinė Atlanto lašiša – geriausia širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemonė. Lašišų žuvienoje aptinkama daugiausia B grupės vitaminų, kuriuos gerontologai ir medikai vadina „vaistu nuo senatvės“.  Bet tai – tik viena ir, pasirodo, kuklioji medalio pusė, nes didžiausia vertybė – didžiuliai kiekiai omega-3 rūgščių, kuriomis lašišos, tikra to žodžio prasme, permerktos. Šiandien gerai žinoma, kad būtent minėtos rūgštys – atsakingos mūsų organizme už širdies ir vainikinių kraujagyslių būklę.

   Absoliučiai priešingas verdiktas paskelbtas apie tuną – ši populiari žuvis pasirodė esanti viso labo gardus ir madingas užkandis, nes vertingų medžiagų, ypač tų, kurios padeda palaikyti žmogaus organizmo galias ir užtikrina ilgametystę, aptinkama labai nedaug. Paprasčiausiai tunas išpopuliarėjo, kai imta iš jos riesti sušius ir dar tokiais kiekiais, kad imta riboti šių žuvų žvejybą. Štai Prancūzija vienašališkai nutraukė tunų žūklę versliniais įrankiais Viduržemio jūroje. Daugiausiai tunų suvartoja japonų restoranai, todėl tarptautinės organizacijos ragina šios šalies kulinarus apramdyti savo įkarštį. Tikimasi, kad ribojimai padės atstatyti nuskurdusius tunų išteklius, o nuo mūsų stalo visiems laikams nedings delikatesas, kurio žuviena labai primena jautienos kepsnį.

Autorius  " Žvejo Žinios " / romada.lt

Publikuota: 2011 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Naudinga ir įdomu pamatyti, kaip elgiasi lydekos ir ešeriai,  žiemą po ledu.

Žieminė meškerė tuboje                Dėžė žvejybinė-žieminė SeatBox Allround

Štai amerikiečių kompanija „Zebco“ sukonstravo žūkladėžės ir kėdutės hibridą, kuris labai lengvas ir talpus, ant jo patogu sėdėti, nes paviršius apmuštas minkšta danga. Įsitaisius ant tokios pasostės net ilgas laukimas neprailgs. Žinoma, išsiversite ir su turima žūkladėže, tačiau ją irgi ne pro šalį apmušti papildoma porolono pagalvėle. Vis tik ilgas laukimas apatinę kūno dalį veikia gana neigiamai, nes tūnoti reikia tyliai, be reikalo nevaikščioti nuo eketės prie eketės. Na, o minkštesnė pasostė – komfortiškesnė žūklė.

Autorius: Bronius Luinys / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt

Publikuota: 2011 Sausis Autorius: Žvejo žinios / romada.lt

Viena pagrindinių Europą skalaujančių jūrų ekosistemų nuosmukio priežasčių – Europos Sąjungos plėtra ir ekonomikos augimas bendrijos valstybėse. Tokia išvada baigiasi trejus metus trukusio tyrimo „Europietiškas gyvenimo būdas ir jūros ekosistemos“ (ELME) ataskaita. Ją parengė per 100 mokslininkų iš 15 šalių. Svarbiausi tyrimai buvo atliekami keturiose Pasaulinio vandenyno rajonuose: Atlanto šiaurės rytų regione, Juodojoje, Baltijos ir Viduržemio jūrose.

Mokslininkai pažymi, kad intensyvi verslinė žūklė daro didelę įtaką šiaurės – rytų Atlante gyvenančioms paukščių populiacijoms, o taip pat krovinių gabenimo laivais plėtros rezultatas – nauji uostai ir laivybos kanalai. Baltijos jūroje verslinės žūklės mąstai viršija visas normas ir pasiekė pavojingą ribą, didėja jūros eutrofikacija, t.y. dėl

Juodojoje jūroje dėl pakrantės rajonuose vykstančios žemės ūkio veiklos sparčiai plinta kenksmingi dumbliai ir nyksta senosios ekosistemos. Viduržemio jūra, laikyta biologinės įvairovės etalonu, kenčia nuo pakrantėse vykstančių statybų plėtros, besaikės verslinės žvejybos. Viduržemio jūroje gausėja agresyvių gyvūnų, kurie anksčiau joje nebuvo aptinkami.

Ar minėtos jūros ir kiti pasaulinio vandenyno regionai aplink Europą atlaikys lyg presu jas slegiančius europiečių gyvenimo būdo pakitimus: eutrofikaciją, cheminę taršą ir intensyvią žvejybą? Europos Sąjungos plėtra šias problemas tik dar labiau padidina, nes laisvas piliečių judėjimas skatina kurortų plėtrą. Antra, europiečiai perka vis daugiau būstų jūrų pakrantėse. Trečia, auga mėsos paklausa, o tai savo ruožtu skatina trąšų naudojimą, lemiantį entrofikacijos procesus.

Vienintelė šviesi spalva šiame niūrokame peizaže  - teigiami pokyčiai Šiaurės jūroje – mokslininkai teigia, kad čia pastebimas ekosistemų būklės pagerėjimas. Deja, taip yra ne todėl, kad pakrantėse sukoncentruota pramonė atsisako nešvarių technologijų, o todėl, kad tokia gamyba perkėliama į Kiniją arba Indiją. Kitaip tariant, problema nustumiama į kitą planetos regioną.

Autorius: Bronius Luinys, žūklės ekspertas / Iliustracijas parengė " Žvejo Žinios " / romada.lt